Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais trims mėnesiams;

2. 2013 m. gruodžio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 8 MGL dydžio (1 040 Lt) bauda;

3. 2017 m. gruodžio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais keturiems mėnesiams;

4. 2020 m. birželio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu vieneriems metams, 2021 m. liepos 21 d. atlikęs bausmę;

5. 2021 m. rugsėjo 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

6. 2022 m. vasario 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė. 2022 m. gegužės 25 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. R. 2023 m. gegužės 12 d. apie 15.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę S. M., suėmęs viena ranka už kaklo smaugė, kita ranka sudavė vieną kartą į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajai S. M. dėl poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena penkis metus, gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 12 d. apie pietus jis sugrįžo į namus, buvo stipriai neblaivus, gėrė ne pirma diena. Namuose buvo jo sugyventinė S., vaikų namuose nebuvo, jie buvo kieme. Jis grįžęs pavalgė ir vėl norėjo išeiti pas draugus toliau gerti alkoholinius gėrimus, tačiau S. jo iš namų nenorėjo išleisti, ji norėjo, kad jis eitų miegoti. Tačiau jis nesutiko, viskas vyko kambaryje, ji stovėjo tarpduryje, tiesiog užstojo duris, kad neišeitų. Jis ją suėmė su ranka už kaklo ir nustūmė nuo durų, jis jos nesmaugė, tik suėmęs už kaklo nustūmė, kad galėtų praeiti. Smūgio kumščiu S. tikrai nesudavė. Nustūmęs S., jis išėjo iš namų pas draugus. Kada ji skambino 112 ir išsikvietė pagalbą, jis nežino, bent prie jo to nedarė. Jis jai su peiliu negrasino. Sutinka, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyriumi nuo nukentėjusios. Jis gyvens (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Vėlesnių apklausų metu nurodė, kad jam grįžus namo vaikai buvo kitame kambaryje nei S.. Jis nuėjo miegoti. Po kažkiek laiko, neatsimena tikslios valandos, jis prabudo, kambaryje buvo S., ji žiūrėjo televizorių. Tada pamena, kad jie su S. dėl kažko sukonfliktavo ir ji pradėjo jį vyti iš namų, nes buvo neblaivus. Labai supyko ant S., kad ji jį veja iš namų. Pasakė, kad niekur neis, ir ėmė rėkti ant S., ji sakė, kad kvies policiją. Tada jis supykęs priėjo arti S. ir viena ranka ją sugriebė už kaklo, jį suspaudė, o kita ranka dar sudavė jai vieną kartą į veidą. Kai sudavė, jis S. paleido ir išėjo iš namų. Ką tuo metu S. darė, jis neatsimena ir negali pasakyti. Daugiau nieko neatsimena, tik tai, kad jį sulaikė policija ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo poelgio jis gailisi. Savo sugyventinės S. atsiprašė, ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. R. prisipažinimo ir jo paaiškinimų jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 12 d. apie 16 val. 5 min. S. M. būnant savo bute (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis M. R. be jokios priežasties su ranka sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė bei su kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, nosį. Dėl to ji jautė fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. ryte ji buvo išvažiavusi į miestą. Namo, t. y. į (duomenys neskelbtini), ji grįžo apie 13 val. 00 min., o jos sugyventinis M. R. grįžo į butą apie 13 val. 15 min. Pastebėjo, jog jos sugyventinis buvo stipriai neblaivus, ir matė, jog parsinešė rankoje alaus butelį. Ji su juo nebendravo ir jis jai nei vieno žodžio nesakė, nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą ir nuėjo miegoti. Ji tuo metu buvo namuose su vaikais. Po kiek laiko, t. y. apie 15 val. 30 min., atsikėlė jos neblaivus sugyventinis, nuėjo į virtuvę parūkyti ir atėjo į kambarį, kuriame ji žiūrėjo televizorių. Jis, atėjęs į kambarį, atsigulė ant lovos ir pradėjo ją įžeidinėti sakydamas ,,išgama, kalė, k...“. Ji jam nieko neatsakė, nes matė, jog jis yra labai neblaivus ir nenorėjo konfliktuoti, todėl nuėjo į vaikų kambarį. Vaikų tuo metu namuose nebuvo, jie buvo kieme. Jis iš karto paskui ją atėjo į minėtą vaikų kambarį ir pradėjo kabinėtis, kad įjungtų internetą. Jam paaiškino, kad ji nejungs, nes jos telefonas išsikrauna. Jis vėl ją pradėjo įžeidinėti, sakydamas ,,k..., k...“. Ji jam paaiškino, kad ji kvies policiją dėl to, jog jis kabinėjasi prie jos, ir liepė jam važiuoti pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), bet jis vėl ją pradėjo įžeidinėti ,,k..., s..., k.“, todėl ji, neapsikentusi savo sugyventinio įžeidinėjimų, pasiėmė telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Jis visą laiką buvo šalia jos, kol kalbėjo su pagalbos telefono 112 operatore. Jai pabaigus pokalbį, jis išėjo į kitą kambarį ir rėkdamas pasakė ,,žertva, dabar atsiimsi, vaikų neturėsi“. Ir jis iškart vėl grįžo į kambarį, nieko nesakęs priėjo prie jos ir su ranka sugriebė jai už kaklo, pradėjo ją smaugti bei su kita ranka kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, nosį. Su kuria ranka sudavė, pasakyti negali, nes iš susijaudinimo nepamena. Po suduoto smūgio jis pasakė, jog paskambintų pagalbos telefonu 112 ir atšauktų policijos pareigūnus, nes dar kartą suduos iš rankos. Ji jam atsakė ,,eik iš namų, tau čia negalima būti neblaiviam“. Bet jos sugyventinis M. R. pamatė ant spintelės stovėjusį peilį ir jį pasiėmė į ranką, pradėjo grasinti jai sakydamas, jog ,,paskambini ir atšauki policiją, nes jam p...“. Ji jo išsigandusi paskambino 112 ir pasakė, jog pareigūnų nereikia, nes vyriškis pasišalino. Jis pasakė, kad eina nešti malkų, nes jam atsibodo su ja pyktis, ir, kol pareigūnai atvažiavo į butą, negrįžo. Šiandien, kai prieš ją smurtavo jos sugyventinis M. R., jis jai sukėlė fizinį skausmą, bet jai medikų pagalbos nereikia. Papildomai gali paaiškinti, kad jau ne pirmą kartą M. R. prieš ją smurtauja ir jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji savo sugyventinio M. R. labai bijo, nes jis dažnai vartoja alkoholį, konfliktuoja su ja ir nori, kad jis nesiartintų prie jos ir prie jos vaikų. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Papildomai apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad ankstesnių savo parodymų laikosi, tačiau nori juos papildyti ir pasakyti, kad ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo, jai likę yra žymių ant kaklo. Pas medikus nesilankė, vaistų jokių nevartojo. Nurodė, kad M. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau maždaug apie penkis metus. Bendrų vaikų neturi, ji turi savo tris vaikus nuo kito vyro. Kartu gyvena su M. (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. Patikslino, kad įvykio dieną po suduoto smūgio M. R. su peiliu į ją nėjo, nesakė nieko, kad jai kažką padarys su peiliu, ji jo nebijojo ir nesuprato to kaip grasinimo, jis tik norėjo, kad atšauktų policiją. Tuomet M. išėjo iš namų, ji dar paskambino policijai, kad jis pasišalino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ji parašė pareiškimą, o pareigūnai tada ieškojo M., kurį surado ir sulaikė. Medikai atvykę nebuvo, jai jų pagalbos nereikėjo. Civilinio ieškinio nereikš.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. 2023 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pagal iškvietimą, įtariamojo M. R. namie nebuvo, asmens ieškojo po visą (duomenys neskelbtini) miestelį. Asmuo buvo rastas prie netoli esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės viešoje vietoje geriantis alkoholį, todėl jis buvo patalpintas į automobilio A1709 laikino sulaikymo kamerą. Atvažiavus su asmeniu iki (duomenys neskelbtini), M. sugyventinė S. M. parašė pareiškimą, todėl asmuo buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Patikrinus asmenis su alkotesteriu DRAGER 7510 ARJK0143, patikros Nr. 1935641, M. nustatytas 2.70 prom. neblaivumas. S. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo (toliau - PRIR) matyti, kad S. M. kreipėsi į policiją, nes negali išprašyti savo sugyventinio. Prie šio išrašo yra pridėti du S. M. skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašai. Pirmame įraše girdėti, kaip moteris susijaudinusiu, verkšlenančiu balsu prašo iškviesti policiją, kadangi niekaip negalima išvyti iš namų sugyventinio, kuris kabinėjasi. Antrame įraše girdėti, kaip susijaudinusiu, verkšlenančiu balsu moteris pasako, kad policijos nereikia, nes sugyventinis pasišalino.