Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjusios iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. (nuo 1991 m. birželio 6 d.) ieškovės teisę 1995 m. liepos 1 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 71 (su 2003 m. gruodžio 9 d. šios sutarties pakeitimais) (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis – 80,86 kv. m ploto keturių kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir gyventi Bute tol, kol toje pačioje apskrityje jai nebus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir higienos reikalavimus, uždrausti atsakovei atlikti bet kokio turinio veiksmus, kurie susiję su Buto nuosavybės teisių perleidimu tretiesiems asmenims tol, kol ieškovei toje pačioje apskrityje nebus suteiktos kitos techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad 1991 m. birželio 6 d. ji pateikė ranka rašytą prašymą tuometiniam Krašto apsaugos departamento vadovui A. B. dėl priėmimo į karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje, tokiu būdu, būtent, 1991 m. birželio mėn. ji pradėjo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Atėjusi į krašto apsaugos sistemą išimtinai vedina idėjos ginti Lietuvos siekius tapti nepriklausoma valstybe, kuomet atkuriamoje kariuomenėje trūko medicinos darbuotojų, ieškovė, turėdama medicininį (higienos) išsilavinimą ir tokio pobūdžio darbų patirtį, sėkmingai vykdė jai pavestas užduotis bei pavedimus – ieškovė, kaip medicinos specialistė, vykdavo į išminavimo darbus, dalyvaudavo esamų ir būsimų karių sveikatos patikrinimuose, rūpinosi karių higiena, jų tarnybos sąlygomis. Ieškovė buvo baigusi higienos studijas, todėl išimtinai turimos ieškovės žinios ir jos gebėjimas šias žinias pritaikyti tarnybinėje veikloje leido pasiekti, kad tuometinių savanorių (LR Seimo rūmų gynėjų ir kt.) tarnybos sąlygos, kiek tai buvo įmanoma, būtų geresnės. Krašto apsaugos sistemoje ištarnavus virš dvidešimties metų, ieškovei „iki gyvos galvos“ (taip nurodyta jos pensininko pažymėjime) 2012 m. vasario 4 d. buvo paskirta pensija ir ji išleista į atsargą. Nurodė, kad 1995 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 434 jos šeimai (ieškovei, jos buvusiam sutuoktiniui A. B. ir dviem tuo metu nepilnamečiams vaikams K. B. (gim. 1987 m.) ir E. B. (gim. 1984 m.)) buvo suteiktas tarnybinis Butas. Pažymėjo, kad 1995 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta su tuo metu krašto apsaugos sistemoje taip pat tarnavusiu ieškovės buvusiu sutuoktiniu A. B., o 2003 m. gruodžio 9 d. ši sutartis pakeista ir Buto nuomininke tapo ieškovė. Ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui A. B. Butas buvo išnuomotas, nes jie atliko tarnybą krašto apsaugos sistemoje, buvo profesionaliosios karo tarnybos kariais (ieškovė nuo 1991 m. birželio mėn., o jos buvęs sutuoktinis A. B. nuo 1992 m. kovo mėn.). 2005 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1503-127/2005 pripažino prejudicinę reikšmę šioje byloje turintį faktą, kad Butas buvo skirtas ieškovei ir jos šeimai nepriklausomai nuo to, su kuo buvo pasirašyta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Teigė, kad internetinėje svetainėje www.evarzytynes.lt atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ paskelbė apie jos organizuojamą aukcioną (varžytines), kuriame numatoma parduoti Butą, tačiau apie šias varžytines nei ieškovės, nei kitų Bute gyvenančių ir savo gyvenamąją vietą jame deklaravusių asmenų (buvusio ieškovės sutuoktinio A. B., ieškovės vaikų E. B. ir K. B.) atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ tinkamai neinformavo. Ieškovės įsitikinimu, įvertinus tai, kad tarnybą krašto apsaugos sistemoje ji pradėjo 1991 m. birželio mėn., tarnybinės gyvenamosios patalpos Nuomos sutartis buvo sudaryta 1995 m. liepos 1 d., atsakovės atstovės VĮ „Turto bankas“ veiksmai organizuojant bei vykdant varžytines ir siekiant perleisti Butą tretiesiems asmenims pažeidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje nustatytą ieškovės teisę nuomos pagrindais valdyti Butą. Ieškovės vertinimu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje aiškiai apibrėžtas asmenų ratas ir nustatytos sąlygos, kurioms esant išleisti į atsargą kariai (tarp jų ir ieškovė) gali toliau gyventi tarnybiniuose butuose, t. y. negali būti iškeldinti tol, kol jiems toje pačioje apskrityje nebus suteiktos kitos techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos.