Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-114-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
1A-441-114-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-01220-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
A. Ž.
Advokatai
Ričardas Girdziušas

Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-114/09

Teisėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 20-1-01220-2006)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam A. Ž. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir jam paskirta 6250 (50 MGL dydžio) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-23 nuo 11 val. iki 11.30 val. Kauno m. VPK ENTS tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyrėjui T. J. apklausiant jį liudytoju ir surašant liudytojo apklausos protokolą apie aplinkybes, kurias jis nurodė 2006-09-27 savo pareiškime Kauno m. VPK, būdamas supažindintas su BPK 81 str. ir 83 str. numatytomis liudytojo teisėmis bei pareigomis bei pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, tai yra siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartį“, kuri buvo sudaryta tarp ŽB „B.“, atstovaujamos AB „S. B. “ direktoriaus pavaduotojo J. B. ir UAB „ B. ž.“, atstovaujamos A. Ž. , ir kuria remiantis 2002-02-05 Klaipėdos apygardos teisme buvo patvirtinta taikos sutartis, teigė, kad 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutarties“ niekada nebuvo pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, baudžiamojoje byloje esantys bei teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo padaryti išvadą, jog A. Ž. veiksmuose yra LR BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Gynėjo teigimu, duodamas parodymus kaip liudytojas, A. Ž. sąžiningai klydo, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios duoti tikrai faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus. Tai rodo, jog A. Ž. veiksmuose nėra būtinų nusikaltimo sudėties požymių. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo nustatyti, jog atlikdamas nuosprendyje paminėtus veiksmus, A. Ž. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ar numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys, neduoda pagrindo daryti tokią išvadą.

Gynėjas nurodo, kad A. Ž. pagalvojo, jog sutartyje esantis parašas ne jo, kad 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartyje" perryškus ir jo įmonei nebūdingas antspaudas, todėl nutarė kreiptis į policiją, kad įsitikintų, ar tas parašas nesuklastotas. A. Ž. buvo tikras, kad 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutarties“ nėra, nes jis turėjo 1995-03-12 „Dalyvavimo projekte sutarties“ originalą ir iki 2006 metų rugsėjo mėnesio manė, kad egzistuoja tik 1995-03-12 sutartis. Net ir kitiems parašą mačiusiems asmenims, pasirodė, kad tai ne A. Ž. parašas. Gynėjo nuomone, liudytojo pareikšta nuomonė, spėjimas negali būti pagrindu atsirasti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d.

Apeliantas tvirtina, kad visi apklausti byloje tų įvykių liudininkai sutiko, jog sutartis buvo pasirašyta ne 1995-02-14, bet vėliau. A. Ž. nurodė, jog sutartį pasirašė 1995-03-12, t.y. tą dieną, kuri nurodyta jo turimame sutarties egzemplioriuje. Teisme taip pat paaiškėjo, jog sutarties tekste jos pasirašymo metu nebuvo įrašyta sutarties sudarymo data. Anot liudytojo J. B. , pasirašytą sutarties egzempliorių jis atidavė buhalterijai ir nurodė, kad spausdinimo mašinėle būtų įrašyta data – 1995-02-14. Taigi ši data dokumente atsirado ne A. Ž. iniciatyva ir netgi jam nežinant. Beje, tokios datos įrašymas akivaizdžiai rodė, jog dokumentas yra suklastotas, nes 1995-02-14 ne tik nebuvo įregistruota UAB „B. ž.", bet nebuvo ir šios bendrovės steigimo sutarties. Dėl to įtikinančiai atrodo A. Ž. aiškinimas apie sutarties pasirašymo datą, nes 1995-03-12 jau buvo žinomi sandorio šalių rekvizitai, atstovai. Nebuvo jokio reikalo sutartyje nurodyti jos sudarymo datą – 1995-02-14, nes tos pačios sutarties 4.1 p. rašoma, jog sutartis įsigalioja nuo 1995-02-14 ir galioja iki 1996-08-20. Tai rodo, kad A. Ž. turėjo visiškai rimtą pagrindą manyti, jog kita sandorio šalis nedarys dokumento akivaizdžiai suklastotu ir neįrašys sutartyje datos, kada dar net nebuvo įsteigta viena iš sutarties šalių. Pasak gynėjo, tai, kad bendras projektas vykdomas nuo 1995-02-14 įrašyta ne tik 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartyje", bet ir A. Ž. turėtoje 1995-03-12 „Dalyvavimo projekte sutartyje", todėl toks įrašas vargu ar gali patvirtinti kokias nors aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie nuteistojo tyčios pobūdį.

Apelianto nuomone, kažin ar teisinga remiantis AB „S. B. " ir UAB „B. ž." pasirašytąja taikos sutartimi daryti vienareikšmes išvadas apie tiesioginės tyčios požymius A. Ž. veiksmuose, juo labiau kad taikos sutarties tekstas liudija, kad ši sutartis buvo ruošiama atsakovo AB „S. B. ", o šis faktas veda prie išvados, jog, ko gero, A. Ž. yra teisus teigdamas, kad taikos sutarties tekstą pamatė tik prieš pat pasirašymą, juolab, kad A. Ž. atstovas R. Rožkovas derino sutarties sąlygas.

Aplinkybę, jog A. Ž. turėjo pagrindą galvoti, kad gali būti tik du 1995-03-12 „Dalyvavimo projekte sutarties" egzemplioriai patvirtina jo turėtasis revizijos aktas, kuriame minima būtent tos datos sutartis. Tiesa, 2002-04-16 revizijos akte, kurį pasirašė specialistas V. V. , nurodyta 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartis", tačiau su šiuo aktu A. Ž. nebuvo supažindintas. Liudytojas R. V. parodė, jog 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartyje" esantis A. Ž. parašas pasirodė kitoks nei įprastas parašas, šis liudytojas paaiškino, kad A. Ž. abejojo, ar toje sutartyje yra jo parašas. Kadangi A. Ž. niekada nėra matęs 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutarties" originalo, nieko keisto, jog pamatęs po vienuolikos metų dokumento kopiją galėjo pagalvoti, kad joje yra ne jo parašas. Tokią jo nuomonę galėjo sustiprinti ir antspaudo skirtumai, kuriuos, beje, pastebėjo dokumentą tyręs specialistas, išvadoje nurodęs, jog tikėtina, kad 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartyje" esantis UAB „B. ž." antspaudo atspaudas ir lyginamajam tyrimui pateikti šios bendrovės antspaudo atspaudų pavyzdžiai atspausti dviem skirtingais antspaudais. Turint galvoje, jog niekas neparodė, kad 1995 metais sutarčių antspaudavimui buvo panaudotas netikras UAB „B. ž." antspaudas, nenuostabu, jog A. Ž. kilo įtarimas, kad 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartis" suklastota. Atlikus A. Ž. pateiktų ŽB „B.“ rašytų dokumentų teksto tyrimus ekspertas nurodė, kad 1995-02-14 ir 1995-03-12 „Dalyvavimo projekte sutarčių" mašinraštinis tekstas buvo išspausdintas ta pačia rašomąja mašinėle, kuria išspausdintas palyginamajam tyrimui pateiktos 1995-07-11 laivo ŽR (duomenys neskelbtini) dokavimo darbų apmokėjimo sutarties ŽB „B." ir UAB „B. ž." vardu mašinraštinis tekstas. Teismas padarė išvadą, jog A. Ž. , kreipdamasis į policiją dėl sutarties tikrumo, siekė išvengti įsipareigojimų pagal 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartį", tačiau tiek vienos, tiek kitos sutarčių tekstai yra identiški, jose skiriasi tik jų sudarymo datos, todėl net ir pripažinus, jog 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartis" suklastota, UAB „B. ž." įsipareigojimai neišnyktų, nes liktų galioti 1995-03-12 sutartis.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog sprendžiant iš apklaustojo asmens prierašo liudytojo apklausos protokole apklausos protokolą A. Ž. perskaitė ne pats, bet šis procesinis dokumentas jam buvo perskaitytas, todėl teisme vertėjo aiškintis, ar protokolo tekstas buvo perskaitytas tiksliai, ar jis tebuvo liudytojui atpasakotas.

