Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2026-01-01 apie 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. P. 2026-01-01 apie 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. T. P. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja J. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką T. P.. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius 3 metus buvo kartą baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjęs, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai iš esmės yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. P. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-06-27 nutarimu paskutinį kartą buvo baustas už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, o dar ankstesniais metais už tokias veikas administracine tvarka buvo baustas ne kartą. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos J. J. atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026-01-05. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

Įvertinus T. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas ir į tai, kad praeityje, kaip jau minėta, T. P. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Kaip jau minėta, T. P. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – M. T., nėra duomenų, kad pastarasis būtų perdavęs transporto priemonę kaltinamajam, žinodamas, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2026 m. sausio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Citroen C3 1.4 HDI SX“, 2003 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 1 100 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

BK 72⁵ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir įvykdė nusikaltimą, teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2026-02-23 pažymą Nr. APD-2026-02182 (b. l. 128), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam T. P. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 143,75 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į gynėjo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 143,75 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą T. P. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai J. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl T. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. P., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026-01-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. P. skirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. valstybės naudai 143,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.