- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- 2-31-876/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- J. D., G. D., S. T., I. Ž., L. O., A. D.
- Kategorijos
atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. atstovams advokatei E. M. Š. ir advokatui P. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. ir atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą ieškovui R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą siekiant pripažinti, kad 2012 m. balandžio 2 d. sudaryta žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) panaudos sandoris tarp jo ir J. D., G. D., I. Ž., L. O., S. T. bei A. D. yra apsimestinis sandoris, kuris negalioja nuo jo sudarymo ir jam turi būti taikomos normos reglamentuojančios žemės nuomą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) XXIX skyrius).
Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė visiškai bei patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. kovo 12 d. jis su žemės sklypo bendrasavininkais V. J. T., D. B., A. D., J. D., V. D., G. D. ir A. O., sudarė terminuotą žemės sklypo nuomos sutartį. Sutartis buvo išviešinta ir galiojo iki 2012 m. kovo 12 d. 2012 m. balandžio 2 d. jis su minėto žemės sklypo bendrasavininkais A. D., J. D., G. D., V. D., D. B. bei L. O., S. T. ir I. Ž., sudarė terminuotą žemės sklypo panaudos sutartį. Sutartis buvo išviešinta ir sudaryta penkerių metų laikotarpiui. 2002 m. kovo 12 d. žemės sklypo nuomos sutarties 8 - ame punkte buvo nurodyta, kad „sklypas išnuomojamas nemokamai“. Tokia ydinga formuluotė buvo įrašyta žemės sklypo savininkų pageidavimu. Nuo pat 2002 m. kovo 12 d. iki šiol žemės sklypą jis faktiškai nuomavosi jo savininkams mokėdamas jų sutartą nuomos mokestį. Pasibaigus šios sutarties terminui ir su savininkais, kuriuos atstovavo S. T., tariantis dėl tolimesnės žemės sklypo nuomos, jų pageidavimu 2012 m. balandžio 2 d. buvo surašyta ne nuomos, bet panaudos sutartis, nors jie sutarė, kad bus mokamas ne mažesnis bei 14 000 Lt (keturiolikos tūkstančių litų) dydžio nuomos mokestį už viso žemės sklypo nuomą, jį sumokant einamaisiais metais iki Šv. Kalėdų. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei jis būtų nesutikęs sudaryti apsimestinio panaudos sandorio, kuriuo buvo pridengiamas tikrasis nuomos sandoris, jis būtų netekęs galimybės naudotis žemės sklypu. Galimybė naudotis žemės sklypu jam buvo ypač reikšminga, kadangi jis dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programoje finansuojamoje ES lėšomis ir jo ūkis tiesiog negalėjo sumažinti dirbamos žemės ploto. Pažymėjo, kad visi klausimai dėl pirmosios nuomos sutarties sudarymo buvo derinami su V. J. T. Būtent jis, pagal įgaliojimus veikdamas kitų žemės sklypo bendrasavininkų vardu, pasirašė ant 2002 m. kovo 12 d. nuomos sutarties. V. J. T. sakydavo, kad jam numirus visų reikalų, susijusių su žemės sklypo nuoma, tvarkymą perims jo sūnus S. T. V. J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visais klausimais, susijusiais su žemės sklypo nuoma, jis bendradarbiavo su S. T.. Patvirtino, kad būtent S. T. surinko žemės sklypo bendrasavininkų parašus ant 2012 m. balandžio 2 d. panaudos sutarties. Nurodė, kad už nuomojamą žemės sklypą jis iš pradžių atsiskaitydavo su V. J. T., o šiam mirus, su jo sūnumi, t.y. vienu iš dabartinių žemės sklypo bendrasavininkų S. T. Pažymėjo, kad nuomos mokestį visada sumokėdavo grynais pinigais. Kol buvo gyvas V. J. T. pinigus atveždavau jam į namus. Po V. J. T. mirties už sklypo nuomą atsiskaitydavo su jo sūnumi S. T., kuris pasiimti nuompinigius atvykdavo į Šakius. Nurodė, kad žemės sklypo nuomos mokestis visą laiką būdavo sumokamas metų pabaigoje, konkreti atsiskaitymo data nebuvo aptarta. Vien pagal 2012 m. balandžio 2 d. žemės sklypo nuomos sandorį S. T. jis perdavė 22 982,90 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 90 centų). Jo žiniomis tiek V. J. T., tiek S. T. iš jo gautus nuompinigius padalindavo kitiems žemės sklypo bendraturčiams, proporcingai jiems priklausančiai žemės sklypo daliai. Nuo pat 2002 m. kovo 12 d. niekas iš nuomininkų dėl naudojimosi žemės sklypu ar atsiskaitymo už jo nuomą jam nebuvo pareiškę jokių pretenzijų. Tai leidžia kategoriškai teigti, kad savo pareigas pagal abi minimas sutartis nuo pat 2002 m. kovo 12 d., t.y. penkiolika metų jis vykdė tvarkingai ir tinkamai. 2017 m. vasario 11 d. jam paskambino J. D. prisistatęs asmuo ir pareiškė, kad žemės sklypo jam daugiau nenuomos. 2017 m. vasario 17 d. gavo J. D., save vadinančio žemės savininkų G. D., S. T., I. Ž., A. D. ir L. O. įgaliotu atstovu, raštą. Jame buvo nurodyta, kad „2017 m. balandžio 2 d. baigia galioti privačios žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). panaudos sutartis“. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad žemės savininkai nusprendė panaudos sutarties nepratęsti. Reaguodamas į šį raštą 2017 m. vasario 25 d. su „Pranešimu dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į minimame rašte nurodytus žemės savininkus, jiems pateikdamas pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti susiklosčiusią situaciją. 2017 m. kovo 22 d. gavo jam adresuotą J. D., G. D., S. T., I. Ž., A. D. ir L. O. pasirašytą raštą iš kurio suprato, kad pasibaigus 2012 m. balandžio 2 d. „panaudos“ sutarčiai naudotis žemės sklypu jis neturės jokios galimybės. Be to iš pokalbio su J. D. jis suprato, kad žemės sklypo savininkai ruošiasi jį išnuomoti, o gal jau ir yra sudarę žemės sklypo nuomos sutartį su ūkininku A. Š.. Kadangi jis žemės sklypą nuomavosi nuo 2002 m. balandžio 2 d., jį nuomotis planavo ir toliau. Iki 2017 m. vasario 11 d. kol nesulaukė J. D. skambučio ir negavo J. D. pasirašyto rašto, jam nekilo jokių abejonių, kad žemės sklypo savininkai ir toliau jam jį nuomos, kadangi CK yra įtvirtinta nuomotojo pirmenybės teisė palyginti su kitais asmenimis pasibaigus sutarties terminui sutartį atnaujinti (CK 6.482 straipsnis ir CK 6.566 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms 2016 metų rudenį žemės sklypą išdirbo, patręšė ir apsėjo žieminiais kviečiais. Šių darbų atlikimas, įskaitant trąšų ir sėklos kainą jam nemažai kainavo. Derlių planavo nuimti 2017 metu vasaros pabaigoje. Vien tai, kad panaudos sandoriu buvo perduotas 37,97 ha ploto žemės sklypas, leidžia teigti, kad panaudos sandoris yra apsimestinis. Reikšminga ir tai, kad ginčijamu sandoriu perduoto turto vidutinė rinkos vertė perdavimo momentu buvo 121 000 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas tūkstantis litų), atitinkamai 35 044 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai keturiasdešimt keturi eurai) ir šis turtas buvo perduotas penkerių metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kas dar prieš sudarant ginčijamą sandorį tas pats daiktas, iš esmės tų pačių savininkų valia tam pačiam asmeniui nuomos sandoriu buvo perduotas net dešimties metų laikotarpiui. Nurodė, kad visos išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad tikroji tiek jo, tiek atsakovų valia buvo sudaryti žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu būtų atsiskaitoma už nuomojamą žemę, o ne panaudos sutartį, kadangi panaudos sutartimi galima susitarti tik dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu. Pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 2 d. jo ir atsakovų sudarytas žemės sklypo nuomos sandoris visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, o jų pasirašyta žemės sklypo panaudos sutartis visiškai atitinka formalius reikalavimus keliamus žemės nuomos sutarčiai (1 t., b. l. 2-8).
