Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 2 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d.nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta iš M. M. ir V. K. solidariai konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 36400 Lt.

Iš M. M. ir V. K. solidariai priteista atlyginti civilinius ieškinius Ukmergės technologijų ir Verslo mokyklai - 100 Lt; V. B. -100 Lt; UAB ,,Šviesa“ - 100 Lt; U. S. - 100 Lt; V. Č. - 100 Lt.

Nuosprendžiu nuspręsta byloje esančius daiktinius įrodymus - 364 vienetus 100 Lt nominalo banknotų, 49 vienetus spausdintų lapų, 2 buteliukus su fluorescuojančiu tušu, liniuotę, mėlyną dėžutę su įrankiais, A4 formato lapą su 100 trafaretu – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; ultravioletinių spindulių lempa „Swarowsky“, skanerį „Canon“, kompiuterinį sisteminį bloką konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankius; 6 vienetus kompaktinių diskų, USB informacijos laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. K. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėnesį (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), gavęs V. K. pasiūlymą realizuoti jo pagamintus netikrus 100 litų nominalo banknotus, suprasdamas, kad darys nusikalstamą veiką ir norėdamas taip veikti, 2009 m. vasario – kovo mėnesių laikotarpiu priėmė iš V. K. tyrimo metu nenustatytą kiekį netikrų 100 litų nominalo banknotų, kuriuos kartu su V. K. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskrityse, atsiskaitydamas už įvairius įsigyjamus daiktus ir prekes, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pateikė kaip tikrus ir realizavo: 78 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG7897669; 39 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG8817967; 56 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG7717969; 44 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG1817861; 39 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG8877961; 61 vienetą 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG1897967; 47 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių numeriai AG7817961. Šiais veiksmais M. M. realizavo didelį kiekį (364 vienetus) ir didelės vertės (36 400 litų) netikrų Lietuvos valstybės apyvartoje esančių 100 litų nominalo banknotų.

Apelianto nuomone, skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgta, kad laikotarpiu, kai buvo realizuoti netikri pinigai, jis mokėsi Petrašiūnų suaugusiųjų mokymosi centre ir tikrai neturėjo laiko važinėti po Lietuvą ir bandyti realizuoti netikrus pinigus.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. M. 2009 m. birželio 16 d. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.

Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti V. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis papasakojo tokias su įvykiu susijusias aplinkybes, kokias liepė tyrėjai, nes bijojo, kad jam (V. K. ) bus paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Apelianto manymu, V. K. sukeitė jo (M. M. ) turėtą tikrą 100 litų kupiūrą su netikra, kuria jis, bandydamas atsiskaityti už prekes, buvo sulaikytas parduotuvėje „Šilas“.

Nuteistasis neigia su V. K. kalbėjęs apie netikrų pinigų realizavimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

M. M. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 213 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal minėtus Lietuvos Respublikos BK straipsnius. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis niekada neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nesupranta, kodėl baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad jis neneigė nusikaltęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. , apklausiamas kaip liudytojas, o vėliau kaip įtariamasis savo kaltės nepripažino (b. l. 68-69, 78, 81 t. 23). Tačiau iš byloje esančio akistatos tarp V. K. ir M. M. protokolo matyti, kad M. M. parodė neatmetantis galimybės, kad galėjo būti, jog jis iš V. K. gavo netikrus pinigus ir juos realizavo (b.l. 82-83, t. 23). Šį akistatos protokolą pasirašė nuteistieji, jų gynėjai advokatai bei tyrėjas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog 5 asmenų pasirašytame protokole užfiksuota informacija yra neteisinga, todėl apelianto prašymas iškviesti ir apklausti apeliacinės instancijos teisme tyrėją – nepagrįstas.

Neigdamas savo kaltę, nuteistasis pažymi, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų neatpažino jo kaip asmens, platinančio netikrus pinigus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. M. kaltės klausimus, nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kurie, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, nepatvirtino, kad netikrus banknotus jie gavo būtent iš M. M. . Tačiau pastarojo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – nuteistojo V. K. parodymai, byloje esantys techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas ir pokalbių suvestinė Nr. 3, akistatos tarp M. M. ir V. K. protokolas bei kiti byloje esantys duomenys. Šių M. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pastarasis mokėsi Petrašiūnų suaugusiųjų mokymosi centre ir tikrai neturėjo laiko važinėti po Lietuvą ir bandyti realizuoti netikrus pinigus. Pažymėtina, kad mokslas mokykloje nėra nepertraukiama veikla, dėl kurios nebūtų galimybės realizuoti netikrus pinigus skirtingose Lietuvos vietose.

Apeliaciniame skunde apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti netikrus pinigus ir netikrų pinigų gaminimui naudotus daiktus. Tokį savo nesutikimą M. M. motyvuoja tuo, kad konfiskuoti daiktai jam nepriklausė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje nusprendęs, kad 364 vienetai 100 litų nominalo banknotų bei dalis netikrų pinigų gamybai naudotų daiktų turi būti sunaikinti, kiti daiktai – konfiskuoti, o dar kiti - grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nepadarė išvados, kad šie daiktai priklausė M. M. . Priešinga, nuosprendyje konstatuota, kad būtent V. K. padarė alternatyvias Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – įgijo, gamino, laikė specialiąsias medžiagas ir įrangą, kurią naudojo netikriems pinigams gaminti. Tuo tarpu M. M. pripažintas kaltu tik dėl netikrų pinigų realizavimo.

