Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J. ir trečiajam asmeniui N. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovės R. J. šeimai dėl girtavimo ir nesirūpinimo vaikais nuo 2006 m. buvo taikoma priežiūra, 2006 m. 12 mėn. ji įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Jos duktė D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2006 m. 07 mėn. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, bet 2008 m. atsakovei pradėjus keisti gyvenimo būdą, grąžinta motinai. Mergaitės tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovė nedirbo, girtavo, pas ją ne kartą buvo kviečiama policija, nereagavo į pagalbą, todėl D., 2016-07-22 buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Po to atsakovės gyvenimo būdas nesikeitė, todėl jai nuo 2018 m. 07 mėn. taikoma atvejo vadyba, tačiau iki šiol ji dukra nesirūpina, jos neišlaiko, girtauja, neigia problemas dėl alkoholio ir apsiriboja tik pažadais ateičiai, kurių netesi. Dukrai gyvenant (duomenys neskelbtini) globos namuose atsakovė jos nelankė, tik paskambindavo telefonu ir visiškai neteikė išlaikymo. Dukrai gyvenant pas globėją atsakovė tik vieną kartą ( taip nurodė 2019-03-28 posėdyje ) buvo su ja susitikusi (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, tačiau susitikimas organizuotas ne jos, o globėjos ir socialinės darbuotojos iniciatyva. Jos šeimoje nustatytas sunkus rizikos laipsnis, dėl ko duktė D., net negalėtų grįžti pas ją gyventi ( namas netinkamas vaikui gyventi, nes jame šalta, žiemą menkai kūrenama, ji randama neblaivi ir pan. ).

D., 2017 m. 09 mėn. pradėjo svečiuotis pas N. A., kurios anksčiau nepažinojo ir tarp jų jokių ryšių nėra, su ja gerai sutarė, todėl nuo 2017-11-20 apsigyveno globėjos namuose. Ten mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos, ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 6-je klasėje. Bendraujant D., sakė, kad su mama bendrauja telefonu; norėtų gyventi kartu, jei mama negertų, bet ši jai skambina neblaivi; tikisi, kad mama nebegers. Du pilnamečiai D., broliai ir sesuo gyvena (duomenys neskelbtini).

2019-06-13 teismo posėdyje atstovas papildė, kad 05-27 d. vykusio atvejo posėdžio metu konstatuota, jog atsakovės elgesys iš esmės nesikeičia – ji toliau vartoja alkoholį, neigia šią problemą, dėl visko kaltina dukrą ir globėją. 05-16 d. globėja su D., nuvykusios pas ją į namus, rado girtą, ji jų net neįsileido; nuo to laiko D., nebenori su motina bendrauti, nes ja nebetiki, ką pati patvirtino 05-27 posėdyje. Turimais duomenimis, pas psichiatrą atsakovė apsilankė tik vieną kartą, po to nebesilanko, skirtų vaistų nenusipirko ir nevartoja.

Visos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė daro žalą dukrai ( ši labai reaguoja, matydama motiną girtą ), vengia su ja bendrauti ( pradėjo tik pareiškus ieškinį teisme ir tai ne savo, o globėjos ir socialinės darbuotojos iniciatyva ) ir visiškai neišlaiko. Pagrindo manyti, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra – atsakovė tik manipuliuoja dukters jausmais ir apsiriboja pažadais ateičiai. Todėl prašo ieškinį tenkinti. Pažymi, kad jei atsakovė ateityje visgi pakeistų gyvenimo būdą, galėtų kreiptis į teismą dėl dukters susigrąžinimo. Išlaikymo prašo po 60 EUR/mėn., nes maždaug tiek valstybė moka vaikams, kuriems tėvai išlaikymo neteikia ( o tikėtina, kad taip bus ir šiuo atveju ).

2016 m. ji su draugu išgėrė, todėl duktė D., buvo atimta. Dukters (duomenys neskelbtini) globos namuose nei karto nelankė, bet susitikdavo (duomenys neskelbtini) pagalbinėje mokykloje, kur duktė mokėsi. Dukrai duodavo rūbų ir dovanų; pinigų nedavė nei karto, nes pati neturi, o duktė rūko. Dukrai gyvenant pas globėją, ten jos nei karto nelankė ir pinigų nedavė, su ja nesusitikdavo ir bendraudavo tik telefonu. Taip pat per visą gyvenimo atskirai laikotarpį dukters nebuvo pasiėmusi į savo namus, nes dar nesusitvarkė namo. 2019 m. buvo du kartus po 1 val. susitikusios (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, kur susitikimus organizavo soc. darbuotoja. Kitų aplinkybių apie dukrą ( jos sveikatą, mokymosi vidurkį ir pan. ) nežino. Pati D., nori gyventi su ja, bet dėl dukters susigrąžinimo ji iki šiol nesikreipė.

Paskutinį kartą dirbo 2006 m. 2017 m. ir 2018 m. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur uždarbiavo, o 2018 m. 10 mėn. užsiregistravo darbo biržoje kaip bedarbė, ten gauna 120 EUR/mėn. išmokas. Uždarbiauja pas žmones; kiek vidutiniškai uždirba, negali nurodyti. Savo reikmėms augina daržoves, bulves ir kt. Alkoholį vartoja retai, dėl jo problemų neturi ir gydytis nesutinka. Paskutinį kartą alkoholį vartojo 2019 m. per Šv. Valentino dieną. Su ieškiniu nesutinka, nes nori susigrąžinti dukrą, tačiau pirmiau nori susitvarkyti namą ir jau pradėjo remontus. Todėl ateityje ( taip nurodė 2019-03-28 posėdyje ) su ja susitikinės, kreipsis į psichologą. Pripažįsta, kad susitikimo su dukra autobusų stotyje metu buvo pagiringa. Jei dukra gyvens kartu, jai išlaikyti lėšų turės ( kaip – nepaaiškina ).

2019-06-13 posėdyje papildomai paaiškino, kad pas gydytojus lankosi ( tai VTAS atstovas nurodė neteisingai ), tik negali pateikti patvirtinančio dokumento. Darbuojasi namuose. Pripažįsta, kad 05-16 d. su atvykusiomis dukra ir globėja susitikti atsisakė, nes „nebuvo iš anksto įspėta, o norėjo pasiruošti“ ( cituojama ). Tuo metu buvo blaivi, tik pakelta iš miego. Po šio įvykio duktė ant jos pyko, tačiau dabar santykiai pagerėjo, neseniai vėl 3 kartus kalbėjosi telefonu. Išlaikymo dukrai neteikia, nes „neturi pinigų net sau vaistams“ ( cituojama ). Pas globėją dukters nelanko, nes „nesinori“ ( cituojama ). Mokėti išlaikymą dukrai nesutinka, nes neturi pinigų.

Vaikas D. Š. teismo posėdžiuose neapklausta, tačiau nėra ginčo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad ji norėtų gyventi su mama, jei ši nevartotų alkoholio ( užfiksuota pvz., 2019-05-27 pagalbos plane, N. A. paaiškinime ), o po bendravimo su neblaivia motina ant jos pyksta ir nurodo norinti gyventi pas globėją ( jos 2019-05-29 prašymas, kt. ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės R. J., kuri viena gyvena ( seniūnijos 2019-02-26 pažyma Nr. 41 ) jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ( NTR 2019-02-28 išrašas ), nepilnametės dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) tėvas A. Š. yra miręs (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Atsakovės šeima 2006 m. gruodžio 04 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1446 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2016-07-21 aktu Nr. VTG-162 vaiką D., paėmus iš šeimos dėl motinos girtavimo ir vaiko nepriežiūros, savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-007-22 įsakymu Nr. A-743 jai buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. 2017-09-29 sutartimi Nr. ILJ-10 (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai leido N. A. pasiimti D. Š. svečiuotis. 2017-11-20 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1318 D. Š. globėja paskirta N. A., vaiko globos vieta nustatyta su globėja.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2016-07-21 rašte Nr. S-371, 2016-11-22 rašte Nr. S-646, 2017-01-19 rašte Nr. S-34, 2017-07-19 rašte Nr. S-464 ir 2017-11-13 rašte Nr. S-775 nurodyta, kad R. J. viena vartoja alkoholį, jos namai netvarkomi, ji neįsileidžia soc. darbuotojų, nekeičia gyvenimo būdo, nevykdo duotų įsipareigojimų, faktiškai visiškai nesidomi dukra ( su ja nebendrauja, net nežino apie jos mokymo įstaigą, įvairiais pretekstais atsisako aplankyti, nevažiavo net soc. darbuotojai suorganizavus transportą nuvykimui, nelanko sergančios ligoninėje ir t. t. ), dėl ko tikslinga spręsti vaiko nuolatinės globos klausimą ( 2017-11-13 rašto išvada ). 2017-01-23 ir 2018-01-17 soc. darbuotojos informacijose apie R. J. šeimą nurodyta, kad 2016 metais ir 2017 metais jos šeimoje nustatytas sunkios rizikos laipsnis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesidomėjimo dukra, vengimo dirbti ir kt. Konstatuota, kad ji dėl savo poelgių nesigaili, nerodo iniciatyvos pasitaisyti, kaltina kitus, kylančių problemų sprendimai būna trumpalaikiai. Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnybos 2018-12-10 rašte Nr. S-937 nurodyta, kad R. J. namuose randama neblaivi, šios problemos nepripažįsta, gydymo nuo alkoholizmo atsisako, pragyvena iš soc. pašalpos, savarankiškai darbo neieško, gyvendama kaime gyvulių ir daržovių savo reikmėms neaugina, teikiant socialines paslaugas keisti gyvenimo būdo nebando; prie dukters išlaikymo neprisideda ir aplankyti dukrą faktiškai atsisako įvairiais pretekstais. Šias aplinkybes patvirtina 2016-05-26, 2016-05-31, 2016-11-15, 2017-07-20 ir 2017-09-18 atvejo aprašymai, duomenys apie atsakovės administracinį baustumą, kiti rašytiniai įrodymai ( R. J. 2016-11-21 paaiškinimas, alkotesterių parodymai, kt. ). Duomenys apie atsakovės šeimą už laikotarpį iki 2016 m. 07 mėn. detaliau neanalizuojami, kaip neturintys tiesioginės įrodomosios reikšmės.

