Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015 m. kovo 12d. apie 11.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

R. J. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nepamena, ar 2015-03-13 buvo toje vietoje. Tą dieną važiavo į komisiją, žmoną vežiojo pas gydytojus, nepamena, ar tą dieną buvo Gumbinės gatvėje. Vairuoja „VW Passat“ autombilį, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, automobilis priklauso jam. Visur važiuoja vienas. Nežino, ar buvo Gumbinės gatvėjė prie 6 namo. Jo transporto priemonė sena, mašiną jau pirko su apdaužymais. Veža statybines medžiagas, automobilis nėra idealus, yra įlenkimų. Šviežių įlenkimų, nubrozdinimų nėra. Pareigūnas jo automobilį apžiūrėjo, bet lygtais nieko tokio nepastebėjo. Nejuto, kad būtų galėjęs ką nors kliudyti. Nebūtų nuvažiavęs, jei būtų kliudęs, nes jam nėra tikslo pasišalinti. Jo automobilis draustas, techniškai tvarkingas, alkoholio seniai nevartoja. Negirdėjo, kad kauktų kitos transporto priemonės signalizacija. Niekas prie jo nepriėjo, nieko nesakė, kad kažką padarė. Nepasakytų, kad apgadinimai galėjo atsirasti nuo jo, nes tokių automobilių daug. Jam kyla daug abejonių dėl aukščių, apgadinimų. Matavimo metu automobilis gali būti žemiau ar aukščiau, tai apgadinimo aukščiai skirsis. Nepamena, ar aikštelėje buvo duobių. Garso negirdėjo, smūgio tą dieną nejuto. Klausos problemų neturi, medicininę komisiją praėjo.

Nukentėjusioji K. G. teisme parodė, kad kovo 12 d. apie 10 val. ryte paliko automobilį aikštelėje prie „Saulės miesto“, automobilis yra „Seat Altea“, 2004 metų. Aikštelėje automobilį buvo pastačiusi krašte, kitų automobilių šalia nebuvo. Grįžusi apie 13 val. automobilio neapžiūrėjo, sėdo ir nuvažiavo, apgadinimo nepastebėjo. Važiavo viena. Matė, kad stovėjo sidabrinis BMW, tiksliai nepamena. Vakare apie 17 val. buvo pirmame aukštepas draugę, pastebėjo, kad automobilis apgadintas, kad įlenkta. Apgadinimų didelių nebuvo. Jai buvo įlenktos durelės priekyje ir gale, nežino, kokia žala padaryta. Vienos durelės smarkiai įlenktos, kitos durelės kaip kad atsiremta su kabliu. Apgadinimai buvo padaryti prie „Saulės miesto“ ryte. Jos namų langai yra į tą pusę, kur paliko automobilį. Grįžo į „Saulės miestą“, ieškojo kamerų, iškvietė policiją. Pareigūnai surašė jos parodymus, paprašė, kad dėtų skelbimą dėl liudytojų. Ji dėjo skelbimą „Facebook‘o“ socialiniame tinkle. Kitą dieną socialiniame tinkle parašė, kad ieškomi liudytojai. Atsiliepė moteris, pasakė automobilio numerius, kuriuos perdavė policijai. Atsiliepė R. B., jos nepažįsta, bendravo telefonu, teiravosi, ar ją apklausė. Pasakojo, kad senyvo amžiaus vyras, raudonos spalvos „VW Passat“ automobiliu įvažiavo į jos automobilį ir nuvažiavo. Ji su vyru sėdėjo automobilyje, viską matė. Nežino, ar vyras buvo vienas. R. B. minėjo, kad buvo atsiremtasu kabliu ir bamperiu, kai važiavo atbulas. Nežino, koks automobilis stovėjo šalia jos, bet jis stovėjo šonu, todėl negalėjo apgadinti.

Liudytoja M. P. teisme parodė, kad nukentėjusioji žinoma iš matymo, R. J. nematytas, formino eismo įvykį. Prie „Saulės miesto“ lauko aikštelėje buvo autoįvykis, su kolega jį įformino. Surinko reikiamą medžiagą. Dirbo su K. J.. Dienos, laiko nepamena, gal buvo po pietų. Nukentėjusioji nurodė, kad paliko automobilį aikštelėje, o rado apgadintą, nematė, kas apgadino. Buvo įlenktos durelės, gerai nepamena. Dėjo skelbimą į svetainę, įregistravo įvykį. Nežino, ar buvo rastas liudytojas. Nuotraukas darė kartu su kolega. Su R. J. nebendravo, jo automobilio neapžiūrėjo.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad nukentėjusiosios nežino. R. J. žinomas, rašė protokolą. Datos nepamena, gauta medžiaga, kad prie „Saulės miesto“ apgadintas „Seat“ automobilis, raudonos spalvos, buvo nukentėjusiosios paaiškinimas, kad apgadinimus pastebėjo vėliau. Pamatė, kad apgadintas šonas, apgadinimas galėjo būti padarytas prie „Saulės miesto“. Nurodė liudytoją, kuri matė, kaip vyresnio amžiaus vyras pasišalino iš įvykio vietos. Išsikvietė R. J., šis nenurodė, kad buvo prie „Saulės miesto“. Automobilis buvo su kabliu, įlenkimai atitiko. Atvažiavo nukentėjusiosios vyras su „Seat“ automobiliu, sulygino aukščius, viskas sutapo. Fotografavo tik „VW Passat“ automobilį. Ant jo apgadinimų nebuvo, ant „Seat“ automobilio apgadinimai buvo nuo kablio. Mano, kad apgadinimas buvo padarytas su kabliu, o aukštesnis įlinkimas atsirado nuo deformavimosi kontakto metu. R. J. aiškino, kad visą dieną važinėjo po miestą, negalėjo atsakyti, ar tą dieną buvo prie „Saulės miesto“. Su R. J. bendravo du kartus. Pirmą kartą nufotografuojant mašiną ir apklausiant. Kilo abejonių dėl apgadinimo aukščių, todėl išsikvietė, kad sugretinti automobilius. Nieko jis neaiškino, neprieštaravo. Liudytoją apklausė ne jis, nepamena, ar jai skambino. Įvykio vieta yra prie „Saulės miesto“. Pažeidimo padarymo laikas yra tuomet, kai pirmą kartą atvyko į aikštelę, nes nukentėjusioji jų nepastebėjo, pamatė tik būdama prie namų. Rėmėsi liudytojos parodymais, todėl nemano, kad nukentėjusioji pasišalino iš įvykio vietos kliudžiusi kitą transporto priemonę. Įvykio vietą formino pareigūnai, kurie buvo iškviesti į įvykį. Apgadinimai įvyko prie „Saulės miesto“, taip sprendė iš įvykio vietos schemos. Kontaktuojant būna garsas, turėjo suprasti, kad apgadino kitą transporto priemonę.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad pažįsta tik R. J. iš matymo. Gal kovo 11 d. apie 11.30 val. buvo prekybos centro „Saulės miestas“ aikštelėje, grįžo prie automobilio, įsėdo, pastebėjo, kad kitas automobilis atsitrenkė. R. J. automobilį matė iš keleivio pusės. Ji sėdėjo keleivio vietoje, automobilis „VW Passat“ buvo jai priekyje. Jos automobilis stovėjo iš galo nuo įvykio. Viską matė per priekinį stiklą. Atsitrenkimo momentą matė, atsitrenkė į dureles. Buvo atsitrenkta su automobilio galine dalimi – kabliu atsitrenkė į priekines dureles, o su bamperiu į galines. „VW Passat“ automobilis buvo su kabliu. Iš garso nusprendė, kad atsitrenkė. Jos automobilio langai buvo uždaryti, bet garsą girdėjo. Trenkėsi vieną kartą. Asmuo tiesiog išvažiavo. Situacija išvairuoti iš aikštelės nebuvo sudėtinga, bet automobilių aikštelėje buvo. Dabar prisimena valstybinius numerius, nes juos buvo užsirašiusi. Nukentėjusiosios mašinos savininkai neatėjo. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio, bet matė, kad įlenktos durelės. Pagrinde buvo įlenktos vienos durelės. Po įvykio su nukentėjusiąja kontaktavo, papasakojo, ką matė, apibūdino asmenį. Po atsitrenkimo praėjo kelios minutės, kol asmuo išvažiavo. Policijos nekvietė, nes neturėjo laiko, skubėjo. Nežino, kodėl nenufotografavo automobilio. R. J. toje aikštelėje manevravo 5-10 min. Nukentėjusiosios automobilį iki įvykio matė, lyg nebuvo apgadintas. Iš vairuotojo elgesio, kad jis atsisuko pasižiūrėti, suprato, kad atsitrenkė. Kada R. J. atvyko į aikštelę, nematė, jis bandė parkuotis, bet paskui išvažiavo. Policijai kitą dieną nebeskambino, nes manė, kad nebeverta, nieko nebeįrodys. Atsitrenkęs asmuo važinėjo po aikštelę ir išvažiavo. Užsirašė automobilio numerius. Ji buvo lauko aikštelėje. Apgadino raudonos spalvos automobilį. R. J. važiavo su „VW Passat“ automobiliu, atsitrenkė su galine dalimi. Tiksliai gali pasakyti, kad vairavo R. J.. Buvo 5-6 metrai nuo įvykio. Didelio greičio nebuvo. Asmuo galėjo suprasti atsitrenkęs į kitą mašiną, pasižiūrėjo, išvažiavo. Automobilyje jis buvo vienas. Ji labai skubėjo, dėl to nelaukė. Raštelį su automobilio valstybiniais numeriais turėjo mašinoje. Socialiniame tinkle rado skelbimą, kuriame prašoma atsiliepti mačiusius autoįvykį. Atsiliepė, papasakojo ką matė. Raudonos spalvos automobiliui buvo įlenktos dvejos durelės. Kai ją apklausė pareigūnė, nurodė automobilio valstybinius numerius. Iki teismo posėdžio su nukentėjusiąja ne teismo reikalais diskutavo. Gal ir galėtų nubrėžti schemą, kaip stovėjo automobiliai. R. J. parkavosi ir atbulas įvažiavo į raudoną automobilį. Eidama pro šalį matė raudoną automobilį, bet konkrečiai jo neapžiūrėjo, bet lygtais nebuvo apgadintas. Aikštelė nebuvo tuščia. Vairuotojo veido bruožus matė iš 5 metrų atstumo, jis išlipęs nebuvo. Nežiūrėjo, kur nuvažiavo. Automobilio kablį matė, jis važiavo atbulas.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad pažįsta tik M. T., daugiau nieko, gal neprisimena. Nepamena R. B., nežino kodėl yra kviečiama. Nepamena kovo 12 d. įvykių prie prekybos centro Saulės miestas. Viskas turėtų būti surašyta. Kas būna įvykio vietoje, iš tų asmenų imami paaiškinimai. Gal nebuvo įvykio vietoje, gal R. B. apklausė kabinete.

Ekspertas E. G. teisme parodė, kad „VW Passat“ automobilio kablys yra apie 45-48 cm aukštyje nuo pagrindo. Kito automobilio sugadinimai dešinės pusės durelėse yra apie 80 cm aukštyje. Kablys yra žemiau, todėl durelių apgadinimai su kabliu nesuderinami. Priekinių durelių apgadinimas lokalus, turintis ribotą plotą objektas, kurio aukštis 45-48 cm. Tikėtina, kad sugadinta su kabliu, bet negali nustatyti, ar būtent su šio automobilio kabliu. Ekspertizės metu nieko nepasakys, negalės pasakyti, ar su tuo automobiliu padaryti apgadinimai, ar ne. Galinės durelės įlenktos 80-90 cm aukštyje. „VW Passat“ automobilio apgadinimų tokiame aukštyje nėra. Žemiau 80 cm „VW Passat“ labiausiai atsikišęs yra bamperis, kuris yra apie 60 cm aukštyje. Pirmiausia turėjo palikti pėdsaką bamperis. Jei liestųsi dvi transporto priemonės, brėžiamieji pėdsakai ne visada lieka. Jų gali nebūti, jei yra nežymus kontaktas. Kablio viršuje yra rutulys, labiau išsikišusi vieta. Kablio apatinė dalis yra apie 35 cm nuo pagrindo. Kablys yra virš durelių išsikišimo (slenksčio). P3120020 nuotraukoje nemato įkirtimo. Yra lokalus įlenkimas, tikėtina rutuliniu paviršiumi. Ant kablio tokie elementai gali būti. Sugadinimo aukštis sutinka su kablio aukščiu. Dėl galinių durelių apgadinimų nieko negali pasakyti. Matosi nubrauktos dulkės, reikia sulyginti aukščius. Skyrus tyrimą, vis tiek nebus galima nustatyti, ar būtent su tuo automobiliu kliudytas kitas automobilis. Judant automobiliui, toks įlenkimas negalėjo susidaryti kliudant kitą transporto priemonę. Įlenkimas 80 cm aukštyje padarytas poveikyje iš išorės į vidų. Slystančio poveikio nesimato.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, K. G. paaiškinimais, R. B. paaiškinimu, R. J. paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, VĮ „Regitra“ pateikta informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, fotonuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (LR ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiajai K. G. priklausantis automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors teismo posėdžio metu R. J. negalėjo paaiškinti, ar įvykio dieną jis buvo Gumbinės g. 6, Šiauliuose esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, teigdamas, kad tą dieną važinėjo daug, tik nepamena tiksliai kur, tačiau teisme apklausus įvykio vietoje buvusią ir tiesiogiai eismo įvykį stebėjusią R. B., paaiškėjo, kad R. J. į šią aikštelę atvykęs buvo. Kaip teigė įvykį