M. M. taip pat nepagrįstai teigia, kad teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis papasakojo tokias su įvykiu susijusias aplinkybes, kokias liepė tyrėjai, nes bijojo, kad jam (V. K. ) bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad tokių aplinkybių nuteistasis V. K. neparodė. Priešingai, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 88, t. 24). Tuo tarpu apie ikiteisminio tyrimo tyrėjų įtaką jam pačiam ir V. K. parodymus davė pats M. M. (b. l. 89, t. 24).

Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad M. M. nekalbėjo su V. K. apie netikrų pinigų realizavimą. Byloje esančioje 2009 m. balandžio 4 d. suvestinėje Nr. 3 užfiksuotas tarp M. M. ir V. K. vykęs pokalbis. Nors pokalbio turinys nėra nuoseklus, tačiau iš jo turinio bei iš V. K. parodymų (b. l. 128-130, t. 23) aišku, kad pokalbis vyko apie tai, jog M. M. yra kviečiamas į policijos komisariatą dėl netikro 100 litų banknoto, kuriuo šis bandė atsiskaityti parduotuvėje „Šilas“ (b. l. 162-165, t. 2).

Neigdamas savo kaltę, M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad V. K. sukeitė jo turėtą tikrą 100 litų kupiūrą su netikra, kuria jis vėliau bandė atsiskaityti parduotuvėje „Šilas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią versiją, kuri laikytina gynybine, nuteistasis nurodė tik apeliaciniame skunde. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apeliantas teigė, kad netikrą 100 litų banknotą gavo iš nepažįstamos moters, pardavęs šiai savo mobiliojo ryšio telefoną, pabrėždamas, kad šį banknotą gavo tikrai ne iš V. K. (b. l. 68-69, 78, t. 23); akistatos su V. K. metu jis parodė, kad galėjo būti, kad netikrus pinigus, kuriuos realizavo, gavo iš V. K. (b. l. 82-83, t. 23); pirmosios instancijos teisme apeliantas vėl teigė, kad netikrą 100 litų banknotą jis gavo iš nepažįstamos moters, pardavęs jai savo mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 88-89, t. 24). Tuo tarpu kitas nuteistasis V. K. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis davė M. M. netikrus pinigus ir pastarasis žinojo, kad šie pinigai, kuriuos reikės realizuoti, yra netikri.

Apelianto kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pastarajam esant suimtam, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas sulaikius M. M. , bandantį atsiskaityti netikra 100 litų kupiūra parduotuvėje „Šilas“, buvo sujungti ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo rasti ir išimti iš apyvartos netikri 100 litų nominalo banknotai. Iš viso buvo pradėtas 241 toks ikiteisminis tyrimas ir tik maža dalis iš jų – 20 ikiteisminių tyrimų - buvo pradėti po M. M. sulaikymo 2009 m. birželio 16 d. (b.l. 84-85, t. 23; b. l. 8-14, t. 24). Žinant, kad gauti pinigai galėjo pas jį gavusį žmogų užsilikti ir nebūti išleisti iš karto arba ne iš karto galėjo būti pastebėta, jog realizuota kupiūra yra netikra, nėra pagrindo teigti, kad kiti ikiteisminiai tyrimai pradėti ne dėl M. M. ar V. K. realizuotų pinigų. Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. M. patvirtino, kad galėjo būti pagaminta tiek netikrų banknotų, kiek nurodyta kaltinamajame akte (b. l. 88, t. 24). Remiantis šiais argumentais, apelianto prašymas priimti jam išteisinamąjį nuosprendį negali būti priimtas, nes jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 213 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalis numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Už šį nusikaltimą M. M. paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tik 2 mėnesiais didesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šią M. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgė, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, padarytas veikiant bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis). Ankščiau M. M. yra teistas (b. l. 84-85, t. 23), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visa tai rodo, kad M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalyje, padarytą veikiant bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis), paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisinga, todėl nešvelnintina. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta su 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir su civiliniais ieškiniais susijusius klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat nusprendė iš M. M. ir V. K. solidariai konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 36400 litų. Šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas taikė neteisingai. Turto konfiskavimas yra individuali baudžiamojo poveikio priemonė, skiriama kartu su bausme nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalis). Solidaraus turto konfiskavimo baudžiamasis įstatymas nenumato, ir tokia konfiskavimo rūšis negali būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš M. M. ir V. K. solidariai konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus yra keistinas. Iš nusikalstamos veikos gauta pinigų suma iš kiekvieno bendrininko konfiskuotina atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltininkai veikė bendrai, iš kiekvieno jų konfiskuotina po pusę iš bendros nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos (36400 : 2 = 18200). Esant šioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. M. ir V. K. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta solidariai konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 36400 Lt, ir turto konfiskavimo klausimą išspręsti taip: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš M. M. ir V. K. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - po 18200 litų iš kiekvieno.

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.