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovai visiškai palaikė atsiliepimą į ieškinį patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad yra įsitikinę, jog ieškinio teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, materialinės teisės normoms bei sutarčių sudarymo laisvės principams. Atsakovai tvirtina, kad jų sudarytas sandoris su ieškovu nebuvo apsimestinis. Tai, kad sandoris išreiškė tikrąją šalių valią ir buvo abiejų šalių pagal sutarties sąlygas vykdomas patvirtina tai, kad sutartį ir sutarties tekstą paruošė ir atsakovams pasirašyti pateikė pats ieškovas R. V. Iš to darytina išvada, jog būtent jis pats paruošė ir sudarė neva apsimestinį sandorį, atsakovų apie tai net neinformavęs. Nesutinka su ieškinio teiginiais - neva kiekvienais metais, jie, atsakovai, sklypo bendraturčiai, pageidavome sudaryti panaudos sutartį. Šiuos ieškovo teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas, kurio įrašas patvirtina, kad panaudos sutartis su ieškovu buvo sudaryta ne metų, o 5 (penkerių) metų terminui, todėl kas metus pratęsiama nebuvo. Pažymėjo, kad pats ieškovas R. V. šį sandorį įstatymų nustatyta tvarka 2012 m. balandžio 2 d. įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje, todėl jis negalėjo nežinoti apie neva apsimestinio sandorio sudarymą. VĮ Registrų centro duomenys iki šiol nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingi. Nurodė, kad 14 000 litų (4054,68 Eur) per metus nuomos mokesčio už sklypo nuomą, atsakovai iš ieškovo nėra gavę. Pažymėjo, kad tokių įrodymų nepateikia ir pats ieškovas, nors pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, ieškovas privalo įrodyti savo ieškinio reikalavimus. Negavus pinigų, jie neturėjo tikslo ginčyti sutarties, nes šalių 2012 m. balandžio 2 d. panaudos sutarties sąlygos pilnai atitiko faktines aplinkybes ir buvo abiejų sutarties šalių vykdomos. Akivaizdu, kad žemės sklypo savininkai ieškovui turtinių pretenzijų už nuomą nereiškė ir negalėjo reikšti, nes jie laikė ir žinojo, jog su juo sudarė būtent panaudos sutartį, o ne žemės sklypo nuomos. Apie tai, jog jų sudaryta sutartis yra neva apsimestinis sandoris, jie sužinojo tik gavę šį ieškinį. Pažymėjo, kad turėtų būti atmestini ieškovo teiginiai, jog jis už sklypo nuomą pinigus perdavinėdavo V. J. T. Kaip nurodo pats ieškovas šis asmuo mirė 2005 m., todėl akivaizdu, kad ieškovo teiginių nėra kaip patikrinti. Norėdamas įrodyti šiuos teiginius ieškovas turėtų pareigą pateikti mokėjimo pavedimus, ar kasos išlaidų orderius. Atsakovai teigia, kad nei iš šio asmens, nei iš jo sūnaus jie jokių piniginių lėšų nėra gavę. Taip pat nurodė, kad ieškovas pažymėjo, jog jis žemės sklypo sutartį su atsakovais buvo sudaręs ir pratęsinėjo dar nuo 2002 metų. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų ši sutartis visada buvo neatlygintinė (panaudos), todėl pagrįstų abejonių kelia faktas kodėl apie tai, kad sutartis yra neva nuomos, ieškovas prisiminė tik po 15 metų. Ieškinyje R. V. nurodo, kad po pokalbio su vienu iš bendraturčių J. D. suprato, kad žemės skypo savininkai ruošiasi jį išnuomoti, o gal jau yra sudarę žemės sklypo nuomos sutartį su ūkininku A. Š.. Taigi mano, kad ieškovas tiesiog piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nėra sąžiningas, nes tik tuomet kai vienas iš bendraturčių jį informavo apie sutarties pasibaigimą ir apie savo ketinimus galimai nuomoti žemės sklypą, ieškovas inicijavo šį teisminį procesą, teigdamas jog sandoris yra apsimestinis, taip siekdamas apginti neva jo pažeistas teises. Nurodė, kad mano, jog nėra įstatyminio pagrindo ginčyti sutarties, kurios galiojimo terminas yra pasibaigęs, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių. Ieškovo pateikta 2012 balandžio 2 d. panaudos sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui, todėl ji pasibaigė 2017 m. balandžio 2 d. Nurodė, kad jie, kaip žemės sklypo savininkai, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu. Pažymėjo kad esminė 2012 metų balandžio 2 d. žemės panaudos sutarties sąlyga ta, kad ji galioja tik penkerius metus, ieškovui buvo žinoma nuo pat sutarties sudarymo. Be to, apie sutarties pasibaigimą bei atsakovų valią jos toliau nepratęsti ieškovas buvo papildomai informuotas 2017 m. kovo 14 d. laišku, kuris yra pridėtas prie ieškinio. Taigi, šie faktai patvirtina, kad žemės sklypo panaudos sutartis pasibaigė 2017 metų balandžio 2 dieną. Jokių kitų sutarčių dėl ginčo sklypo nuomos ar panaudos su trečiaisiais asmenimis atsakovai nėra sudarę, todėl ieškovo teiginiai, kad yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su ūkininku A. Š., turėtų būti atmestini kaip neįrodyti. Nurodė, kad tiesa yra ta, kad vienas iš sklypo bendraturčių J. D. planuoja pats užsiimti ūkininkavimo veikla, nes turi ūkininko pažymėjimą Nr. 005746. Taip pat mano, kad turėtų būti atmestini ieškovo teiginiai ir pretenzijos dėl jo pasėtų kviečių ar kompensacijų. Pagal panaudos sutarties sąlygas - derlius ieškovui priklausytų tik tuo atveju, jei panaudos sutartis su juo būtų nutraukta prieš terminą, o šiuo konkrečiu atveju atsakovams tokia pareiga nekyla, nes sutartis nėra nutraukta, o tiesiog yra pasibaigusi. Dėl šių preižasčių, ieškovo teiginiai, neva jis 2016 metų rudenį sklypą išdirbo, patręšė ir apsėjo žieminiais kviečiais, todėl planavo šį derlių nuimti 2017 metų vasaros pabaigoje, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad ieškovui, kaip ūkininkui, kuris ūkininkavimo veikla verčiasi ne vieneri metai, turi būti taikomi aukštesni atidumo ir atsakomybės standartai, t.y. jis - ieškovas - turėjo būti atidus ir žinoti apie sutarties pasibaigimą arba 2016 metų derlių sodinti tik tuomet, kai turėtų rašytinį atsakovų sutikimą, dėl tolimesnio sutarties pratęsimo. Pagal šios bylos aplinkybes, pats ieškovas jokių priemonių galimai jį apsaugojančių nuo neigiamų pasekmių, ar netektų pajamų neisėmė, todėl jo ieškinio argumentai dėl galimai būsimus nuostolius turėtų būti atmestini.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismo prašo atmesti ieškovo R. V. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 120-123).
