Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turto išlaikymo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

po ½ dalį 0.1500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris 4117/0600:15 D. R. k.v., ir po ½ dalį 433,17 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančių adresu: (duomenys neskelbtini), D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. (toliau tekste - nekilnojamojo turto kompleksas Vilniuje). Viso turto rinkos vertė šiai dienai sudaro 164 000 EUR, ½ dalies turto rinkos vertė sudaro 82 000 EUR;po ½ dalį 42,21 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, (aprašymas: nuo 4-18 iki 4–19 su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-49 (1/8 iš 4.40 kv.m.), 3-48 (1/8 iš 5.22 kv.m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav. (toliau tekste - poilsio patalpos Neringoje). Viso turto rinkos vertė šiai dienai sudaro 103 000 EUR; ½ dalies turto rinkos vertė sudaro 51 500 EUR.

Viso turto už 267 000 EUR, o ieškovui priklausančios ½ dalies turto rinkos vertė sudaro 133 500 U. I. turtą prašo visiškai atidalinti turto dalis, nepaliekant bendrai naudojamų turto dalių, - atsakovei priteisiant nekilnojamojo turto kompleksą Vilniuje, o ieškovui priteisiant poilsio patalpas Neringoje, ir atitinkamai priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 30 500 EUR dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę ieškovo turėtą ½ dalį turto vertės. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. negyvena ir nesinaudoja nekilnojamojo turto kompleksu Vilniuje, o jame daugiau nei 10 metų gyvena ir juo naudojasi atsakovė. Šiuo metu ieškovas kartu su atsakovės ir jo 4 vaikais gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Gauti visą ar dalį minėto turto natūra jam nėra tikslinga. 42,21 kv.m. bendro ploto poilsio patalpos Neringoje yra 1 kambario, dėl ko nėra galimybės padaryti atskirus įėjimus, atskiras vonios ir tualeto patalpas. Poilsio patalpų Neringoje padalinimas natūra nėra įmanomas ir toks padalinimas padarys joms neproporcingai didelę žalą, nes tokio dydžio patalpomis bus neįmanoma nei naudotis, nei realizuoti. Atidalijimas natūra ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje pareikalautų brangios rekonstrukcijos, atskirų įėjimų, laiptinių įrengimo, visiško šildymo sistemos pertvarkymo ir kt. Šiuo metu atsakovė niekur nedirba ir negauna nuolatinių pajamų, todėl negalėtų finansiškai prisidėti prie nekilnojamo turto vienetų rekonstrukcijos išlaidų apmokėjimo. Dėl nurodytų priežasčių turto atidalijimas natūra, paliekant ginčo šalis bendrasavininkais, yra neįmanomas. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovė visiškai nesirūpino nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje priežiūra ir einamojo remonto darymu, dėl ko ieškovas kartu su ginčo šalių vaikais (3 nepilnamečiais vaikais ir vienu pilnamečiu vaiku) negalėtų gyventi jame dėl sanitarinių sąlygų nesilaikymo namuose bei ieškovas privalėtų investuoti didžiules pinigines lėšas į šio turto remontą. Priešingai nei ieškovas, atsakovė beveik nesinaudoja poilsio patalpomis Neringoje ir kiek yra žinoma ieškovui, atsakovė nemoka mokesčių už šio turto išlaikymą. Ieškovas dėl savo vykdomos visuomeninės ir buriavimo veiklos yra priverstas labai dažnai naudotis patalpomis Neringoje, dėl ko šios patalpos priteistinos natūra ieškovui. 2005 m. gruodžio 6 d. sutartimi, registracijos numeris 4322, kurios pagrindu šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą, ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 289 620,02 EUR dydžio piniginę kompensaciją. 2015 m. rugsėjo 25 dienai ieškovo įsiskolinimas atsakovei sudaro 44 889,53 EUR sumą. Taip pat ieškovas skolingas atsakovei 9 918,11 EUR sumą už nepilnamečių vaikų išlaikymą. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistina10 301,87 EUR kompensacija už atsakovo sumokėtą didesnę bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo dalį.

Laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ieškovo žiniomis atsakovė nemokėjo už nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje ir poilsio patalpos Neringoje išlaikymo mokesčių. Ieškovas šiuo laikotarpiu už nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje išlaikymą sumokėjo 32 858 EUR sumą. Tokiu būdu, atsakovei tenkanti ½ dalis minėto nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje išlaikymo išlaidų sudaro 16 429 EUR sumą. Vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148-494/2007 ieškovas įsipareigojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2007 m. liepos 26 d.) apmokėti mokesčius už su atsakove gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje patalpoje, t.y. nekilnojamojo turto komplekse Vilniuje, sunaudojamą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą), bet ne daugiau kaip 300 Lt per mėnesį. Tokiu būdu, atsakovei tenkanti dalis minėto nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje išlaikymo išlaidų sudaro 8 522,37 EUR sumai (16 429 EUR – (300 Lt x 91 mėnesiai / 3,4528), kurią atsakovė privalo kompensuoti ieškovui. Ieškovas nurodytu laikotarpiu už poilsio patalpos Neringoje išlaikymą sumokėjo 3 559 EUR sumą. Tokiu būdu, atsakovei tenkanti ½ dalis poilsio patalpos Neringoje išlaikymo išlaidų sudaro 1 779,50 EUR sumą (3 559 EUR / ½ dalis). Remiantis išdėstytu, ieškovo patirtos nekilnojamojo turto komplekso Vilniuje ir poilsio patalpos Neringoje išlaikymo išlaidos yra 10 301,87 EUR (1 779,50 EUR + 8 522,37 EUR) suma didesnės nei jam tenkanti dalis mokėtinų išlaidų, dėl ko iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 10 301,87 EUR kompensacija už ieškovo sumokėtą didesnę bendrosios dalines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove veda visiškai atskirą gyvenimą, tačiau su ja jiems priklauso du turtiniai nuosavybės objektai, kurių naudojimasis bendru sutarimu yra neįmanomas. Poilsio patalpos Neringoje dažniausiai naudojamos vasarą ir jie ten su visais vaikais būna vasaros metu. Objektas nedalinamas, kad juo galėtų naudotis viena dalimi viena šalis, kita dalimi kita šalis. Pagal turto dalybų sutartį jis dar turi skolą atsakovei 44 889 Eur. Reikalavimas priteisti 10 301,87 EUR kompensaciją yra ½ dalis jo sumokėtos sumos už bendro turto išlaikymą, komunalines paslaugas, mokesčiai. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2015-12-06. Turtas priklauso abiem ir turtą jie turi išlaikyti abu. Pagal turto dalybų sutartį jis įsipareigojo kompensuoti kas mėnesį po 300 Lt, kur vaikai gyvena. Reikalaujama suma jau sumažinta atsižvelgiant į tai. Istoriškai susiklostė, kad Neringos poilsio patalpomis gal 10 metų iš eilės naudojosi jis su vaikais. Jis būriuoja, kai varžybos vyksta ten gyvena. Atsakovė ten būdavo labai retai, savavališkai neinformavusi išnuomodavo tretiesiems asmenims. Po skyrybų, kadangi vaikai buvo maži, tai jis gyveno Riešėje. Tas gyvenimas tapo tikrai sunkus tiek jiems, tiek vaikams. Buvo vaikų teisės kviečiamos, policija. Pagal teismo sprendimą su juo priklauso gyventi dviem sūnums, o 2013-09-01 išėjo su juo gyventi ir duktė savo sprendimu. K. R. buvo blogos sąlygos, vaikų teisės paprašė, kad ir mažoji dukra gyventų su juo. Ji atėjo ir šiai dienai gyvena jis ir keturi vaikai kartu. Riešėje gyventi su vaikais negalima, jis apleistas. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kurį įsigijo gavęs paskolą. Kiekvienas iš vaikų turi po kambarį. A. R. name gyveno, vedė ūkį. Mano, kad atsakovė du paskutinius metus ten gyveno, yra sąskaitos. Susidarė skolos, teko jam sumokėti. Namą padalinti yra labai sunku, neįmanoma pastatyti skaitiklių atskirų. Kad gyventų dvi šeimos, reikia daug rekonstrukcijų. Šildymo ir elektros sistemos vientisos visam namui. Šalių santykiai konfliktiški, kildavo kivirčai. Pradžioje atsakovė name liko gyventi su viena mergaite. Po to išvažiavo į Ameriką pas mamą. Grįžo ir vėl gyveno. Tėvą sergantį atsivežė ir jis ten gyveno. Paskutiniu metu namu naudojosi atsakovė. Namą buvo atvykęs apžiūrėti NT turto agentas, kuris įvardijo kainą tarp 145 000 – 160 000 Eur. Atsakovė su šita kaina nesutiko. Nidos patalpos jam reikalingos, nes jis vykdo aktyvią buriuotojo veiklą. Tarp abiejų savininkų nesugeba tinkamai išsaugoti to buto. Atvažiavęs rado palikta elektrą, supelijusį šaldytuvą. Esant dviem savininkams mažėja turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