Socialinių paslaugų centro 2019-02-27 pagalbos plane nurodyta, kad nuo 2018-12-13 teigiami pokyčiai silpni – atsakovė namuose pasidarė mini remontą, įtakojama soc. darbuotojos atvyko į susitikimą su dukra, tačiau būdama vartojusi alkoholio, globėjos yra raginama susitikti dažniau.

Seniūnijos 2019-05-14 patikrinimo aktas Nr. 157, 2019-05-16 N. A. paaiškinimas ir D. Š. 2019-05-29 prašymas vertinami pakankamais patvirtinti, kad 2019-05-16 R. J. namuose buvo girta ir neįsileido jos aplankyti atvykusios dukters ( šią aplinkybę ji pripažįsta ).

Socialinių paslaugų centro 2019-05-21 pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė kreipėsi konsultacijai į psichiatrą, tačiau jos ir dukters santykiai nepagerėjo, teigiamų pokyčių šeimoje nėra.

Liudytoja G. B. – soc. darbuotoja – parodė, kad R. J. pažįsta nuo 2018 m. 01 mėn., lanko 1 kartą per savaitę. Anksčiau R. J. važinėjo į (duomenys neskelbtini), šiuo metu padėtis yra pasikeitusi į gerą pusę – ji atliko namuose dalinį remontą, labiau tvarkosi, tačiau 2019 m. tris kartus rasta neblaivi – 01 mėn., 02 mėn. ir per Šv. Velykas. Yra bedarbė, pragyvena iš soc. pašalpos, kitų pajamų neturi, savo reikmėms apdirba 5-6 a. žemės sklypą, jos aplinka bent minimaliai sutvarkyta.

Tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti ( LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, t. y. nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas - prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šiame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų ( šiuo atveju – motinos ) veiksmus ( neveikimą ), kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams, įvertinti šių veiksmų pobūdį ir konstatuoti tėvų kaltę. Esant visoms šioms aplinkybėms vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kuris taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei taikyti sankcijas tėvui ( motinai ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės R. J. akivaizdžiai tyčinio netinkamo elgesio ( girtavimo, dukters nepriežiūros ir pan. ) 2016-07-21 paėmus dukrą D., iš šeimos ir apgyvendinus iš pradžių (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, o nuo 2017-11-20 – N. A. šeimoje, atsakovė visą šį ilgą beveik 3 metų laikotarpį globos vietoje dukters nei karto neaplankė ir išlaikymo jai visiškai neteikė ( ką atsakovė pripažįsta - Lietuvos CPK 187 str.; keletas mažaverčių lauktuvių susitikimų metu tokiai išvadai įtakos neturi ). Visi įrodymai taip pat patvirtina, kad ji bendrauti su dukra pradėjo tik 2019 m. vasario mėn., t. y. jau po ieškinio šioje byloje kopijos jai įteikimo ( tai padaryta 2019-01-15 – 10 l. ), tačiau tik soc. darbuotojos ir globėjos įtakojama. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 01 mėn. iki 06 mėn. įvyko tik trys susitikimai, į vieną iš kurių ji atvyko neblaivi ( pati nurodė - pagiringa ), o 05-16 d. būdama girta ( tai konstatuojama pagal aukščiau minėtus seniūnijos aktą ir rašytinius paaiškinimus ) neįsileido jos aplankyti atvykusios dukters. Todėl teismas sutinka su ieškovo atstovo ir N. A. ( jog tai „laikinas žaidimas“ ) nuomone, kad atsakovės bendravimas su dukra proceso eigoje yra ne jos iniciatyva, nepatvirtina asmens noro keistis ( tai plačiau bus aptarta vėliau ) ir labiausiai tikėtina, jog sąlygotas tik jos noro išvengti išlaikymo priteisimo.