2017 m. birželio 12 d. teisme gautas atsakovų J. D., G. D., I. Ž., L. O., S. T. bei A. D. priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo, pareikštas ieškovui R. V., kuris priimtas 2017 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu. Prieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. atsakovai su ieškovu sudarė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terminuotą panaudos sutartį. Minėta sutartis buvo sudaryta neatlygintinai, 5 (penkerių) metų laikotarpiui ir jos galiojimas baigėsi 2017 m. balandžio 2 d. Apie tai, jog sutartis baigia galioti atsakovai (žemės savininkai) papildomai informavo ieškovą R. V. 2017 m. kovo 14 d. pranešimu, kuriame papildomai nurodė, jog panaudos sutartis nebus pratęsiama. Į pranešimą dėl panaudos sutarties nepratęsimo R. V. atsakė 2017 m. vasario 25 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, jog rudenį atliko visus reikiamus rudeninius darbus ir pasėjo žieminius kviečius. Kadangi žieminių kviečių derlius nuimamas tik rugpjūčio mėnesį, šiuo pranešimu buvo pasiūlyta sudaryti žemės nuomos sutartį derliaus užauginimo ir nusiėmimo laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m rugsėjo 1 d. Atsakovams buvo pasiūlytas metinis nuomos mokestis 205 Eur/ha per metus, o paskaičiuota nuomos kaina už 5 (penkis) mėnesius - 3243,27 Eur. Jie atsakydami į tokį ieškovo R. V. pranešimą/pasiūlymą išreiškė nesutikimą dėl nuomos sutarties sudarymo ir dar kartą informavo apie panaudos sutarties termino pabaigą. Ieškovas R. V. žinodamas apie panaudos sutarties pasibaigimą prieš rudenį atlikdamas žemės darbus ir ją užsėdamas neprašė pratęsti panaudos sutarties ar sudaryti žemės nuomos sutartį, nors žinojo, jog rudenį pasėtą derlių galės nusiimti tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kai sutarties terminas jau bus pasibaigęs. Šią aplinkybę patvirtina ir pats ieškovas savo ieškinyje. Pažymėjo, kad 2017 m. kovo 24 d. prašymu ieškovas R. V. prašė atsakovų pateikti informaciją apie tai ar yra numatę sudaryti žemės sklypo nuomos sandorį su kitais asmenimis ir nuomos sąlygas. Atsakovai elektroniniu paštu pateikė atsakymą ir nurodė, jog 2017 m. balandžio 3 d. jiems priklausančio žemės sklypo žemės nuomos sutartis bus sudaryta su ūkininku A. Š., o nuomos sąlygos yra komercinė paslaptis. Nurodė, kad iškart po prašymo dėl informacijos pateikimo apie nuomos sąlygas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaudos sutartį dėl žemės sklypo pripažinti apsimestiniu sandoriu. Tokio ieškinio patenkinimas reikštų, jog tarp šalių buvo susiklostę ne panaudos, o nuomos teisiniai santykiai ir ieškovas galėtų pasinaudoti CK 6.566 straipsnyje įtvirtinta žemės nuomininko pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį. Toks elgesys iš ieškovo pusės yra nesąžiningas ir pažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises ir teisėtus interesus dėl atsiliepime į ieškinį išvardintų motyvų. Būtent tokio ieškovo elgesio pasėkoje pasibaigus panaudos sutarčiai jie negali naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Kadangi ieškovas R. V. jiems priklausančią žemę užsėjo žieminiais kviečiais patys negali jos dirbti arba jos išnuomoti kitam asmeniui. Negana to ieškovas visais įmanomais būdais siekia užsitikrinti, jog jiems priklausančiu žemės sklypu galėtų naudoti kuo ilgiau už tai nieko nemokėdamas. Tai patvirtina ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis jis prašė leisti jam vykdyti žemės ūkio veiklą jiems priklausančiame žemės sklype iki kol teismas išnagrinės bylą ir įsiteisės teismo sprendimas. Tokie ieškovo veiksmai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, dėl ko ir yra reiškiamas šis priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovas pažeidė protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovas 2016 m. rudenį užsėdamas jiems priklausantį žemės sklypą žieminiais kviečiais ir žinodamas, jog derlių galės nuimti tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi žinojo, jog panaudos sutartis baigiasi 2017 m. balandžio 2 d. Taigi R. V. būdamas ūkininku ir ūkininkaudamas jau ne vienerius metus puikiai suvokė, jog derliaus nuėmimas vyks tuo metu, kai panaudos sutartis jau bus pasibaigusi ir jis neturės jokio teisinio pagrindo naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. To pasėkoje jis turėjo suvokti, jog jam užsėjus jų žemės sklypą atsakovai negalės juo naudotis ir patys vykdyti ūkinės veiklos arba sklypą išnuomoti ar sudaryti panaudos sutartį su kitais asmenimis. Nurodė, kad ieškovas apie savo sprendimą užsėti žemės sklypą žieminiais kviečiais jų neinformavo ir iki jų pranešimo, jog panaudos sutartis nebus pratęsta, nesikreipė dėl panaudos pratęsimo ar nuomos sutarties sudarymo tam, kad galėtų prižiūrėti ir nusiimti derlių. Apie tai, jog ieškovas užsėjo žemės sklypą sužinojo tik 2017 m. vasario mėnesio gale iš ūkininko A. Š.. Atsakovai nurodė, kad žinodami, jog panaudos sutartis baigiasi 2017 m. balandžio 2 d. ir gavę ūkininko A. Š. pasiūlymą dėl nuomos sutarties sudarymo norėjo su juo sudaryti žemės nuomos sutartį ir buvo pradėję tartis dėl nuomos sutarties sąlygų, tačiau vėliau sužinojo, jog žemės sklypas yra užsėtas. To pasėkoje negalėjo sudaryti žemės nuomos sutarties. Jeigu ieškovas nebūtų užsėjęs jiems priklausančio žemės sklypo, būtų jį išnuomoję ir iš to gavę pajamas. Pažymėjo, kad minėtų neteisėtų ieškovo veiksmų pasėkoje ir neturint galimybės atsakovams naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, jie patyrėme nuostolių – negavo pajamų už nuomą. Pažymėjo, kad iš žemės sklypo būtų gavę pajamų dėl jo nuomos, dėl kurios buvo tartasi su ūkininku A. Š.. Negautų pajamų dydį grindžia ūkininko A. Š. pateiktu pasiūlymu dėl žemės sklypo nuomos. Minėtame pasiūlyme nurodyta nuomos kaina yra 7783,85 Eur, todėl laiko, jog būtent tokio dydžio žalą ir patyrė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta prašo priimti atsakovų priešieškinį ir jį nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu; priteisti iš ieškovo R. V. 7783,85 Eur dydžio patirtą žalą ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priešieškinio padavimo iki bylos išnagrinėjimo atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T., I. Ž., naudai; priteisti iš ieškovo visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas (1 t., b. l. 136-138).