Dėl reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148-494/2007 buvo nutraukta R. D. ir D. D. santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu. Teismo sprendimu patvirtintoje 2007‑04‑26 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie nurodė, jog sutuoktinių turto padalijimas yra išspręstas 2005 m. gruodžio 6 d. Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro notarės S. Š. patvirtinta sutartimi, registro Nr. 4322, iš šalys jokio kito dalintino turto neturi. Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro notarės patvirtinta 2005 m. gruodžio 6 d. sutartimi D. D. ir R. D. susitarė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: poilsio patalpos nuo 4-18 iki 4-19 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-49 (1/8 iš 4.40 kv. m.), 3-48 (1/8 iš 5.22 kv. m.), bendras plotas 42.21 kv.m., pažymėtas plane: 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios G. D. K. g., namo Nr. 15 K5, patalpos Nr. 20, Neringos m., Neringos sav., ir 0.1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį D. R. k., Vilniaus r. sav., su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalijamas po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai bylos šalių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registruotos po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise į Negyvenamąją patalpą – Poilsio patalpas (nuo 4-18 iki 4-19 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-49 (1/8 iš 4.40 kv.m.), 3-48 (1/8 iš 5.22 kv.m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini) ir 0.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0600-0015, su jame esančiu 433,17 kv.m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4199-5013-3019, esančius Vilniaus r. sav., Riešės sen., D. R. k., P. T. g. 22. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso kūrybinės dirbtuvės (ieškovo įvardijamos kaip butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas įsigijo gavęs iš AB Swedbank 144 810,01 Eur kreditą (kredito grąžinimo terminas 2039-01-15). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A. V. g. 16-26.

Byloje ieškovas pateikė Negyvenamosios patalpos – Poilsio patalpos su bendro naudojimo patalpomis UAB „Ober-Haus“ paruoštą 2015-09-04 turto vertinimo ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad šio turto vertė – 103 000 Eur.Šios sumos atsakovė neginčijo.

Pagal byloje pateiktą UAB „Capital vertinimas“ 2015‑09‑09 glaustos formos informacinę pažymą apie turto kainą – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių Vilniaus r. sav., Riešės sen., D. R. k., P. T. g. 22 labiausiai tikėtina (galima) šio turto kaina rinkoje 2015-09-09 galėtų siekti 222 000 Eur.

