Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1017-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
1S-1017-290/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Byla Nr. 1S-1017-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01579-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Donato Jačiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-887-738/2015 perduota prokurorui pašalinti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., tuo, kad jis neturėdamas tikslo platinti, automobilyje „Opel Astra“ neteisėtai laikė 14 maišelių, kuriuose buvo 0,0927 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino iki kol 2014-11-09, apie 11.23 val. (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamas tuo, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir automobilyje „Opel Astra“ laikė V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2014-11-09, apie 11.23 val. (duomenys neskelbtini), juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamas tuo, kad jis, 2014-11-05, apie 5.35 val., būdamas UAB „T.“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), slapta, be vilkiko vairuotojo M. B. sutikimo, pro neužrakintas duris pateko į vilkiko „Man“ v/n (duomenys neskelbtini) saloną, kur neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - UAB „T.“ priklausančią kuro pylimo kortelę su prisijungimo kodu, kuriuos neteisėtai laikė.

Be to, kaltinamas tuo, kad jis, 2014-11-05, apie 6.49 val. būdamas UAB „S.“ automatinėje degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prisistatydamas teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės turėtoju, apmokėjimui už dyzelinį kurą pateikė neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - UAB „T.“ išduotą kuro pylimo kortelę, suvedė neteisėtai įgytą apsaugos kodą, į automobilio „Opel Astra“, su kito automobilio valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) talpas įsipylė 160.02 litrų dyzelinio kuro bendros 192.59 eurų vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-11-05, apie 8.36 val., pasinaudodamas ta pačia kortele toje pačioje degalinėje įsipylė 110.03 litrų dyzelinio kuro bendros 132.56 eurų vertės, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo UAB „T.“ turto bendros 325.35 eurų vertės.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui konstatavęs, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir, kad veikos kuriomis kaltinamas V. V. galimai padarytos ne vieno asmens.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras D. Jačiauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, taip pat konstatuotina, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Teismas savo iniciatyva bylą perduoti prokurorui gali ir tuo atveju, kai nustato, kad yra padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismų praktikoje esminiais baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Skunde taip pat teigiama, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai. Iš esmės pagrindinis motyvas dėl ko priimta minėta nutartis yra tas, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas V. V., teismo nuomone, galimai padarytos ne vieno asmens. Tačiau tai yra tik prielaida, pagrįsta prieštaringais kaltinamojo V. V. parodymais, kad kartu dalyvavo ir M. B.. Liudytojas M. B. kaltinamojo parodymus paneigė, teigė kaltinamasis V. V. jį apkalba. Į tai kaltinamasis V. V. atsakė, jog jis galimai buvo abstinencijos būsenoje, todėl galėjo dėl M. B. veiksmų suklysti, ne taip paaiškinti. Teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo (šiuo atveju liudytojas M. B.), teismas vadovaudamasis BPK 257 str. motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apylinkės teismo sprendimas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, gali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, konstatavo, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, todėl ir bylos perdavimas ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti, esant nustatytai situacijai, negalimas.

BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi iš kaltinamojo akto matyti, kad BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės yra nurodytos aiškiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Be to, pažymima, kad teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo (šiuo atveju liudytojas M. B.), teismas vadovaudamasis BPK 257 str. motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Šiuo atveju prokuroro skunde nurodoma, jog teismo išvada, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas V. V., galimai padarytos kartu su M. B. yra tik prielaida, pagrįsta prieštaringais kaltinamojo V. V. parodymais, kad kartu dalyvavo ir M. B., o liudytojas M. B. kaltinamojo parodymus paneigė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – šią baudžiamąją bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis