Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio atstovėms Jūratei Prielaidienei ir Živilei Jagutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyriui dėl pripažinimo šeimos nariu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas V. S. pareiškimu (1-3 b. l.) ir teismo posėdyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kartu su S. S. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį ir buvo jos šeimos narys. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas būsto nuomos sutarčiai su Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasirašyti.

2. Paaiškino, kad jis su S. S. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaręs santuoką (įrašo Nr. 79), tačiau (duomenys neskelbtini) ją nutraukė, kad jo buvusi sutuoktinė kaip daugiavaikė ir vieniša mama pirmenybės teise galėtų išsinuomoti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinį būstą. Po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė pasiliko santuokinę pavardę – „S.“, ir pareiškėjas kartu su S. S. toliau kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino ir auklėjo savo tris vaikus: V. S., M. S. ir V. S. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2002-10-27 sprendimu Nr. 277 S. S. ir jos šeimos nariams (iš viso 4 asmenys) išnuomotas dviejų kambarių 58,56 (36,32) kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Šiame bute pareiškėjas atliko kapitalinį remontą, nes butas buvo apdegęs. Pareiškėjas sudėjo plastikinius langus, duris, sudėjo naujas grindis, išmūrijo iš plytų tualetą ir vonią, sutvarkė sienas. Jam remontą padėjo atlikti kaimynai, svainiai, su šeima į butą atsikraustė po 2 -2,5 mėnesių nuo remonto pradžios, kai buvo sutvarkyta virtuvė ir vienas kambarys. Remontą darė iš jo ir S. S. bendrų lėšų. Tuo metu jis neoficialiai dirbo – skaldė akmenis, gaudavo per mėnesį apie 700 - 800 Lt darbo užmokestį. Jie kartu su buvusia sutuoktine išlaikė ir auklėjo vaikus iki jų pilnametystės, kol jie išvyko į užsienį, mokėjo mokesčius, darė einamąjį Buto remontą, gyveno kaip šeima. Jam nežinoma, kad buvo susidariusi nemaža skola už buto nuomą, žino, kad buvo nedidelė skola, tačiau ji visa sumokėta.

3. Jis su S. S. žadėjo dar kartą įregistruoti santuoką, tačiau 2019 m. S. S. susirgo vėžiu. 2019-09-04 jis su S. S. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos įregistravimo, kur santuoką būtų įregistravę 2019-09-20. Tačiau S. S. (duomenys neskelbtini) mirus, jų santuoka liko neįregistruota. Jis liko gyventi Bute, moka visus mokesčius už Butą, jį prižiūri ir tvarko.

4. 2020-01-15 raštu Nr. SSP-214 jis buvo informuotas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Paaiškėjo, kad sugyventiniai nėra priskiriami prie šeimos narių, kuriems išlieka teisė tęsti nuomos sutartį. Tačiau jį pripažinus šeimos nariu, jis turėtų teisę pratęsti Buto nuomos sutartį.

5. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą (32-34 b. l.) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso Butas, kuris 2002-10-11 nuomos sutartimi Nr. 458 neterminuotai išnuomotas S. S. ir 3 jos šeimos nariams. (duomenys neskelbtini) mirė S. S. Šiuo metu Bute nėra deklaravusių savo gyvenamąją vietą asmenų. Savo gyvenamosios vietos pareiškėjas niekada nebuvo deklaravęs Bute. Socialinio būsto poskyrio duomenimis nuomos mokestis už gyvenamosios patalpos nuomą yra sumokėtas, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra. Kadangi pareiškėjas pateikė į bylą mokėjimo kvitus, laikytina, kad jis mokėjo už komunalines paslaugas. 2019-12-18 raštu Nr. GSP-3905 į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kreipėsi pareiškėjas, prašydamas su juo sudaryti Buto nuomos sutartį. Kadangi S. S. buvo nutraukusi santuoką su pareiškėju, duomenų apie jos šeimos narius nebuvo, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo su pareiškėju sudaryti Buto nuomos sutartį.

6. Suinteresuoto asmens atstovės Jūratė Prielaidienė ir Živilė Jagutienė teismo posėdyje neprieštaravo, kad būtų patenkintas pareiškimas, atsiliepimą į pareiškimą palaikė atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog 2014 m. Šiaulių apylinkės teisme pagal savivaldybės ieškinį buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4627-949/2014 dėl 3000 Lt nuomos įsiskolinimo už Butą priteisimo. Byla buvo nutraukta ne šeimos nariui sumokėjus visą skolą už S. S.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

7. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, gyvendamas kartu su S. S., vedė bendrą ūkį ir buvo jos šeimos nariu.

8. Šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2 str. 1 d.). Šeimos teisiniai santykiai yra sukuriami santuokos (CK 3.7 str. 1 d.) ir partnerystės pagrindu. Tačiau iki šiol įstatymų leidėjas nėra sudaręs galimybės tapti šeimos nariu partnerystės pagrindais, nes nėra priimtas specialusis partnerystės teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas. CK reglamentuoja tik turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 str.). Taigi pagal šiuo metu galiojančius įstatymus partneriai (sugyventiniai) yra vyras ir moteris, kurie neįregistravę santuokos gyvena ne mažiau kaip vienerius metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

9. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus (CK 6.590 str. 2 d.).

10. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (1 str.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalį šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Taigi pagal specialųjį įstatymą, sugyventiniai nėra priskiriami prie šeimos narių, kuriems suteikiama teisė išsinuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį socialinį būstą, tačiau tokia teisė suteikiama asmenims teismo sprendimu pripažintiems šeimos nariais.

11. Iš pareiškimo, pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S. ir S. J. (po santuokos sudarymo – S.) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (įrašo Nr. 79) (6 b. l.). Pareiškėjui ir S. S. (duomenys neskelbtini) gimė V. S., (duomenys neskelbtini) gimė M. S., (duomenys neskelbtini) gimė V. S. (7-9 b. l.). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. S. ir S. S. nutraukė santuoką (įrašo Nr. 64), po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai pasiliko santuokos metu turėtas pavardes (10 b. l.). Iš pareiškimo, pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad sprendimas nutraukti santuoką buvo priimtas su tikslu S. S., kaip vienišai daugiavaikei motinai, išsinuomoti socialinį būstą, priklausantį Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise.

12. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002-10-07 sprendimu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos Nr. 277 buvo nutarta S. S. (šeimoje 4 asmenys), įrašytai į 2002 m. socialiai remtinų asmenų eilę Nr. 27, išnuomoti dviejų kambarių 58,56 kv. m bendrojo naudingojo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), ir išbraukti S. S. iš eilės valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis (11, 12 b. l.). Su S. S. 2002-10-11 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos – 58,56/36,32 kv. m bendrojo naudingojo ploto, 2 kambarių, esančios (duomenys neskelbtini) – nuomos sutartis (13-14 b. l.). UAB „Ūkvedys“ 2002-10-11 su S. S. sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (15 b. l.), 2004-04-26 UAB „Šiaulių vandenys“ su S. S. sudarė atsiskaitymo už gyventojams patiektą vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartį Nr. 15 (16 b. l.), kurioje ranka padarytas įrašas „4 žm.“.

13. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-01-11 pažyma Nr. (27.85.)SD-16 patvirtina, jog V. S. ir S. S. 2019-09-04 pateikė prašymą santuokai įregistruoti, santuokos įregistravimas buvo paskirtas 2019-09-20, 9.00 val., tačiau S. S. (duomenys neskelbtini) mirus, santuoka neįregistruota (19 b. l.). Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. S. mirė (18 b. l.).

14. 2020-02-18 pareiškėjas teikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyriui (22 b. l.), į kurį buvo atsakyta 2020-01-15 raštu Nr. S58-214 (20-21 b. l.). Rašte nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo su pareiškėju sudaryti nuomos sutartį dėl Buto nuomos bei nurodyta, kad tokią teisę turi nuomininko šeimos nariai. Pareiškėjui nurodyta kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo S. S. šeimos nariu.