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Butas yra baltos spalvos daugiabutyje. Įėjus į laiptinę, dešinėje pusėje matomos rudos spalvos, šarvuotos durys. Šone jų, juodos spalvos pašto dėžutė. Pravėrus duris, patenkama į koridorių, bei matoma nuo kairės pusės antro kambario bendrą vaizdą. Iš toli matosi margi balionai, lova bei žaislai. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje prie sienos matoma rudos spalvos spintelė, šone matomas stalas su marga staltiese. Ant stalo matomi buitiniai daiktai, pieštukai, tušinukai. Atėjus arčiau, matoma raudonos spalvos lova, ant kurios padėti žaislai, planšetinis kompiuteris. Taipogi matoma raudonos spalvos pagalvė bei sulankstyti rankšluosčiai. Prie lango ant palangės matomi pliušiniai žaislai. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar objektų pastebėta nebuvo. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėti policijos pareigūno vaizdo kamera daryti du vaizdo ir garso įrašai. Pirmame įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnui paklausus S. M., ar ją mušė, pastaroji atsako ,,taip“, moteris laiko prie nosies pridėjusi servetėlę, šalia esanti mergaitė nurodo, kad mamai liko sužalojimas ir parodo į mamos kairę veido pusę, policijos pareigūnas paprašo parodyti veidą ir pasižiūrėjęs pasako, kad ,,matosi“. Antrame įraše matomas M. R. sulaikymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G212/2023 (06) nurodyta, kad S. M. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus teismo medicinos ekspertas L. U. parodė, kad neatmeta galimybės, jog S. M. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta smaugiant, suspaudžiant kaklą ranka.

Iš įvykių paieškos išrašo matyti, kad trejų paskutinių metų laikotarpyje M. R. ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. R. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę S. M. – sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtas naudotas prieš šeimos narį - sugyventinę.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. M. R. teisiamas septintą kartą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, dalies skirtų baudų nesumokėjęs, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis įrašytas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybių ligų įskaitoje, tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-576/2022 nurodyta, kad M. R. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. M. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui ir tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad už smurtavimą kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, į sukeltas pasekmes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem ją sunkinančioms aplinkybėms, skirtina didesnė nei jos dydžio vidurkis pagal BK 49 straipsnį. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme. Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gegužės 12 d. 17.55 val. iki 2023 m. gegužės 14 d. 13.25 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (dvi dienos) įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs M. R. asmenybę, bei tai, kad anksčiau jis yra buvęs nuteistas arešto bausme ir realiai ją atliko, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą M. R. nėra jokio teisinio pagrindo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. M. bei nesiartinti prie jos – panaikinamos M. R. pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. R. areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti M. R. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. laiką (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo M. R. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti M. R., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. M. bei nesiartinti prie jos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. R..