Atsiliepimas
Ieškovas R. V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinyje pareikštu reikalavimu nesutinku, nes jis yra nepagrįstas ir atmestinas. Priešieškinyje nurodyta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsakovai neteko galimybės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir dėl to jie patyrė nuostolių - negavo pajamų už žemės sklypo nuomą. Akivaizdu, kad atsakovai negautas pajamas grindžia tik realia galimybe žemės sklypą išnuomoti ūkininkui A. Š. Nurodė, kad atsakovų teiginys, jog jis žemės sklypu siekia naudoti kuo ilgiau už tai nieko nemokėdamas yra tiesiog nesuprantamas. Pirminis ieškinys teismui yra pateiktas siekiant pasinaudoti CK įtvirtinta nuomotojo pirmenybės teisė palyginti su kitais asmenimis pasibaigus sutarties terminui sutartį atnaujinti. Taigi, akivaizdu, kad jis nenori ir nesiekia žemės sklypu naudotis už tai nieko nemokėdamas. Atvirkščiai, pasinaudodamas imperatyviomis įstatymo nuostatomis, kurios jam garantuoja pirmumo teisę pratęsti nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip pasiūlo kiti asmenys, jis siekia pratęsti nuomos sutartį. Pratęsdamas nuomos sutartį jis besąlygiškai prisiimtų pareigą žemės sklypo savininkams sumokėti nuomos sutartyje sutartą kainą. Atkreipė dėmesį į tai, kad priešieškinyje minimame ūkininko A. Š. pasiūlyme nurodyta, kad 7783,85 Eur jis įsipareigoja sumokėti už 2017 metus iki šių kalendorinių metų pabaigos. Šis dokumentas leidžia įžvelgti galimą atsakovų nesąžiningumą. Atsakovai pripažįsta, kad jis turėjo teisę žemės sklypu naudotis iki 2017 m. balandžio 2 d., tačiau tuo pat metu reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas) grindžia komerciniu pasiūlymu sumokėti nuomos mokestį taip pat ir už laikotarpį, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. Galimą atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir jų procesinis elgesys. Atsakovai deklaruoja norą sudaryti taikos sutartį bei norą gauti jiems neabejotinai priklausantį mokestį už sklypo nuomą, tačiau jie be suprantamų motyvų atmeta jo pasiūlymą kuris leistų jiems už žemės sklypo nuomą gauti pagrįsto dydžio (tokio paties dydžio kaip siūlo kiti asmenys) mokestį. Tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas jų atstovams bandant suderinti taikos sutarties sąlygas. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta atsakovų priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (1 t., b. l. 146-147).
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. teismo posėžio metu papildomai nurodė, kad visus klausimus dėl žemės sklypo naudojimo sprendė su V. J. T., o jam mirus su jo sūnumi S. T. Nurodė, kad nuomos mokestį už žemės sklypą sumokėdavo grynais pinigais S. T., kuris žadėdavo, kad padalins visiems žemės sklypo savininkams. Pažymėjo, kad su S. T. susitikdavo iš anksto susitarę Šakiuose. Nurodė, kad žodiniu susitarimu buvo susitarę, jog už kiekvienus metus atsiskaitys vieną kartą per metus, tai yra prieš šv. Kalėdas, todėl šio susitarimo ir laikėsi. Pažymėjo, kad paskutinį kartą atsiskaitė su S. T. 2016 m. lapkričio mėnesį ir sumokėjo jam apie 5000 eurų, o už 2017 m. nėra atsisakaitęs. Patvirtino, kad pinigus sumokėdavo grynais pinigais, todėl jokių įrodymų neturi. Nurodė, kad toks atsiskaitymo būdas buvo priimtinas atsakovams, nes jie nenorėjo oficialiai rodyti iš nuomos gaunamų pajamų, todėl ir sudarė panaudos, o ne nuomos sutartį. Ieškovas nurodė, kad buvo priverstas sutikti su atsakovų pageidavimu nuomos mokestį mokėti grynais pinigais, jo nerodant sutartyje, nes bijojo prarasti teisę naudotis žemės sklypu, kuris jam reikalingas ūkio veiklai. Nurodė, kad 2017 metų pradžioje sužinojo, jog skambino J. D. ir pasakė, kad žemės jam daugiau nebenuomos, kad jau yra kitas žemės sklypo nuomininkas A. Š. ir, kad nuo sutarties pasibaigimo, žemės sklypas ir pasėliai priklausys naujam nuomininkui. Nurodė, kad jis pats buvo susitikęs su A. Š. ir šis reikalavo pinigų už nuomą, sakė, kad jau yra pasirašę naują žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad žemę visada naudojo pagal tikslinę jos paskirtį, niekada negavo priekaištų iš atsakovų dėl žemės nuomos, todėl nesuprato, kodėl savininkai nenorėjo patęsti žemės sklypo naudojimosi sutarties su juo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypu naudojosi daugiau nei 15 (penkiolika) metų bei į tai, kad S. T. jam kiekvieną kartą patvirtindavo, jog žemės sklypo nuomos sutartis bus pratęsta su juo ir toliau, jis 2016 m. rudenį užsėjo žemės sklypą žieminiais kviečiais. Patvirtino, kad niekada žemės sklypu nesinaudojo už dyką. Kitų žemės sklypų savininkų nėra matęs, tačiau jų visų vardu atstovaudavo S. T., kuris ir surinko visų savininkų parašus ant sudaromos sutarties. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. panaudos sutarties tekstą surašė jo sutuoktinė. Žemės sklypo mokesčio jis nemokėdavo, nes tą mokestį jie įskaičiuodavo į žemės sklypo nuomos kainą. Jam būtų buvę geriau oficialiai rodyti žemės sklypo nuomos mokestį, nes tokiu atveju, šį mokestį būtų įtraukęs į ūkininkavimo išlaidas, tačiau su tuo nesutiko žemės sklypo savininkai. Nurodė, kad akivaizdu, jog tokio dydžio ploto žemės sklypo neatlygintinai niekas neduotų naudotis, juolab, kad Šakių rajone yra didelė konkurencija dėl žemės sklypų nuomos (2017 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 30 sek. – 49 min. 40 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas J. D. teismo posėžio metu papildomai nurodė, kad jie daugiau nei 15 (penkiolika) metų leido naudotis žemės sklypu R. V. neatlygintinai. Jokių pinigų už tai niekada negavo. Leido ieškovui naudotis žeme tik tam, kad ji nedirvonuotų ir būtų prižiūrima. Atsakovai džiaugėsi, jog kažkas prižiūri jų žemę, o apie tai, kad gali gauti naudos iš žemės, jie net negalvojo. Baigiantis panaudos sutarties terminui su R. V., ūkininkai jiems ėmė siūlyti šį žemės sklypą išsinuomoti. Kai susirado ūkininką, kuris nuomotųsi iš jų žemę, nuvažiavo apžiūrėti lauko ir pamatė, kad jis yra užsėtas žieminiais kviečiais. Ieškovas nieko jiems nesakė, apie tai, kad iš rudenio užsės jų žemę, nors žinojo, kad nespės nuimti derliaus iki panaudos sutarties pabaigos. Nurodė, kad po to, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, jie patys nusprendė naudotis šiuo žemės sklypu, tačiau to padaryti iš karto po sutarties pasibaigimo negalėjo, nes ten buvo pasėti ieškovo kviečiai. Atsižvelgiant į tai, prašo atlyginti ieškovo jų patirtas išlaidas. Nurodė, kad A. Š. jiems siūlė nuomos mokestį 205 Eur /1 ha. Jis nieko nežinojo apie S. T. susitarimą su R. V., todėl 2017 m. vasario mėn. informavo ieškovą, jog panaudos sutarties su juo nepratęs. Teigė, kad nei vienas iš žemės sklypo savininkų jokių nuomos pinigų iš ieškovo negavo. Žemės sklypo savininkai buvo davę įgaliojimus J. V. T. tvarkyti žemės sklypo reikalus, o S. T. tokio jų įgaliojimo neturėjo. Žemės sklypo mokestį kiekvienas savininkas mokėdavo už save. Su naujuoju ūkininku sutartį norėjo sudaryti nuo 2017 m. balandžio 3 d., ją pradėjo ruošti sausio pradžioje ir jau buvo pradėję rinkti visų savinininkų parašus, tačiau išnuomoti negalėjo dėl ieškovo veiksmų. Atsitikus tokiai situacijai, jie patys norėjo dirbti šį lauką ir jeigu ne ieškovo veiksmai, jie nuo pavasario iki rudenio būtų galėję auginti daržoves ir verstis ūkine veikla. Pažymėjo, kad nesiūlė toliau nuomotis žemės ieškovui, nes jis nemokėjo jokio nuomos mokesčio (2017 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 5 sek. – 1 val. 30 min. 5 sek.).