mačiusi liudytoja R. B., R. J., manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, su automobilio galine dalimi atsitrenkė į priekines dureles, o su bamperiu į galines. Ši liudytoja taip pat teigė, kad tiksliai gali pasakyti, kad vairavo būtent R. J., ji gerai viską matė, nes buvo 5-6 metrai nuo įvykio. Teismas remiasi šiais liudytojos parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas ir šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti R. J. administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, šios liudytojos parodymai viso tyrimo metu yra išsamūs, nuoseklūs, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas policijos pareigūnams rašytame paaiškinime. Iš šio paaiškinimo taip pat matyti, kad eismo įvykio kaltininką R. B. įvardino kaip senyvo amžiaus žmogų, sulaukusį 60 m. amžiaus, taip pat nurodė ir tikslius transporto priemonės valstybinius numeris. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teisme apklaustas ekspertas konstatavo, kad „VW Passat“ automobilio kablys yra apie 45-48 cm aukštyje, o „Seat Altea“ priekinių durelių apgadinimas lokalus, turintis ribotą plotą objektas, kurio aukštis 45-48 cm, taigi apgadinimų aukštis ant priekinių nukentėjusiosios durelių sutampa su „VW Passat“ automobilio kablio aukščiu. Kad automobilių apgadinimų aukščiai sutapo teisme patvirtino ir liudytojas M. T., kuris išmatavo apgadinimų aukštį, bei nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad apgadinimai padaryti atsirėmus su automobilio „VW Passat“ kabliu. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad R. J., vairuodamas automobilį „VW Passat“ apgadino kitą automobilį – „Seat Altea“, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas vyrensis nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 30 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią alinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus speialistas M. T. 2015 m. kovo 24 d. R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. J. 2015 m. kovo 12 d. apie 11.30 val. Šiauliuose, Gumbinės g. 6, vairuodamas transporto priemonę, automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga ir kliudęs stovėjusį automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

R. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, nebūtų nuvažiavęs, jei būtų kliudęs, nes jam nėra tikslo pasišalinti, jo automobilis draustas, techniškai tvarkingas, alkoholio seniai nevartoja, negirdėjo, kad kauktų kitos transporto priemonės signalizacija, niekas prie jo nepriėjo, nieko nesakė, kad kažką padarė. Nors teisme apklausta liudytoja, tiesiogiai stebėjusi eismo įvykį, R. B. teigė, kad asmuo galėjo suprasti atsitrenkęs į kitą mašiną, nes atsisuko, pasižiūrėjo ir išvažiavo, tačiau teismas pažymi, kad analizuojant įvykio situaciją, buvo nustayta, jog R. J. bandė pastatyti transporto priemonę, parkavosi manevruodamas atbuline eiga, todėl ta aplinkybė, kad jis atsisuko pasižiūrėti, dar negali būti vertinama, kaip aplinkybė, lemianti asmens suvokimą sukėlus eismo įvykį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog R. J. pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, kas tik patvirtina, jog asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš pateiktos vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos matyti, kad asmuo įvykio dieną tikrinosi sveikatą gydymosi įstaigoje, R. J. nebuvo apsvaigęs, jis teisme ir pats patvirtino, kad jau seniai nevartoja alkoholio, R. J. vairuojamas automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, kas tik dar kartą parodo, jog asmuo neturėjo tikslo šalintis iš įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad automobilio „Seat Altea“ apgadinimai nėra itin dideli, liudytoja nurodė, kad R. J. vairavo lėtai, didelio susidūrimo smūgio taip pat nebuvo.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad R. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs kitą automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

R. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.