Pasak apelianto, nepagrįsto nuosprendžio priėmimui įtakos galėjo turėti ta aplinkybė, jog teismas išėjo rašyti nuosprendžio prieš tai neištyręs visų bylai reikšmingų dokumentų. Teismo 2008-01-17 posėdyje buvo perskaityti kai kurie byloje buvę rašytiniai įrodymai, tačiau tada įrodymų tyrimas nebuvo baigtas. Po to buvo padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka, po kurios buvo rengiami kiti posėdžiai, apklausiami liudytojai, specialistas, atliekami specialieji tyrimai. Tų posėdžiu metu surinkta informacija 2009-04-22 teisiamajame posėdyje tirta nebuvo, kaip nebuvo perskaityti ir prieš tai apklaustų liudytojų parodymai, iškart buvo pereita prie baigiamųjų pasisakymų, nors nuosprendyje remiamasi kai kuriais faktiniais duomenimis, gautais ir iki, ir po 2008-01-17 posėdžio.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo A. Ž. nusikalstamą veiką pagal LR BK 235 str. 1 d. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apelianto teiginius, kad A. Ž. iki 2006 m. rugsėjo mėnesio nežinojo, jog egzistuoja 1995-02-14 „Dalyvavimo projekte sutartis“, ir todėl pagrįstai ją pamatęs pagalvojo, jog parašas šioje sutartyje yra suklastotas, ir norėdamas išsiaiškinti tiesą kreipėsi į policiją, paneigia liudytojų J. B. , V. J. parodymai, Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokoluose užfiksuoti duomenys, 2002-02-05 pasirašyta taikos sutartis, specialistų išvados, kita bylos medžiaga.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad „Dalyvavimo projekte sutartis“ išties buvo pasirašyta ne 1995-02-14, bet tų pačių metų pavasarį, tačiau tikslios sutarties sudarymo datos visgi nepavyko nustatyti. Nors apeliantas tvirtina, kad sutartis buvo pasirašyta 1995-03-12, t.y. po įmonės steigimo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „B. ž.“ buvo įregistruota tik 1995-03-21. Jei tikėti A. Ž. parodymais, kad pasirašius sutartį iki įmonės įsteigimo sutartis būtų buvusi niekinė, tai dalyvavimo projekte sutartis turėjo būti pasirašyta dar vėliau, jau po įmonės įregistravimo. Tai, kad sutartyje buvo nurodyta sudarymo data – 1995-02-14, buvo sąlygota to, kad 1995-02-14 LTB Šiaulių skyrius suteikė ŽB „B.“ 1100000 Lt kreditą, kuris buvo skirtas 1995-02-14 dalyvavimo projekte sutartyje numatytai veiklai įgyvendinti. Sutartyje buvo numatyta, kad ji įsigalioja nuo 1995-02-14, kadangi nuo tos dienos reikėjo mokėti palūkanas. ŽB „B.“ likusiame sutarties egzemplioriuje tokia data ir buvo atspausdinta, tačiau UAB „B. ž.“ turimame sutarties egzemplioriuje visgi sutarties data ranka įrašyta buvo 1995-03-12. Nustatyta, kad ŽB „B.“ likusiame sutarties egzemplioriuje data buvo įrašyta sutartį nunešus į buhalteriją, tuo tarpu A. Ž. pasiėmė sutartį be datos ir tik vėliau joje ranka įrašė sutarties sudarymo datą – 1995-03-12. Galima sutikti su tuo, kad A. Ž. galėjo būti suklaidintas, kad galėjo neprisiminti, kokia tiksli yra sutarties data, tačiau tai neduoda pagrindo sutikti su jo parodymais apie tai, kad jis net iki 2006 m. rugsėjo nežinojo, kad egzistuoja dvi dalyvavimo projekte sutartys su skirtingomis datomis. Šiuos jo teiginius paneigia 2002-02-05 pasirašyta taikos sutartis. Kaip matyti iš liudytojų V. J. , J. B. parodymų taikos sutartį ruošė UAB „S. B. “ juristas V. J. , direktorius K. L. , sutarties ruošime taip pat aktyviai dalyvavo ir pats A. Ž. . Tai, kad taikos sutartis buvo ruošiama per A. Ž. atstovą R. Rožkovą, ir kad A. Ž. taikos sutarties projekto ruošime nedalyvavo, paneigia Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „B. ž.“ ieškinį atsakovei AB „S. B. “ dėl paskolos sutarties nuginčijimo teismo posėdžių protokolai. 2001-11-15 teismo posėdyje dalyvavo tiek advokatas R. Rožkovas, tiek UAB „B. ž.“ direktorius A. Ž. . Šiame posėdyje buvo pateiktas atsiliepimas į UAB „B. ž.“ ieškinį dėl paskolos sutarties nuginčijimo, kuriame buvo nurodyta, jog 1995-02-14 buvo sudaryta dalyvavimo projekte sutartis. Advokatas R. Rožkovas pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tiek jis, tiek A. Ž. norėjo susipažinti su pateikta medžiaga (t. 1, b. l. 92-94, 179-181). Taigi, tikint A. Ž. versija, kad jis nežinojo, jog egzistuoja 1995-02-14 sutartis, jau tada jis turėjo pastebėti, kad atsiliepime yra minima ne 1995-03-12, o 1995-02-14 dalyvavimo projekte sutartis, tačiau jokių pastabų nebuvo pareikšta. Į 2002-01-03 teismo posėdį A. Ž. neatvyko. Atsakovo atstovas V. J. tada parodė, kad su A. Ž. yra derinamas taikos sutarties projektas, A. Ž. teismo posėdžio dieną turėjo pateikti savo taikos sutarties projektą. Kaip tuo metu parodė R. Rožkovas, A. Ž. jo apie taikos sutartį neinformavo (t. 1, b. l. 97, 98). 2002-02-05 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir A. Ž. , advokatas R. Rožkovas pareiškė, jog nori bylą baigti taikos sutartimi ir pateikė abiejų šalių suderintą taikos sutarties projektą, kurį teisėja pagarsino. Pastabų, kad taikos sutartyje nurodyta ne ta dalyvavimo projekte sutarties data, nebuvo pareikšta, priešingai ieškovas A. Ž. prašė šią taikos sutartį patvirtinti (t. 1, b.l. 163). Teismas 2002-02-05 nutartimi taikos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad dalyvavimo projekte sutarties data – 1995-02-14, patvirtino. Tad A. Ž. tada jau tikrai turėjo žinoti, kad 1995-02-14 sutartis egzistuoja, Tai, kad, kaip nurodo apeliantas, bylos nagrinėjime teisme metu nebuvo pateiktas 1995-02-14 sutarties originalas, neįrodo, jog A. Ž. nežinojo apie šią sutartį, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti priešingą išvadą. Taigi apelianto, teiginiai, kad jis nedalyvavo taikos sutarties projekto ruošime, kad šią sutartį neskaitęs pasirašė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti. Visi šie duomenys, priešingai nei nurodo apeliantas, duoda pagrindą daryti išvadą, kad A. Ž. iš tikrųjų žinojo, jog egzistuoja 1995-02-14 dalyvavimo projekte sutartis, o liudytojo apklausos metu duodamas kitokius parodymus ne sąžiningai klydo, o veikė sąmoningai, davė tikrovės neatitinkančius parodymus.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad taikos sutarties projektą rengė AB „S. B. “, kadangi aukščiau paminėti rašytiniai duomenys bei liudytojų V. J. parodymai rodo, jog A. Ž. dalyvavo taikos sutarties rengimo procese, ši sutartis abiejų šalių suderinta ir tik po to, teisme ją pagarsinus, patvirtinta.