Atsakovas G. D. teismo posėžio metu papildomai nurodė, kad ant 2012 m. balandžio 2 d. sutarties jis pasirašė pats. Nurodė, kad atvyko pas jį į namus ir pasirašė, nes jam svarbiausia buvo, kad kas nors prižiūri žemę, kad ji nedirvonuotų. Ieškovo nepažįsta, jį mato pirmą kartą. Po dėdės V. J. T. mirties, visus reikalus tvarkė J. D.. Nei iš J. V. T., nei iš S. T., nei iš kitų asmenų, jis negavo jokių pinigų už žemės sklypą, o žemės sklypo mokestį susimokėdavo pats, kuris buvo apie 30 – 35 Eur. Baigiantis sutarčiai sugalvojo, jog būtų gerai žemės sklypą išnuomoti ir iš jo gauti naudos. Ir anksčiau žinojo, jog galima išnuomoti žemę, tačiau jo pajamos buvo pakankamos save išlaikyti, todėl ir neprašė pinigų. Nurodė, kad jam yra žinoma, jog ūkininkas A. Š. pasiūlė šį žemės sklypą nuomotis, mokant po 205 Eur / 1 ha, tačiau pats šio pasiūlymo nematė (2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 5 sek. – 1 val. 9 min. 30 sek.).
Atsakovė I. Ž. teismo posėžio metu papildomai nurodė, kad yra žemės sklypo bendraturtė. Nurodė, kad džiaugėsi, jog kažkas prižiūri jų žemę, tačiau jokių pinigų už žemės sklypą ji negavo. 2012 m. balandžio 2 d. jie buvo sudarę žemės sklypo panaudos sutartį, ant kurios pati pasirašė. Pasibaigus sutarčiai šį žemės sklypą norėjo išnuomoti kitam ūkininkui, tačiau to padaryti negalėjo, nes žemės sklypas buvo užsėtas. Patvirtino, kad ieškovo ji nepažįsta ir nėra mačiusi. Nežino, ar buvo siūloma žemės sklypą nuomotis R. V.. Patvirtino, kad ji jau buvo pasirašiusi ant naujos žemės sklypo nuomos sutarties, jog sutinka žemę išnuomoti naujam ūkininkui, tačiau jo pavardės neprisimena (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 30 sek. – 19 min. 40 sek.).
Atsakovas S. T. teismo posėžio metu papildomai nurodė, kad žemės sklypas buvo perduotas nuodotis R. V. neatlygintinai. Nurodė, kad ieškovą pažįsta seniai, tačiau jokių santykių su juo nepalaikydavo. Paskutinį kartą ieškovą matė 2016 metais, o per paskutinius penkerius metus matė gal tik du kartus. Nurodė, kad tik važiuodamas į tėviškę užsukdavo pasižiūrėti ar žemė yra prižiūrima. 2012 m. balandžio 2 d. panaudos sutartį jis gavo paštu ir pasirašė. Nurodė, kad buvo patenkintas jog R. V. prižiūri žemę, kad ji nedirvonuoja, tačiau jokių pinigų iš jo nėra gavęs. Patvirtino, kad kol jo tėvas V. J. T. buvo gyvas, visais reikalais rūpinosi jis, o jam mirus, nežino kas rūpinosi. Pažymėjo, kad mokestį už žemę kiekvienais metais jis mokėdavo pats. Patvirtino, kad šiais metais jokių sutarčių nėra pasirašęs, o dėl žemės sklypo reikalų tvarkymo parašė įgaliojimą J. D. (2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 20 sek. – 25 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje be šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų teismo posėdžio metu, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai bei atsikirtimai į juos grindžiami ir rašytiniais įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. ir L. O., A. D., J. D., G. D., V. D., D. B., S. T. bei I. Ž. 2012 m. balandžio 2 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjai perdavė panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis 37,9700 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23). Sutartis įreigstruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 24-25).
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 37,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai yra J. D., G. D., I. Ž., L. O., S. T., A. D.. 2012 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis įregistruota viešajame registe kaip juridinis faktas (1 t., b. l. 11-12).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuomotojai V. J. T., D. B., A. D., J. D., V. D., G. D. ir A. O. bei nuomininkas R. V. 2002 m. kovo 12 d. buvo sudarę privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojai nemokamai išnuomojo nuomininkui 37,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 14-15). Nuomos sutratis įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 16-18).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. 2017 m. sausio 18 d. padovanojo jam nuosavybės teise priklausančią 225/3797 dalį žemės sklypo savo broliui J. D. (2 t., b. l. 90 - 94).
Byloje pateikti duomenys, kad ieškovui R. V. buvo išsiųstas pranešimas apie panaudos sutarties nepratęsimą bei tarp šalių dėl sutarties vyko susirašinėjimas 2017 m. vasario – kovo mėnesiais (1 t., b. l. 27-33).
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažyma patvirtina, kad ginčo sklype ieškovas R. V. buvo pasėjęs žieminius kviečius. (1 t., b. l. 34).
Byloje pateiktas ūkininko A. Š. pasiūlymas dėl žemės sklypo nuomos, kuriuo atsakovai grindžia savo patirtų nuostolių dydį (1 t., b. l. 142).
Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas dėl ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 145-156).
