Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. S., T. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Kadangi atsakovams ieškinys buvo tinkamai įteiktas, laikytina, kad apie teisme nagrinėjamą bylą jie žinojo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo, liudytoj paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – nustatytinas neterminuotas atsakovų tėvų valdžios nepilnamečiam vaikui ribojimas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės E. S., gimusios 2003 m. vasario 19 d., motina yra atsakovė I. S., o tėvas – T. S. (e. b. l. 6). Iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. šeimos aplankymo akto matyti, jog iš VšĮ Vilniaus psichikos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus telefonu paskambinusi darbuotoja informavo, kad nepilnametė E. S. liko be tėvų priežiūros, nes tėvas T. S. paguldytas į stacionarą dėl ketinimo nusižudyti, o vaiko motina I. S. guldoma į stacionarą gydymui. E. S. močiutė R. S. pateikė prašymą rūpintis savo anūke (e. b. l. 9-10). Iš 2016 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio šeimos apsilankymo akto matyti, kad nepilnametė E. S. šio apsilankymo metu rasta su močiute R. S.. Nepilnametė paaiškino, kad mamos namuose nebūna, ją prižiūri močiutė. Atsakovų bute rasta daug nereikalingų daiktų, kuriuos atsakovė neša namo iš šiukšlių konteinerių (e. b. l. 13). 2016 m. rugpjūčio 31 d. medicininių dokumentų išrašas patvirtina, jog atsakovui T. S. nustatytas priklausomybės sindromas vartojant narkotikus, kitas psichotropines medžiagas (e. b. l. 11). Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymoje nurodoma, jog I. S. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (e. b. l. 12). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1186 T. S. ir I. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. l. 18). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. birželio 23 d. raštuose nurodoma, kad atsakovai pripažįsta turintys priklausomybes, t. y. I. S. vartoja narkotines medžiagas, o T. S. – narkotines medžiagas ir alkoholį. Atsakovai ne kartą pastebėti prie konteinerių renkantys atliekas (e. b. l. 19, 23). 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. pakartotiniuose šeimos aplankymo aktuose užfiksuota, jog T. S. neišreiškė noro susigrąžinti dukrą į namus, nurodė, jog dukra neranda ryšio su dukra. Vėliau atsakovai neatvyko į pokalbį su socialine darbuotoja, neatsiliepė į skambučius (e. b. l. 22, 26). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovai šiuo metu niekur nedirba. Iš išrašų apie asmenims registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog T. S. du kartus baustas už transporto priemonių vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, vagystę iš parduotuvės (e. b. l. 32-39), I. S. ne kartą bausta už vagystes iš parduotuvių (e. b. l. 40-44). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio matyti, jog šiuo nuosprendžiu atsakovas T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos patvirtino rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Liudytoja R. S. patvirtino, jog rūpinasi anūke nuo 2016 m. gruodžio. Tėvai priklausomi nuo narkotinių medžiagų. T. S. yra jos sūnus. Iki nelaimių gyveno gražiai, tvarkingai, pasiturinčiai. Kas pasidarė ir dėl ko – nežino, tačiau kartą I. S. išėjo iš namų palikusi viską, o dabar kada nori išeina, kada nori pareina. Dukra E. S. jos tėvai nesirūpina, nei jos sveikatos būkle, nei auklėjimu. Pradėjo vartoti narkotikus ir pablogėjo viskas. Jie vartojo leidžiamus narkotikus, mergaitė visą tai matė, švirkštus matė. Liudytojo J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. 2016 m. rugpjūtį šeima įtrauka į rizikos sąrašus. Šeimoje buvo įsisenėjusi problema dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Siūlė atsakovams gydytis. Jie jau lankėsi Panevėžio centre, siūlė lankytis kitose įtaigose, ne mieste, bet jie atsisakė. Dabar jie jos neįsileidžia į namus. Dažniau matydavo namuose T. S., o I. S. - labiau viešoje vietoje. Iš T. S. buvo minimalus noras pasitaisyti, prašė pagalbos, bet dabar situacija tik blogėja ir nėra duomenų, kad pagerės. Įvertinus visus aptartus įrodymus, teismas nenustatė, jog atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar žiauriai elgiasi su vaiku. Tačiau teismas daro išvadą, kad jų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, visiško aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, išlaikymo vaikui neteikimu, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Fiksuotos pozityvios pastangos atsakovų gyvenime yra nepakankamos, nesudaro pagrindo spręsti ir teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kasdieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovų kaip tėvų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, atsakovams įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, nesidomėjo bylos eiga. Vadinasi, atsakovams nėra svarbu, ar jiems bus išsaugota tėvų valdžia vaikui, kokios tėvų valdžios apribojimo pasekmės, nesidomėjo galimybėmis susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamoje įvertinus aptartus įrodymus, iš kurių nustačius, kad vaiko tėvai visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinę nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja I. S. ir T. S. tėvų valdžią dukros E. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis nustatomas proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovai šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, turi darbo patirties. Bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiam butui yra registruota hipoteka, t. y. minėtas turtas yra įkeistas. Registruotino kilnojamo turto atsakovai neturi.

Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo dydis yra nedidelis, byloje nėra duomenų, jog atsakovai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti. Įvertinęs atsakovų amžių ir galimybes ateityje gauti pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, teismas sprendžia, kad iš atsakovų priteistinas po 75 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, išlaikymą mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl globos įsiteisėjimo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant tai, kad nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A-1403 įsakymu (e. b. l. 20), todėl jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nespręstinas (CPK 407 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnametės dukters E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) iki E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) iki E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.