Liudytojo R. V. parodymai nepatvirtina, kad A. Ž. duodamas parodymus, neturėjo tyčios pateikti melagingus parodymus. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, faktiniai duomenys rodo, jog R. V. nei UAB „B. ž.“, nei kitoje bendrovėje, kurių akcijų turėjo A. Ž. , tuo metu nedirbo. Jis nedalyvavo sutarties pasirašyme. Šis liudytojas tik pareiškė subjektyvią nuomonę, kad 1995-02-14 sutartyje esantis A. Ž. parašas jam pasirodė įtartinas.

Pasak gynėjo, A. Ž. galėjo abejoti 1995-02-14 esančio parašo tikrumu dėl to, kad byloje yra pakankamai daug informacijos, liudijančios, jog „Dalyvavimo projekte sutartį“ ruošė ne A. Ž. , o ŽB „B.“ atstovai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimo projekte sutartį rengė A. Ž. , ar ŽB „B.“ atstovai, A. Ž. šioje sutartyje pasirašė ir tikrai apie 1995-02-14 datuotos sutarties egzistavimą žinojo arba bent jau sužinojo anksčiau negu kad pats nurodo (2006 m. rudenį). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. 2002-02-05 pasirašydamas taikos sutartį, neabejotinai žinojo, kad kalbama yra ne apie 1995-03-12, o būtent apie 1995-02-14 dalyvavimo projekte sutartį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismui derėjo aiškintis, ar protokolo tekstas buvo perskaitytas tiksliai, ar liudytojui atpasakotas, yra nepagrįsti, kadangi byloje nustatyta, jog liudytojo apklausos protokolas buvo surašytas laikantis LR BPK reikalavimų. A. Ž. protokole nurodė, kad „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“, jį pasirašė, todėl abejoti dėl jame užfiksuotų duomenų tikrumo, aiškintis papildomas jo surašymo aplinkybes nėra pagrindo.

Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas priėmė nuosprendį neištyręs visų bylai reikšmingų dokumentų, kad po 2008-01-17 posėdžio, kada buvo perskaityti kai kurie byloje esantys rašytiniai dokumentai, surinkta informacija 2009-04-22 posėdyje nebuvo pagarsinta ir iškart buvo pereita prie baigiamųjų kalbų. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-01-17 teismo posėdyje buvo apklausti visi jame dalyvavę asmenys, teisėjas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl byloje esančių dokumentų perskaitymo, perskaitė bylos dokumentus (bylos lapus). Po to buvo pareikšti prašymai apklausti kitus liudytojus, prijungti naujus dokumentus, atlikti ekspertizes. Naujai gauti dokumentai, ekspertizės aktai buvo pagarsinti, proceso dalyviai su jais susipažino, 2009-04-22 prieš baigiant įrodymų tyrimą, proceso dalyvių buvo klausima, ar jie turi daugiau prašymų, papildymų, tačiau jokių prašymų, papildymų, nebuvo pareikšta, todėl teisėjas paskelbė įrodymų tyrimą teisme baigtu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl apelianto teiginiai apie tai, kad teismas rėmėsi teisiamajame posėdyje netirtais dokumentais, yra neteisingi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Jonas FurmanavičiusValdas Vitunskas