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu
Išnagrinėjus byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas R. V. nuo 2002 m. kovo 12 d. nuomos ar panaudos pagrindais naudojosi 37,9700 ha ploto žemės sklypu, kuris šiuo metu priklauso atsakovams. 2002 m. kovo 12 d. sudaryta neatlygintinos nuomos sutartis su žemės savininkais, kuri galiojo iki 2012 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 14-15). 2012 m balandžio 2 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2017 m. balandžio 2 d. (1 t., b. l. 22-23). Ieškovas tikėdamasis ir tolimesnio bendradarbiavimo ir neturėdamas pagrindo manyti, jog sutartis dėl žemės sklypo nebus pratęsta, 2016 m. rudenį apsėjo sklypą žieminiais žiemkenčiais, kurį derlių planavo nuimti 2017 m. rugsėjo mėnesį, tai yra pasibaigus sutarties terminui. 2017 m. vasario mėnesį ieškovas gavo pranešimą iš atsakovo, jog panaudos sutartis nebus pratęsiama (1 t., b. l. 28-32). Kadangi šalims dėl tolimesnio bendradarbiavimo susitarti nepavyko, kadangi buvo sudarytas panaudos sutartis ir ieškovui nebuvo suteikta nuomininko pirmumo teisės toliau nuomotis žemės sklypo, R. V. pateikė ieškinį teismui, teigdamas, jog panaudos sutartis buvo apsimestinis sandoris, nes faktiškai šalis siejo nuomos sutarties santykiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kur konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.). Teismas laiko, kad šiame ginče ieškovai neįrodė, kad atsakovai pasirašydami panaudos sutartį turėjo ketinimų faktiškai įtvirtinti nuomos santykius. Taip pat nebuvo įrodyta, kad išoriškai atsakovų valia sudaryti panaudos sutartį, neatitiko jų tikrosios valios.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovas ir atsakovai rašytine forma galimai buvo sudarę ne žemės sklypo panaudos, bet žemės sklypo nuomos sutartį. Įvertinus 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės panaudos sutarties, sudarytos tarp ieškovo R. V. ir atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., V. D., D. B., S. T. bei I. Ž. sąlygas, matyti, kad šalys nenumatė ieškovo pareigos mokėti mokestį už žemės sklypo naudojimąsi, taip pat nebuvo numatyti ir kiti žemės sklypo nuomos sutarčiai būdingi įsipareigojimai, susiję su žemės sklypo naudojimosi sąlygomis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas R. V. 37,9700 ha ploto žemės sklypu naudojosi nuo 2002 m. kovo 12 d., kuomet tarp jo ir tuometinių žemės sklypo savininkų buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis. Šioje sutartyje šalys taip pat numatė, kad žemės sklypas išnuomojamas nemokamai. Ši sutartis galiojo 10 (dešimt) metų, tai yra iki 2012 m. kovo 12 d. Dėl šios sutarties byloje ginčo tarp šalių nekilo, ji yra nenuginčyta. Taigi, darytina išvada, kad 2002 m. kovo 12 d. sutartis buvo sudaryta pagal tikruosius šalių ketinimus ir atspindinti tikrąją šalių valią. 2012 m. balandžio 2 d. šalys sudarė rašytinę žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo teisę naudotis žemės sklypu neatlygintinai iki 2017 m. balandžio 2 d. Taigi, darytina išvada, kad 37,9700 ha ploto žemės sklypu ieškovas naudojosi gana ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau nei 15 (penkiolika) metų. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti visi atsakovai J. D. (2017 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 val. 08 min. – 15 val. 13 min.), G. D. (2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 26 min. – 10 val. 30 min.), S. T. (2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 09 min. – 10 val. 22 min.) bei I. Ž. (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 val. 25 min. – 09 val. 32 min.) teigė, kad jokių pinigų iš R. V. už žemės sklypą niekada negavo. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai V. D. (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 val. 35 min. – 09 val. 48 min.) bei D. B. (2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 32 min. – 10 val. 33 min.), kurie sudarant 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės panaudos sutartį, tuo metu buvo žemės sklypo bendraturčiai, todėl turėjo teisę ir pareigą derinti visas sutarties sąlygas, tarp jų ir mokesčio dydį už naudojimąsi žemės sklypu. Byloje esančių rašytinių įrodymų (sutarčių) bei atsakovų ir liudytojų parodymų nepaneigė ieškovo pateikti argumentai ir duomenys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas R. V. nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, jog jis mokėjo pinigus už žemės sklypo naudojimąsi jo savininkams. Vertinant ieškovo nurodytą argumentą, kad atsakovai nenorėjo oficialiai rodyti iš žemės sklypo gaunamo pelno, todėl sudarė ne nuomos, o panaudos sutartį, teismas pažymi, kad ieškovas galėjo mokant pinigus asmeniui, su juo tarpusavyje pasirašyti pinigų priėmimo – perdavimo aktą. Tačiau byloje nėra nei vieno šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo, nei pinigų davimo ar gavimo dokumento, nei mokėjimo pavedimų.
Proceso metu apklausiant liudytoją L. S. buvo ginčijama jos galimybė būti apklaustai liudytoja, nes ji dalyvavo viename iš pirmųjų posėdžių. Buvo nurodoma, jog liudytoja galėjo stebėti tą teismo posėdį, kai nebuvo atvykęs ieškovo atstovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovo nebuvo 2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje. Susipažinus su šio posėdžio garso įrašu teismas konstatuoja, jog šis posėdis truko tik apie 15 min., šio posėdžio metu buvo išspręsti bylos nagrinėjimo organizaciniai klausimai, nebuvo apklausiamos šalys ar liudytojai, tad laikytina, kad dėl L. S. stebėjimo šį parengiamąjį posėdį, o vėliau ją apklausiant liudytoja, nebūtų pažeistas liudytojų susižinojimo principas.
Nagrinėjamoje byloje apklausta liudytoja ieškovo dukra L. S. nurodė, kad jos tėvas R. V. kiekvienais metais mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį S. T. Tai ji teigė žinanti iš savo tėvų žodžių (2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek. – 1 val. 15 min. 20 sek.). Apie tai, kad ieškovas mokėjo pinigus už žemės sklypo nuomą S. T. paliudijo ir ieškovo sutuoktinė V. V.. Liudytoja V. V. nurodė, kad kiekvienais metais susitikdavo su atsakovu S. T. Šakiuose ir sumokėdavo jam už žemės sklypo nuomą grynais pinigais. Nurodė, kad konkrečios pinigų sumos nebūdavo susitarę iš anksto, tačiau prieš susitikimą susiskambindavo ir susitardavo kiek turi sumokėti. Teigė, kad kasmet už žemės sklypo nuomą sumokėdavo apie 4000 - 5000 Eur (2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 10 sek. – 1 val. 44 min. 40 sek.). Tačiau liudytoja L. S. pati nurodė, kad ji pinigų perdavimo fakto nematė, tik apie tai jai sakė pats ieškovas. Be to abi šios liudytojos yra šeimos nariai, tad jų parodymai savo svarumu negali paneigti byloje atsakovų ir dviejų buvusių žemės savininkų parodymų.
Byloje ieškovo, atsakovų ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog pats ieškovas R. V. buvo panaudos sutarties iniciatorius. Liudytojos L. S. ir V. V. dalyvavo sudarant žemės panaudos sutartį, pačios parengė sutarties tekstą, tarėsi kokiomis sąlygomis bus sudaryta sutartis, o atsakovai šią panaudos sutartį tik pasirašė. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Bylos nagrinėjimo metu pačio ieškovo ir kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas yra patyręs ūkininkas, turintis didelės ūkininkavimo patirties; nustatyta, jog jis gerai suvokia panaudos ir nuomos esmę, skirtumus, šių sutarčių vykdymo tvarką ir pasekmes. Šią privačios žemės panaudos sutartį ieškovas pats įregistravimo VĮ Registrų centre. Ieškovo paaiškinimu nustatyta, jog jis suvokia ir tinkamai supranta sutarčių teisinės registracijos viešajame registre reikšmę, svarbą ir pasekmes. Tokiu būdu visiškai praranda prasmę ieškovo teiginiai apie tai, kad sutartis neatspindėjo tikrosios šalių valios ir ketinimų.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovas turėjo tikslą naudotis atsakovų žemės sklypu, kad galėtų užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek atsiliepime į ieškinį nurodė, kad leido naudotis ieškovui žemės sklypu neatlygintinai, nes nenorėjo žemės sklypo apleisti. Visi atsakovai vieningai teigė, kad jiems buvo svarbiausia, jog žemės sklypas yra tinkamai prižiūrimas ir nedirvonuoja, nes neprižiūrėto žemės sklypo mokestis yra didesnis nei ariamos žemės. Taip pat visi atsakovai nurodė, kad mokestį už žemės sklypą mokėjo kiekvienas už save, kas parodo, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas yra atsakingas už savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškovo R. V. ir atsakovų sudaryta panaudos sutartis atsakovams buvo finansiškai nenaudinga, iš jos jie negavo jokių pajamų, nepaneigia visų kitų byloje esančių įrodymų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta ne panaudos, o žemės nuomos sutartis. Ieškovo atstovo išsakyti argumentai, jog žemės savininkai neleistų naudotis žemės sklypu neatlygintinai, nes tai jiems yra finansiškai nenaudinga yra tik prielaidos. Kiekvienas turto savininkas turi teisę spręsti kaip jam disponuoto savo turtu. Jis turi teisę spręsti, ar jam svarbi finansinė nauda, ar jis tuo metu renkasi jam labiau priimtinesnę naudą ar paramą. Niekas negali atimti iš turto savininko naudoti turto labdaros, paramos pagrindais, kurie taip pat kitiems asmenims gali atrodyti finansiškai nenaudingi.
