Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-61707759-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininkas E. S. 2016 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-61707759-16 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje, už tai kad 2016-05-05, 15.10 val., tikrinant ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. Č. lygiavamzdį šautuvą IZH 12, 12x70, Nr. E4562, laikė šalia metalinės dėžės, šio ginklo šovinius laikė lentynoje ir kambaryje, tokiais veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705) 30 str. 1 d. 2 p. reikalavimų.

A. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo padarytas ATPK pažeidimas, už ką A. Č. buvo surašytas protokolas. Atvykęs patikrinti ginklų laikymo sąlygų pareigūnas lygiavamzdį šautuvą rado ne seife, o šalia seifo. Šoviniai taip pat buvo šalia seifo. Dalį šovinių pats A. Č. atnešė iš kito kambario. Pareiškėjas nurodo, kad ruošėsi į medžioklę, todėl ginklus buvo išsiėmęs. Paskambino tyrėjas M. ir liepė jam atvažiuoti jo pasiimti, kad patikrinti ginklų laikymo sąlygas. Tokiu atveju žmogus taip pat negalėjo palikti ginklų išimtų iš seifo. Prieš išvykdamas iš namų jis turėjo ginklą ir šovinius įdėti į seifą ir saugiai užrakinti. Tyrėjo M. teigimu A. Č. pats atvyko į nuovadą su prašymu patikrinti ginklo laikymo sąlygas. A. Č. visiškai nebuvo kviestas į nuovadą. Šiuo atveju žmogus išvykdamas iš buto paliko ginklą nesaugiai, ne seife, tuo pažeidė ginklo laikymo sąlygas. Dėl to buvo surašytas protokolas. A. Č. laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. A. Č. nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. A. Č. buvo paskirta 42 eurų bauda, kas sudaro sankcijos vidurkį. Nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tyrimas dėl netinkamo seifo buvo nutrauktas, nes pagal ginklų laikymo sąlygas seifo sienelės turi būti ne plonesnės nei 3 milimetrai. Už tai iš A. Č. buvo paimti ginklai ir laikinai saugomi, kol jis per 30 dienų terminą susitvarkė seifą, t.y. pastorino seifo sieneles. Pareigūnai dėl to vyko tris kartus. Skiriant baudą nebuvo vertinta aplinkybė, kad A. Č. yra vyresnis nei 65 metų amžiaus. Jei A. Č. iš karto būtų sutikęs su pažeidimu ir būtų buvęs surašytas administracinis nurodymas, jam būtų buvusi skirta 14 eurų bauda. Savo skunde pareiškėjas mini įvykius, kurie buvo 2003 metais ir kurie su šia byla visai nesusiję.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nors A. Č. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Ši norma yra blanketinė, šiuo atveju nukreipiantį į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“ VIII skyrių, kurio 35.1.2. p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų B, C ir D kategorijos ginklo (-ų) ir jų šaudmenų laikymo vieta turi atitikti šiuos reikalavimus: prie grindų arba sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba prie grindų ar sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų ir kuri užrakinta patikima vidine plokšteline arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Šis reikalavimas taikomas įsirengiant ginklų laikymo vietą nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Metalinėse spintose (seifuose), kuriose laikomi ginklai, įrengtose iki 2012 m. sausio 1 d., turi būti įrengta vidinė spyna.

Iš byloje esančio A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ginklų seifas yra sandėliuke. Atrakinus sandėliuką medžioklinis šautuvas rastas padėtas šalia seifo. Medžiokliniai šoviniai buvo sudėti šalia seifo įrengtose lentynose, o ne seife. Paprašius surinkti visą likusią amuniciją, A. Č. dalį šovinių atnešė iš kito kambario.

Pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Šioje byloje A. Č. laikė šovinius kambaryje ir lentynose, o ginklą laikė šalia seifo. Tokiais veiksmais A. Č. pažeidė šaudmenų ir ginklo laikymo reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

A. Č. skunde nurodė, kad ruošėsi vykti į medžioklę, kai paskambino A. M.. Su skundu A. Č. pateikė medžioklės lapą, kuriame yra A. Č. įrašas dėl medžioklės 2015-05-05 (20 b. l.). Tačiau 2016-05-05 taip pat buvo surašytas aktas dėl ginklų ir šaudmenų paėmimo iš A. Č. (19 b. l.). Be to, A. M. tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog A. Č. butų jį informavęs, kad ginklą išėmė ruošdamasis į medžioklę. Atsižvelgiant į tai, įrašas medžioklės lape galimai padarytas tam, kad pateisinti ginklo ir šaudmenų laikymą ne seife. Bet kuriuo atveju ginklas ir šaudmenys, kai jie nėra tiesioginėje savininko žinioje, privalo būti laikomi seife. Ginklas buvo sandėliuke, padėtas šalia seifo, šaudmenys taip pat buvo laikomi ne seife. Aplinkybė, jog A. Č. ruošėsi medžioti bet kuriuo atveju nepateisina ginklo ir šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimo.

A. Č. skunde nurodė, jog protokolas buvo surašytas 2016-05-25, o nutarimas 2016-05-26 ir dėl šios priežasties jis negalėjo tinkamai pasinaudoti advokato paslaugomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad ATPK 272 str. nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos A. Č. buvo išaiškintos. Pažeidėjas gynėjo neprašė, be to, gynėjo dalyvavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprivalomas. Pažeidimas buvo užfiksuotas 2016-05-05, protokolas surašytas 2016-05-25. A. Č. žinodamas apie jo namuose atliktą patikrinimą ir apie jo rezultatus turėjo 20 dienų, o tai yra pakankamas terminas, kreiptis teisinės pagalbos tačiau to nepadarė, todėl teismas vertina šį A. Č. teiginį kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas taip pat pažymi, jog likę A. Č. skundo argumentai yra nesusiję su skundžiamu nutarimu, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Sprendžiant klausimą dėl A. Č. paskirtos nuobaudos pagrįstumo teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Sprendžiant klausimą dėl A. Č. paskirtos nuobaudos teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skiriant nuobaudą A. Č. buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė. Tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (pažeidimo padarymo metu A. Č. buvo 70 metų) (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu asmeniui galima skirti minimalią baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Č. skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko 2016 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 40N-61707759-16 keistinas iš dalies, sumažinant paskirtą baudą (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus viršininko 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-61707759-16.

Už padarytą pažeidimą A. Č. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.