Byloje ieškovas atsakovei siūlė parduoti ginčo namą už 144 810 eurų. Atsakovė byloje nurodinėjo,kad ieškovo siūloma pardavimo kaina yra per maža,kad sutiktų su jo pasiūlymais.Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai,kad atsakovė sutiktų parduoti namą už didesnę kainą,nors pati supranta,kad tai bus padaryti sunku,ką norodė byloje dėl kaimynų namo pardavimo(atsakovės paaiškinimas teisme).

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad per laikotarpiu 2015 m. gruodžio 28 d. – 2016 m. sausio 4 d. buvusius šalčius neįjungė šildymo name (duomenys neskelbtini), D. R. k., Vilniaus r. sav., dėl ko užšalo ir susprogo namo vandentiekis, radiatoriai, šildymo sistema, per namo perdangas pradėjo pratekėti vanduo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktos namo vidaus patalpų fotonuotraukos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Capital vertinimas“ 2016-02-22 glaustos formos informacinėje pažymoje apie turto– gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių Vilniaus r. sav., Riešės sen., D. R. k., P. T. g. 22 – kainą nurodė, kad labiausiai tikėtina (galima) šio turto kaina rinkoje 2016-02-22 galėtų siekti jau tik 164 000 Eur.

Iš esamų įrodymų byloje matyti,kad ginčo namo vertė realiai gali būti nuo 164000 eurų.

Lietuvos buriuotojų sąjungą 2016-02-19 rašte pateikė teismui informaciją, kad ieškovas R. D. yra vienas pagrindinių Kuršių marių regatos, kuri vyksta kiekvienais metais Klaipėdoje ir Nidoje, organizatorių nuo 2005 metų. Regata trunka 8 dienas. Jis ne tik organizuoja varžybas, bet ir pats aktyviai dalyvauja sportinėse varžybose. R. D. startuoja RS280 klasės varžybose, kurios vykdomos Kauno marių (9 etapai po 1-2 dienas) ir Kuršių marių akvatorijose (2 etapai, po 3-4 dienas). 2012 metais R. D. buvo išrinktas Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentu kreiseriniam buriavimui. Vykdant savo pareigas jam dažnai tenka spręsti Klaipėdoje ir Nidoje vykstančių regatų organizacinius klausimus, taip pat dalyvauti šių regatų renginiuose.

Bylos šalys turi nepilnamečius vaikus G. D., gim. 2002-10-11, M. D., gim. 2006-07-01, M. D., gim. 2000-04-04.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal R. D. ieškinį D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, kurioje D. D. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta yra Paukščių takas 22, D. R., Vilniaus raj..Teisme atsakovė nurodė,kad ji gyvena savo bute Vilniuje.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti - gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą.(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 m.).

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos A. T. taip pat yra pabrėžęs, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, jog ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2007-04-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011-12-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011, ir kt.).

Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt.Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios, apylygės, juolab kai vieno ar kelių bendraturčių dalys yra gerokai didesnės už kitų bendraturčių dalis ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

Šiuo atveju teismuia kivaizdu,kad ginčo šalys nepageidauja abidvi turėti vieno savo nuosavybėje visą namą ir sumokėti už jam tenkančią dalį kompensaciją.Ieškovas pateikė objektyvius argumentus,kad jis esamoje situacijoje negyvens ginčo name dėl šeimyninių ir finansinių sumetimų.Atsakovė yra nedirbanti,turi gyvenamąją vietą Vilniuje ir viena gyventi 450 kv.m.name neketinanti,kas objektyviai suprantama.Ji visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo nemokėjo už namo išlaikymą,kas įrodo jos nesirūpinimą turtu praeityje ir dabartiniu metu.Taip pat teismas mato,kad papildomai investuoti į namą,kad jis būtų atidalintas yra neprotinga ir toks įpareigojimas pažeistų bet kurio savininko teises ir interesus,jei jis nesutinka su tuo.Taip pat teismas negali sutikti su ieškovo reikalavimu,kad jo turto dalis ginčo name būtų priteista atsakovei,kuriai jo turto dalis yra nereikalinga.Ieškovo argumentas dėl turto padalinimo natūra balanso,kai tik pagal jo reikalavimą pasikeičiama ginčo turtu,už didesnę ir už niekam nereikalingą turto dalį jam sumokant kompensaciją pinigais,būtų nesąžininga ir neteisinga.Teismas šioje situacijoje mato vienintelį būdą šalims išspręsti ginčą ir užkirsti esminius ginčus dėl nuosavybės, tai įpareigoti šalis parduoti ginčo namą už realią rinkos kainą,pinigus pasidalinant po ½ dalį prikimo-pardavimo sutarties sudarymo metu,ir pirkimo-pardavimo procedūrą (namo rinkos įvertinimas ir skelbimo dėl pardavimo padavimas viešam akceptui) pradedant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 str.,4.80 str.1d.).

Teismas nevertina ieškovo argumentų,kad atsakovė galimai gali sumokėti jam kompensaciją už jai tenkančią turto dalį,nes teismas laikosi aukščiau išdėstyto požiūrio į esamą situaciją dėl turto padalinimo tvarkos.

Kasacinis teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai gausi ir išplėtota, suformuoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai, o jų taikymą lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma. Galima pažymėti, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Tarp šalių yra konfliktiniai santykiai.Tai matyti iš šalių rašytinių paaiškinimų,kalbų ir elgesio teisme.Ieškovas nurodė,kad ginčo butas Neringoje yra daugiau naudojamas jo ir vaikų poreikiams tenkinti.Atsakovė beveik nesinaudojo butu.Tai jis ne tik grindė žodžiu,bet ir pateikė rašytinius to įrodymus-regatos organizavimo pagrindimas ir mokesčių už buto išlaikymą įrodymai visą ginčo laikotarpį.Taip pat matyti,kad atsakovė nepagrindė teismui,kad jai reikalingas turtas yra didesnio būtinumo jai negu ieškovo poreikis disponuoti visu turtu ((duomenys neskelbtini) str.).Tokiu būdu teismas daro išvadą,kad ieškovas įrodė,kad ginčo butas jam yra reikalingesnis kaip visas turto vienetas,kurį jis visą laiką išlaikė pats vienas.Todėl ginčo butas priteisiamas ieškovui,išmokant ½ dalį-51550 eurų(pagal šalių neginčytą teismui pateiktą rinkos kainos pusę) kompensaciją atsakovei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos,nes protingai elgiantis reikalingas terminas parduoti ginčo namą arba gauti paskolą,kad disponuoti grynais pinigais ir atsiskaityti su atsakove pagal prievoles(CK 1.5 str.,4.80 str.2d.). Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

Taip pat teismas mato,kad ieškovo ir atsakovės siūloma atidalinimo tvarka sudaro sąlygas abiems šalims mokėti viena kitai kompensacijas už joms tenkančias turto dalis,vietoj to ką padarė teismas.

Dėl reikalavimo priteisti išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą

Ieškovas R. D. byloje pateikė gyvenamojo namo, adresu Vilniaus raj., D. R., (duomenys neskelbtini), komunalinių ir eksploatacinių išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2015-07-31, pagal kurią matyti, kad nurodytu laikotarpiu šiam turto objektui mokesčiai už dujas sudarė 71411 Lt sumą, mokesčiai už elektrą 17908 Lt, mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas (TEO) 14688 Lt, mokesčiai už šiukšlių išvežimą (VSA) 2892 Lt, mokesčiai už vandenį 353 Lt, mokesčiai už pastato apsaugą 6199 Lt, iš viso 113 452 Lt (32 858 Eur). Ieškovas minusavęs komensuojamąją dalį (90 mėnesių po 300 Lt) iš atsakovės už šio gyvenamojo namo išlaikymą prašo priteisti 29 726 Lt (8 609 Eur).

Ieškovas R. D. byloje pateikė ir poilsio patalpų, adresu Neringa, G. D. K. g. 15-311 komunalinių ir eksploatacinių išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2015-07-31, iš kurios matyti, kad šiuo laikotarpiu mokesčiai už elektrą sudaro 8 500 Lt sumą, mokesčiai bendrijai 2 287 Lt, mokesčiai bendrijai už pastato remontą 1 500 Lt, iš viso 12 287 Lt (3 559 Eur). Ieškovo iš atsakovės reikalaujama ½ dalis sudaro 1 779 Eur.

Šalys yra abiejų nekilnojamųjų daiktų bendrasavininkai po 1/2 dalį.

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo ir jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo ieškovo pateiktų įrodymų dėl išlaidų už ginčo namą ir butą neteisingumo ar nebuvimo. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė,kad atsakovės dalis dėl namo išlaikymo yra 29 726 Lt (8 609 Eur).Taip pat ieškovas įrodė,kad atsakovės dalis už buto išlaikymą yra 12 287 Lt (3 559 Eur). Ieškovo iš atsakovės reikalaujama ½ dalis sudaro 1 779 Eur((duomenys neskelbtini) str.).T.y. viso iš atsakovės ieškovui priteistina 10 301,87 EUR kompensacija už atsakovo sumokėtą didesnę bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo dalį(CK 6.9 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos A. T., teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, iš viso sumokėjo 264,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 3 291,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų(2015-11-26 sąskaita-faktūra 1210 eurų už proc.dokumentų parengimą ir dalyvavimą teimo posėdyje;2015-12-30 sąskaita-faktūra 1210 eurų už teismo posėdį ir proc.dokumnetų parengimą;2016-02-09 sąskaita-faktūra 871,20 eurų už 2016-02-09 teismo posėdį ir dubliko parengimą), 441,00 Eur išlaidų už turto vertinimus (120,00 Eur (2015-09-10 UAB „OBER HAUS“) + 200,00 Eur (2015‑09‑09 UAB „Capital vertinimas“) + 121,00 Eur (2016-02-22 UAB „Capital vertinimas“).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies(vienas reikalvimas iš keturių patenkintas pilna apimtimi,vienas reikalavimas iš dalies,t.y. apie 40 procentų reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 105,60 Eur žyminio mokesčio bei jo patirtos 2800 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti,kurios sumažintos,nes teismo parengiamasis posėdis vyko 15 minučių,atidėtas posėdis 2016-02-09 vyko 8 min.,todėl išlaidos posėdžiams yra nepagrįstos.Iš viso priteistina– 2905,60 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurios, teismo manymu, yra protingos, būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 269-270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti šalis parduoti atsakovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini),ir ieškovui R. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0.1500 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris 4117/0600:15 D. R. k.v., ir 433,17 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),su priklausiniais esančius adresu: (duomenys neskelbtini), D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., už realią rinkos kainą,pinigus pasidalinant po ½ dalį prikimo-pardavimo sutarties sudarymo metu,ir pirkimo-pardavimo procedūrą pradedant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 42,21 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos- poilsio patalpos, (aprašymas: nuo 4-18 iki 4–19 su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-49 (1/8 iš 4.40 kv.m.), 3-48 (1/8 iš 5.22 kv.m.), unikalus numeris 2396-(duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav.,R. D. sumokant D. D. kompensaciją,kurią sudaro turto dalies rinkos vertė 51 500 EUR (penkiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10 301,87 EUR(dešimt tūsktančių tris šimtus vieną eurą 87 ct) kompensaciją už ieškovo sumokėtą didesnę gyvenamojo namo, unikalus numeris 4199-5013-3019, adresu: Paukščių tako g. 22, D. R. k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. ir negyvenamosios patalpos- poilsio patalpos, (aprašymas: nuo 4-18 iki 4–19 su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-49 (1/8 iš 4.40 kv.m.), 3-48 (1/8 iš 5.22 kv.m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., išlaikymo dalį.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2905,60 eurų(du tūkstančius devynis šimtus penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.