Taigi sprendžiant dėl panaudos sutarties apsimestinumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų. Priešingai, kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas visą sutarties laikotarpį žemės sklypą naudojo pagal tikslinę jo paskirtį, vykdė jame ūkinę veiklą, tinkamai jį prižiūrėjo ir juo naudosi. Taigi, nesant akivaizdžių sandorio šalių valios ydingumo, nėra pagrindo panaudos sutarties pripažinti apsimestiniu sandoriu. Vertinant ieškovo veiksmus, nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik besibaigiant sutarties terminui, kuomet sužinojo, jog atsakovai planuoja žemės sklypą išnuomoti kitam asmeniui ir su juo panaudos sutarties toliau nebepratęsti. Šalių pasirašytoje 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartyje nebuvo sąlygų, nustatančių panaudos gavėjui (ieškovui) pirmumo teisę sudaryti naują sutartį. Panaudos sutartis taip pat nenustatė sutarties atnaujinimo ar pratęsimo sąlygų. Apie sutartinių santykių pasibaigimą ieškovą atsakovai iš anksto informavo 2017 m. kovo 6 d. raštu, kuriame nurodė, kad pasibaigus žemės sklypo panaudos sutarties terminui, žemės sklypą išnuomos kitam asmeniui (1 t., b. l. 32). Taigi teismas laiko, kad šio ieškinio pagrįstumo kelia abejonių ir tai, kad ieškovas savo teise ėmėsi ginti tik tuo metu, kai sutartis jam tapo nenaudinga, kai jis negalėjo pasinaudoti jam naudingomis teisėmis. Tuo tarpu apie 15 (penkiolika) metų visos sutarčių sąlygos jį tenkino, pretenzijų nereiškė, nors per visą šį laikotarpį jo teisės galimai buvo pažeidžiamos.
Atsižvelgiant į byloje duotus šalių ir liudytojų parodymus, konstatuotina, kad ši konfliktinė situacija tarp ieškovo ir atsakovų atsirado dėl to, kad ieškovas nepasitaręs su atsakovais, rudenį užsėjo žemės sklypą žieminiais kviečiais, žinodamas, kad pasibaigus sutarties terminui, tai yra 2017 m. balandžio 2 d. derliaus dar nenuims. Ieškovas teigė, kad vienas iš atsakovų, tai yra S. T. jam patvirtino, jog žemės sklypu galės naudotis ir toliau, todėl ir užsėjo lauką iš rudenio, nors žinojo, kad sutartis baigiasi ateinantį pavasarį. Atsakovai teigė, kad apie tokį S. T. susitarimą su ieškovu jie nieko nežinojo, o be to jis neturėjo jokių įgaliojimų veikti kitų savininkų vardu. Taigi, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad sudarant panaudos sutartį nei ieškovas, nei atsakovai dėl sandorio esmės neklydo, o ieškovo apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė tai, jog ieškovas norėjo nusiimti savo derlių po sutarties pasibaigimo termino. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad sudarant sandorį nebuvo suklysta dėl sandorio esmės, dalyko ar kitų esminių sąlygų. Bylos nagrinėjimu metu buvo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai norėjo sudaryti byloje taikos sutartį ir nuo sutarties pasibaigimo dienos, išnuomoti ieškovui žemės sklypą iki kol jis nusiims derlių, tačiau šalims susitarti nepavyko. Konstatuotina, kad šiuo metu tarp šalių sudaryta privačios žemės panaudos sutartis yra jau pasibaigusi, ieškovas savo derlių nusiėmė ir išsinuomoti pirmumo teise žemės sklypo nepageidauja. Taigi, konstatuotina, kad pasibaigusios sutarties pripažinimas negaliojančia dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindų, tai yra ieškinio patenkinimas, šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 1.87 straipsniu, teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta privažios žemės panaudos sutartis nebuvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, nėra apsimestinis sandoris, todėl ieškovo R. V. ieškinys dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl nuostolių atlyginimo
Byloje atsakovai pareiškė priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo R. V. 7783,85 Eur dydžio patirtą žalą ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priešieškinio padavimo iki bylos išnagrinėjimo dienos atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T., I. Ž., naudai (1 t., b. l. 136-138).
Teismas pažymi, kad civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl to mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaltė paprastai suprantama kaip asmens veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės panaudos sutartis, sudaryta tarp ieškovo R. V. ir atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž., baigėsi 2017 m. balandžio 2 d. Nustatyta, kad ieškovas neatlygintinai naudojosi atsakovams nuosavybės teise priklausančiu 37,9700 ha ploto žemės sklypu privačios žemės panaudos sutarties pagrindu iki 2017 m. balandžio 2 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. rudenį, ieškovas atsakovų žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, o derlių nusiėmė tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra atsakovų žemės sklypu naudojosi iki 2017 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas žinodamas jog panaudos sutartis baigiasi 2017 m. balandžio 2 d., o derlių galės nuimti tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Manytina, kad ūkininkui, kuris daug metų verčiasi ūkine veikla turėtų būti taikomi atidesnio ir rūpestingesnio žmogaus standartai bei prieš atliekant tokį veiksmą, privalėjo įspėti žemės sklypų savininkus ir aptarti šį klausimą, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ir atsakovai nesielgė sąžiningai. Ieškovas ilgą laiką naudodamasis žemės sklypu galėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog šie santykiai tęsis ir toliau. Manytina, kad jo nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad jis nepasidomėjo dėl tolimesnio jų bendradarbiavimo. Tačiau atsakovai taip pat nebendradarbiavo su ieškovu, neįspėjo apie savo tolimesnius planus, nesiūlė ieškovui toliau tęsti bendradarbiavimą. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovas nebendradarbiavo ir padavė juos į teismą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškojo kompromisų, siūlė atsakovams naujos sutarties sąlygas, ir tik jiems kategoriškai atsisakius jo pasiūlymų, kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 28-32).
Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad atsakovai pasibaigus privačios žemės panaudos sutarties terminui, tai yra nuo 2017 m. balandžio 3 d. žemės sklypą norėjo išnuomoti kitam ūkininkui, kuris jiems pasiūlė didžiausią nuomos kainą, tačiau to padaryti negalėjo, nes žemės sklypas buvo užsėtas ieškovo žieminiais kviečiais ir naujasis nuomininkas atsisakė nuomotis. Konstatuotina, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovai negalėjo naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir patyrė nuostolius. Aplinkybę, kad atsakovai norėjo išnuomoti jiems priklausantį žemės sklypą už 205 Eur / 1 ha per metus patvirtina ūkininko A. Š. 2017 m. vasario 15 d. pateiktas pasiūlymas (1 t., b. l. 142). Taigi, konstatuotina, kad dėl ieškovo R. V. veiksmų atsakovams yra padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad ieškovas R. V. turėjo teisę žemės sklypu neatlygintinai naudotis iki 2017 m. balandžio 2 d., tačiau savo derlių nusiėmė ir žemės sklypą atlaisvino tik 2017 m. spalio 1 d., akivaizdu, kad atsakovams turi būti kompensuoti nuostoliai, tai yra negautos pajamos, kuriuos jie būtų gavę, jei būtų turėję galimybę šį žemės sklypą išnuomoti už pasiūlytą kainą.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovai prašė priteisti žemės sklypo nuomos mokestį iš ieškovo R. V. už visus 2017 metus, tai yra 7783,85 Eur (205 Eur x 37,97 ha), tačiau ieškovas nesutiko sumokėti už visus metus bei siūlė atsakovams apmokėti už tą laikotarpį, kuriuo jis faktiškai ir naudojosi žemės sklypu. Aplinkybę dėl ko ieškovai prašo sumokėti už visus 2017 metus, grindžia tuo, kad patyrė tokius nuostolius, nes negalėjo sudaryti su nauju ūkininku A. Š. pagal jo pateiktą pasiūlymą, nurodė, jog nuo rudenio žemės ūkio paskirties žemė yra niekam nereikalinga ir, kad jos niekas nenuomotų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei žemės ūkyje nusistovėjusią patirtį, teismas nesutinka su tokia atsakovų pozicija. Faktą, kad žemės ūkio paskirties žemė yra naudinga ir rudenį, patvirtino ir ieškovo veiksmai, kad žemės sklypą žieminiais kviečiais jis užsėjo būtent rudenį, o derlių nuėmė kitų metų vasaros pabaigoje. Tai akivaizdžiai įrodo, kad žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama ištisus metus ir rudenį taip pat yra tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai patvirtino faktą, jog Šakių rajone konkurencija dėl žemės sklypų nuomos yra labai didelė ir ūkininkai aktyviai ieško išsinuomoti žemės ūkinei veiklai vykdyti. Taigi, teismas pagrįstai mano, jog atsakovai neįrodė, kad žemės sklypo negalėjo išnuomoti nuo rugsėjo – spalio mėnesio, nepateikė jokių duomenų apie tokio sandorio negalimumą, domėjosi tokia galimybe, buvo pateikę tokius pasiūlymus, tačiau šie buvo atmesti. Posėdžio metu ieškovas pats patvirtino (ką patvirtina ir jo anksčiau atlikti veiksmai), jog jis nuomotųsi žemę metams nuo rugsėjo iki kitų metų rugsėjo.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovams nuostoliai turi būti priteistini už šešis mėnesius, nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. spalio 1 d., tai yra už tą laikotarpį, už kurį ieškovas faktiškai ir naudojosi žemės sklypu, o žala apskaičiuojama pagal atsakovams pasiūlytą didžiausią nuomos kainą, kurią ieškovas taip pat sutiko mokėti atsakovams, tai yra 205 Eur / 1 ha. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovams proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį turi būti priteistina 3891,92 Eur (205 Eur x 37,97 ha / 12 mėn. x 6 mėn.) nuostolių, tai yra negautų pajamų.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pažymėjo, jog šiame sklype auginamų pasėlių nedeklaravus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo negauta 4496,02 Eur tiesioginių išmokų (2 t., b. l. 33). Ieškovas nurodė, kad deklaruoti auginto žieminių kviečių ploto negalėjo, nes neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi privačios žemės nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendžia, jog ieškovas veikė savo rizika ir užsėjęs plotą žieminiais kviečiais, iš anksto žinojo, kad juos galės nusiimti tik pasibaigus sutarties terminui ir prisiėmė iš to kylančius padarinius.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas R. V. prašė teismo sumažinti nuostolių dydį, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovų galimai neteisėtų veiksmų buvo sunaikinta 2,02 ha ploto žieminių kviečių, dėl ko jis patyrė 2588,83 Eur žalą (2 t., b. l. 34). Iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei rašto dėl informacijos suteikimo, matyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. V. pareiškimą dėl tyčinio jo pasėlių sunaikinimo ir padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 107-108; 141). Atsižvelgiant į tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sprendimas baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas, teismas neturi jokio teisinio pagrindo mažinti atsakovams priteistiną nuostolių dydį dėl sunaikintų žieminių kviečių ploto. Be to, nustačius galimus neteisėtus veiksmus, tame procese ir turėtų būti sprendžiamas kilusios žalos dydis ir pagrįstumas.
Atsakovai priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo 5 (penkių) procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T., I. Ž., naudai. Atsižvelgiant į šį prašymą bei į tai, kad 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, yra procesinės palūkanos ir jų mokėjimo prievolė kyla iš sutarties arba delikto, šis atsakovų prašymas tenkintinas, tačiau iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 5 (penkių) procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ne nuo priešieškinio padavimo dienos, o nuo priešieškinio priėmimo dienos, tai yra nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo R. V. ieškinys atmestinas, o atsakovų priešieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovo atsakovams priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 7783,85 Eur dydžio patirtą žalą, tačiau teismas patenkinto šį reikalavimą tik iš dalies ir nutarė priteisti 3891,92 Eur. Taigi, patenkino 50 procentus atsakovų priešieškiniu pareikšto reikalavimo (7783,85 Eur x 50 proc. / 3891,92 Eur).
Byloje gautai atsakovų atstovų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovams bei pateikti pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 112-118; 119-123). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas A. D. patyrė 1617,77 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato P. B. atstovavimą civilinėje byloje. Tai patvirtinta prie bylos pridėtos PVM sąskaitos faktūros bei tarptautinio mokėjimo nurodymai (2 t., b. l. 112-118). Atsakovai J. D., L. O., A. D., G. D., S. T. ir I. Ž. patyrė 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės E. M. Š. atstovavimą civilinėje byloje, iš kurių 1300 Eur už procesinių dokumentų parengimą (už atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į atskirąjį skundą bei priešieškinio parengimą) bei 800 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad advokatė E. M. Š. atstovavo šešiems atsakovams, byloje dalyvavo nuo pradžių, parengė procesinius dokumentus, taip pat atstovavimo teisme atvykdama į visus aštuonis teismo posėdžius, todėl teismas mano, kad atsakovų atstovės pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos. Tačiau atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato P. B. atstovavimą teisme turi būti mažintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad advokatas P. B. jokių procesinių dokumentų byloje nerengė bei dalyvavo tik pusėje visų vykusių teismo posėdžių, į bylą įsijungė įpusėjus procesui, teismas sprendžia, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos už advokato P. B. paslaugas mažintinos iki 1000 Eur. Be to, mažindamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgia į šalių procesinį elgesį. Bylos nagrinėjimo metu 2017 m. birželio 29 d. posėdžio metu buvo nuspręsta, jog atsakovų dalyvavimas yra būtinas. Neatsižvelgiant į tai, atsakovai vengė atvykti į posėdį. Tai yra 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu S. T. pateikė pažymą, jog dėl sveikatos negali dalyvauti. Gavus duomenis iš gydymo įstaigos, jog atsakovas posėdyje gali dalyvauti, jis į 2017 m. spalio 24 d. neatvyko. Neatsižvelgiant į tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje dalyvavo net du atsakovo atstovai, kurie žinojo apie kitą posėdį, neatvykimas į 2017 m. spalio 24 d. posėdį buvo pateisinamas tuo, kad S. T. negavo šaukimo. Dėl atsakovų, kurių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu buvo atidedami teismo posėdžiai, kas padidino posėdžių skaičių, bei užvilkino bylos nagrinėjimą. Atitinkamai tokie veiksmai padidino šalių bylinėjimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinti 50 procentų atsakovų priešieškiniu pareikšto reikalavimo, iš ieškovo atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T. ir I. Ž. naudai priteistina 1050 Eur (2100 Eur x 50 proc.) už E. M. Š. teisines paslaugas bei atsakovams papildomai priteistina 500 Eur (1000 Eur x 50 proc.) už advokato P. B. teisines paslaugas.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidų suma yra 28,75 Eur (1 t., b. l. 1). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų reikalavimai patenkinti 50 procentais, o ieškovo ieškinys atmestinas, teismas sprendžia, kad valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo R. V. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pareikštą atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž., atmesti.
Atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą ieškovui R. V., tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3891,92 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt du centus) nuostolių atlyginimo atsakovams L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą žemės sklypo, uniklaus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) dalį.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokatės E. M. Š. pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato P. B. pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. V. 28,75 Eur (dvidešimt aštuonis eurus septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.