Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui UAB „Valstata“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutinkamai su Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Įgyvendindamos principą „teršėjas moka“ savivaldybės turi nustatyti tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jo priežiūrą po uždarymo (Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 92 punktas). Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012-02-29 sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, o 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-223 – Jurbarko savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Abu dokumentai paskelbti savivaldybės tinklapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklapyje www.uabtratc.lt.

Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-33 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, formuoti sąskaitas už paslaugų teikimą ir pateikti mokėtojams. Metinė rinkliava skaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Sutinkamai su Nuostatų 61 punktu Jurbarko rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Atsakovas UAB „Valstata“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nepraneštos. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens pareigos mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą už nuosavybės teise turimus ir naudojamus pastatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte savivaldybės tarybai suteikta teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012-02-29 sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka.

Pagal Nuostatų 5 punktą komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012), kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Nagrinėjamoje byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys rodo, jog atsakovas yra pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2010-09-07. Kaip pastato savininkas jis atitinka Nuostatų 5 punkte numatytą atliekų turėtojo ir mokėtojo sąvoką. Valstybinėje žemėje esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis savininku yra UAB „Veliuonos pramogos“. 2015-01-30 paaiškinimuose pareiškėjas teigė, jog atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už (duomenys neskelbtini) esančius pastatus grindžiama tuo, jog pastatas nuo 2012 m. balandžio mėnesio buvo rekonstruojamas, o rekonstrukciją atliko UAB „Valstata“. Į bylą pateiktas UAB „Veliuonos pramogos“ raštas be datos, kad UAB „Valstata“ nuo 2012 m. atlieka (duomenys neskelbtini) esančių pastatų rekonstrukcijos darbus.

Civilinio kodekso 4.22 straipsnis apibrėžia, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. Civilinio kodekso 4.25 straipsnis nurodo, kad valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Kiekvieno daikto valdytojo teisės ginamos sutinkamai su Civilinio kodekso 4.34 straipsniu. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

Pastato remontas atliekamas sudarant rangos darbų sutartį pagal prievolinės teisės reikalavimus, išdėstytus Civilinio kodekso 6 knygoje, bet neperduodant daiktinių teisių į pastatą. Remonto atlikimo metu pastatą remontuojantis asmuo neįgyja nei vienos daiktinės teisės į pastatą ir kartu neturi daikto valdytojo teisių, išdėstytų Civilinio kodekso 4.34 straipsnyje. Civilinio kodekso 4.22 straipsnyje išskirtinai ir konkrečiai pabrėžta, kad daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. Akivaizdu, kad remontą atliekantis asmuo pagal rangos sutartį neįgyja supratimo, kad jis gali daiktą valdyti ar disponuoti, šios teisės visą laiką lieka turto savininkui. Net jei ir statybos darbų atlikimo metu pastatas yra statytojo žinioje, tai nekeičia jo savininko teisių turinio ir neduoda pagrindo statytojui jaustis daikto valdytoju. Taigi, dalyje dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pareigos už (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą remonto atlikimo darbai nesukuria, asmuo Nuostatų 5 punkte nurodytos vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos neatitinka, nes nėra nei turto savininkas, nei valdytojas, nei naudotojas, todėl skundas šioje dalyje atmetamas.

Atsakovas jokių aplinkybių dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo teismui neaiškino, teisės būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo neįrodinėjo, todėl teismas šiais klausimais nepasisako.

2012-06-20 pareiškėjas sudarė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10049219, kuriame paskaičiavo 135 Lt rinkliavą už (duomenys neskelbtini) ir 121,77 Lt už (duomenys neskelbtini). 2013-03-25 pareiškėjas sudarė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10157705, kuriame paskaičiavo 180 Lt rinkliavą už (duomenys neskelbtini) ir 162,36 Lt už (duomenys neskelbtini). 2013-06-18 pareiškėjas sudarė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10192472, kuriame paskaičiavo 45 Lt rinkliavą už (duomenys neskelbtini) ir 162,36 Lt už (duomenys neskelbtini). Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais iš atsakovo priteisiama vietinė rinkliava kaip iš pastato (duomenys neskelbtini), savininko (121,77 Lt ir 162,36 Lt, viso 284,13 Lt; 82,29 Eur).

Konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kurio 14 punkte numatyta, kad sandėliavimo patalpoms metinis vietinės rinkliavos dydis litais už kv. m yra 0,22 Lt. Pareiškėjas skaičiuoja po 0,0183 Lt per mėnesį (0,22 Lt:12). Sandėlio plotas 739,18 kv. m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama, t. y. sutarties sudarymo faktas pareigos mokėti rinkliavą atsiradimui nereikalingas. Paskaičiavimuose klaidų nenustatyta.

Pareiškėjo atstovė prašė priteisti 100 Lt išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Teismui patenkinus pareiškėjo skundus, jis įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad yra sudaręs 2014-07-11 Teisinių paslaugų sutartį su UAB „JurisLT“ Nr. 1.16-14/66, pagal kurią sumokėjo 100 Lt už skolų išieškojimo įmonės UAB „JurisLT“ paslaugas. Pateikė 2014-09-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUR 1002, pagal kurią iš pareiškėjo prašoma sumokėti 100 Lt už UAB „Valstata“ dokumentų paruošimą teismui bei 2014-09-10 mokėjimo pavedimą, kuriuo apmokėta nurodyta sąskaita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 nurodė, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti.

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą teisės taikymo prasme, bylos apimtį bei kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, darytina išvada, kad 100 Lt suma už skundo surašymą laikytina tinkama. Kadangi skundo reikalavimai patenkinti iš dalies, laikoma, kad skundas buvo patenkintas 68 procentų. Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui priteistina 68 Lt pagrįstų teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai iš UAB „Valstata“ priteisti 82,29 Eur (aštuoniasdešimt du eurus, dvidešimt devynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai iš UAB „Valstata“ priteisti 19,70 Eur (devyniolika eurų, septyniasdešimt centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.