15. Iš pareiškimo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas po santuokos nutraukimo toliau liko gyventi su S. S., su ja vedė bendrą ūkį, augino, auklėjo ir išlaikė savo vaikus, remontavo Butą, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas ir nuomos mokestį, Butą tvarkė ir prižiūrėjo, gyveno kaip sutuoktiniai. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti kaimynai – R. L., gyvenanti J(duomenys neskelbtini), A. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir E. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jie yra kaimynai V. S. ilgiau nei 15 metų, su S. šeima nuolat bendravo, matė, kad pareiškėjas ir S. S. gyvena kartu kaip šeimos nariai, ir nežinojo, kad jie buvo nutraukę santuoką. Minėta aplinkybė liudytojams paaiškėjo tik prieš pat S. S. mirtį bei jai mirus. Liudytojai taip pat patvirtino, jog Butas buvo po gaisro, kad jį remontavo pareiškėjas. Prie pareiškimo pridėti mokėjimo kvitai (23-28 b. l.) patvirtina, jog po S. S. mirties pareiškėjas jos vardu deklaravo skaitliukų rodmenis ir mokėjo mokesčius.

16. Taipogi nustatyta, kad V. S. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvena Šiaulių miesto savivaldybėje (4 b. l.) bei kad jis niekuomet nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Buto adresu. Bei iš suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2014 m. buvo susidaręs Buto nuomos įsiskolinimas. Visgi šias aplinkybes teismas vertina visų kitų įrodymų ir aplinkybių kontekste, todėl liudytojams patvirtinus, jog V. S. nuolat gyveno su S. S. Bute, sprendžia, kad gyvenamosios vietos nedeklaravimas Buto adresu nepatvirtina pareiškėjo gyvenimo atskirai nuo S. S., o tai, kad buvo susidaręs Buto nuomos įsiskolinimas, kuris buvo visiškai padengtas, įrodo tik tai, kad šeimai trūko piniginių lėšų.

17. Šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas su S. S. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nors nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jie nebuvo sudarę santuokos, tačiau laikė save šeimos nariais, jų santuokos nutraukimo faktas nebuvo žinomas kitiems asmenims, S. S. pasiliko santuokos su pareiškėju metu turėtą pavardę, tuo patvirtindama emocinį ryšį su pareiškėju. S. S. (Buto nuomininkė) sutiko, kad pareiškėjas gyventų kartu su ja Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame ir nuomojamame Bute. Pareiškėjas atliko Buto kapitalinį remontą, kuriam buvo panaudotos pareiškėjo ir S. S. bendros lėšos. Bute nuolat gyveno pareiškėjas, S. S. ir jų nepilnamečiai vaikai, už Butui teikiamas paslaugas pareiškėjas moka iki šiol. Taigi pareiškėjas ir S. S. vedė bendrą ūkį, augino, auklėjo ir išlaikė savo nepilnamečius vaikus, remontavo ir prižiūrėjo Butą, mokėjo privalomus mokesčius, ir iš esmės vykdė vienas kito atžvilgiu lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitas pareigas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas įrodė, jog jis iki S. S. (Buto nuomininkės) mirties buvo jos šeimos narys (CPK 178 str.).

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės patvirtinti šeimos nario statuso. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teisinės pasekmės kyla tik asmeniui, kuris yra teismo pripažintas šeimos nariu. Tuo tarpu aplinkybė, kad asmuo veda bendrą ūkį su kitu asmeniu yra viena iš aplinkybių, kurios nustatytinos konstatuojant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo yra šeimos narys. Dėl šios priežasties reikalavimas nustatyti, kad asmuo vedė bendrą ūkį su kitu asmeniu, vertintina kaip perteklinis reikalavimas, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies. O būtent, kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. S. buvo S. S. (Buto nuomininkės) šeimos narys, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 3 p., 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas nuomos sutarčiai pakeisti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270, 458 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos narys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuomos sutarčiai pakeisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.