Aptartuose dokumentuose užfiksuota įvairių asmenų ( SPC ir soc. darbuotojų, globos įstaigos atstovų ir kt. ) nuomonė yra faktiškai vienareikšmiška – R. J. slepia bei neigia girtavimo ir kitokio netinkamo elgesio atvejus, nepripažįsta savo problemų, įvairiausiais pretekstais vengia realių veiksmų situacijai pakeisti, nesilaiko savo pažadų ir dėl visko kaltina kitus. Jos elgesys proceso metu tai patvirtina. Kaip minėta, per beveik 6 mėn. įvyko tik 4 jos susitikimai su dukra, iš jų du kartus ji buvo neblaivi ir dėl to vieną kartą net atsisakė įsileisti dukrą į namus. Daugelyje dokumentų ir asmenų paaiškinimų užfiksuota, jog ji vengia bendrauti su soc. darbuotojais, neįsileidžia jų į namus, neatsako į telefoninius skambučius, kas kartu su kitais įrodymais duoda pagrindo manyti, jog taip ji galimai slepia girtavimo atvejus. Atsižvelgtina, kad ji viena gyvena nuosavame name, dėl ko tokių atvejų fiksavimas yra apsunkintas. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tai iš esmės trukdo jos santykiams su dukra, tačiau pati tai neigia ( jos daugkartiniai pareiškimai teismo posėdžiuose ), atsisako siūlomos pagalbos ir nebando pasikeisti. Be to, atsakovė yra nekritiška ne tik alkoholio vartojimo atžvilgiu, bet ir daugeliu kitų klausimų – nurodo dukters pas globėją nelankanti, nes „nenori“; lėšų neteikianti, nes neturi pinigų ( tačiau kartu galinti išlaikyti dukrą, jei ši gyventų pas ją ) ir pan. Vien jos paaiškinimas dėl 05-16 d. įvykio ( jog dukters neįsileido, jog nebuvo įspėta iš anksto ir nepasiruošusi, o ne dėl girtumo ) rodo, kad jos pozicija yra aklai gynybinė ir net prasilenkianti su protingo žmogaus elgesio taisyklėmis ( sunku įsivaizduoti motiną, kuri tokioje situacijoje neįsileistų aplankyti atvykusios dukters ). Todėl sutiktina su argumentu, kad šie ir kiti ( pažadai ateičiai, vienas apsilankymas pas gydytoją, daugelio reikšmingų aplinkybių nurodymas priešingai, nei visi kiti apklausti asmenys ) jos veiksmai nerodo realaus asmens noro pasikeisti, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog padėtis artimoje ateityje galėtų pasikeisti ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ).

Dėl atsakovės atstovo argumento, jog tėvų valdžia gali būti apribojama neterminuotai tik tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ( teigiama – atsakovė daro nedidelę žalą ir rūpinasi nepakankamai ) teismas konstatuoja sekančiai. Pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles ( pagal analogiją taikant Lietuvos CPK 6.193 str. ) teisės normos turi būti aiškinamos visų pirma atsižvelgiant į jų paskirtį ( tikslus ), o ne pažodinį tekstą. Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. nurodyta ypatinga žala ir visiškas nesirūpinimas taip pat negali būti aiškinami pažodžiui. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės – visiškas išlaikymo vaikui neteikimas nuo 2016 m. 07 mėn., t. y. beveik 3 metus, jo neaplankymas nei karto globos vietoje, keletas susitikimų tik prasidėjus procesui ir tik kitų asmenų iniciatyva bei kiti faktai ( nežinojimas nei vaiko sveikatos būklės, nei mokymosi įstaigos, o proceso eigoje – pažymių vidurkio, nelankymas ligoninėje, neįsileidimas jos pačios atvykusios į svečius ir kt. ) - leidžia konstatuoti, kad atsakovė Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. prasme vaiku nesirūpina visiškai. Jos ilgametis elgesys – paėmus vaiką 2008 m. ir netrukus grąžinus, juo vėl tinkamai nesirūpino, dėl ko vaikas 2016 m. paimtas pakartotinai, po to beveik 3 metus jo susigrąžinti nebandė, netinkamo gyvenimo būdo iš esmės nekeitė, nuo pat proceso pradžios žadėdama nebevartoti alkoholio ir to netesėdama, susitikimų metu būdama neblaivi bei kitais veiksmais ( pvz., gąsdindama, jog pasilikus pas globėją pasakys sesei ir broliams su ja nebendrauti – D. Š. 2019-05-29 prašymas ) traumavo dukrą – taip pat leidžia konstatuoti, jog jos dukrai daroma žala negali būti vertinama kaip nedidelė. Todėl spręsti laikino tėvų valdžios apribojimo klausimą nėra pagrindo.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad augindama dukrą D., atsakovė ilgą laiką piktnaudžiauvo alkoholiu, nesirūpino buitimi, nesudarė tinkamų dukrai gyvenimo sąlygų, neužtikrino jai saugios aplinkos, t. y. vengė atlikti motinos pareigas. Po dukters paėmimo iš šeimos atsakovė gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, žalingų įpročių ( girtavimo ) ir netinkamo elgesio ( nesirūpinimo pajamomis ir aplinka, nesirūpinimo dukra, neišlaikymo jai neteikimo ) neatsisakė. Šiuo metu ji beveik trejus metus dukra faktiškai visiškai nesirūpina, su ja bendrauja nepateisinamai minimaliai ( tuo pačiu darydama žalą savo elgesiu ) ir išlaikymo neteikia. Per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė jokių įrodymų, jog padėtis artimoje ateityje gali pasikeiti, nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės ( jos netinkamo gyvenimo būdo ir nenoro pasikeisti ) nepilnametė duktė D., faktiškai yra likusi be motinos globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Taip pat teismas šioje situacijoje sutinka su ieškovo atstovo nuomone, jog kažkada ateityje ( šiuo metu tam pagrindo nėra ) situacijai pasikeitus tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas Lietuvos CPK 3.181 str. tvarka. Todėl atsakovės motinos valdžia apribotina neterminuotai, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 1 d. ir 2 d. ). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią ( Lietuvos CK 3.195 str. ). Įstatymas išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais, t. y. teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus ( Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. ).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 60 EUR/mėn. nurodo, kad prašoma suma maždaug atitinka sumą, kurią valstybė moka vaikams, kai jiems išlaikymo neteikia tėvai ( mano, kad taip bus ir šiuo atveju ). Teismas vertina, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra itin nedidelė, akivaizdžiai ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) pakankama tenkinti tik minimalius vaiko poreikius, todėl plačiau dėl šios sumos reikalingumo nepasisako.

Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė gyvena viena, gauna 122 EUR/mėn. socialinę pašalpą ( soc. paramos skyriaus pažyma Nr. 321 ), turi nuosavą namą ir bendro daugiau kaip 2,5 ha. ploto žemės sklypus gyvenamojoje vietoje ( NTR 2019-02-28 išrašai ). Jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti ir taip minimalaus dydžio išlaikymo sumą, nenustatyta. Nors atsakovė nedirba, ji yra darbingo amžiaus, pati darbo neieško ir turimais žemės sklypais pajamoms gauti faktiškai nesinaudoja ( tai užfiksuota eilėje aukščiau aptartų dokumentų ). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, ko atsakovė ilgą laiką nedaro. Todėl atsakovės argumentas ( jog ji neturi pinigų net vaistams ) nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo ar dar labiau mažinti priteisiamą sumą, šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas ( Lietuvos CK 3.194 str., ir 3.200 str. ), teismo iniciatyva nustatant priteisto išlaikymo indeksavimą ( Lietuvos CK 3.208 str. ).

Lietuvos CPK 496-1 str. teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Lietuvos CK 3.183 str. 4 d. ir CPK 407 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji nepilnametės D. Š. globėja N. A. netinkamai atliktų globėjos pareigas, nėra. Todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo atsakovės nepilnametės dukters D., gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja globėja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ( Lietuvos CPK 3.183 str. 4 d. ).

Nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atsakovė yra atleista ( VGTPT Šiaulių skyriaus 2019-02-06 sprendimas ), todėl šis ( Lietuvos CPK 96 str. ) ir teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimo ( Lietuvos CPK 99 str. ) klausimai nesprendžiami.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 60 EUR ( šešiasdešimt eurų ) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. sausio 02 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios globėjos N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti laikinąją globėją N.A. D. Š., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos D. Š. nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.