Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
1A-28-768/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60658-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Eligija Norkienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-768/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60658-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gruodžio 30 d., 1.40 val. iki 2016 m. gruodžio 30 d., 15.25 val. (1 para); nuo 2017 m. lapkričio 24 d., 21.02 val. iki 2017 m. lapkričio 25 d., 16.20 val. (1 para); nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., 9.50 val. iki 2018 m. spalio 17 d. (61 para), viso 63 paros, laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, kurią E. B. įpareigotas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą pradedant skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2017 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. B. valstybės naudai konfiskuota transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkanti pinigų suma – 1216 Eur.

Priteistos iš E. B. proceso išlaidos: valstybei - 60,80 Eur dėl procesinių dokumentų įteikimo bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – 52,82 Eur dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 30 d., 1.15 val., viešoje vietoje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu – (duomenys neskelbtini). g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės priežasties pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad matant aplinkiniams, tyčia sudavė ranka du smūgius nukentėjusiajai D. B. į galvą, po to rankoje laikyta skardine alaus, apliejo D. B. alumi, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą lėmusį sužalojimą -trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą.

2. Taip pat jis – E. B., 2017 m. lapkričio 24 d., 21.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – L. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, numeris (duomenys neskelbtini), turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2018 m. sausio 24 d., tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas, o paimtame kraujo mėginyje, pagal 2017 m. gruodžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - jį išteisinanti bei tuo pagrindu paskirti mažesnę baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde dėstoma skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicija bei sankcija, remiamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių teismo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika, cituojami liudytojų E. K., D. V., Ž. S. parodymai, tvirtinant, jog nėra nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nurodoma, kad liudytojos E. K. parodymai negali būti vertinami kritiškai, kadangi ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, ji nėra apeliantui artimas asmuo, su ja ryšių nepalaiko, jai buvo žinomos pasekmės dėl melagingų parodymų davimo. Vairuodama ji kalbėjo telefonu, todėl išsigando, jog už daromą administracinį nusižengimą gaus baudą. Jis negalėjo tikėtis, jog tuometinė draugė sugalvos persėsti į keleivio vietą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodomos, apelianto vertinimu, įvykio aplinkybės, kartu keliant abejones policijos pareigūnų parodymų patikimumu, išreiškiant abejones policijos pareigūnų gebėjimais tamsiu paros metu pamatyti ir nustatyti asmenų skaičių važiuojančiame automobilyje, juo labiau identifikuoti asmenis pagal išvaizdos ar aprangos požymius, kai automobilio stiklai tamsinti. Apeliaciniu skundu neneigiama, kad nuteistasis perlipo iš priekinės automobilio dalies į galinę, tačiau tvirtinama, jog perlipta ne iš vairuotojo vietos.

3.3. Kartu teigiama, kad apylinkės teismas, netenkinęs jo prašymo apklausti liudytoju S. L., suvaržė įstatymų garantuotą jo teisę tiesiogiai užduoti pastarajam klausimus ir tokiu būdu patvirtinti jo nekaltumą.

3.4. Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nekonfiskuoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, sumažinti baudą, kadangi automobilį vairavo ne jis, o liudytoja E. K..

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutikdamas tik su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ginčija byloje suriktų įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas, tuo pačiu skirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl šių skundžiamo nuosprendžio dalių.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nepagrįstai laikė vienus įrodymus patikimesniais nei kiti, tokiu būdu suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

5.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (liudytojų S. L. bei E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pastarosios bei liudytojų policijos pareigūnų D. V., Ž. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kitais rašytinais bylos duomenimis), pakankamai detalizuotai pasisakė, kodėl vienus įrodymus (policijos pareigūnų parodymus) laiko patikimais, o kitus (liudytojos E. K., S. L.) atmeta, kartu įvertindamas ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles padarydamas faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai.

5.3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o būtent buvusi jo draugė E. K., kuri šią aplinkybę patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme metu. E. K. prieš duodant parodymus buvo žinomos pasekmės dėl melagingų parodymų davimo, be to, jie jau nepalaikė artimų ryšių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo taikymas negali priklausyti, kaip to, akivaizdu, tikisi nuteistasis, vien nuo asmens kaltės pripažinimo ar sutikimo būti nubaustu, kadangi tokiu atveju net gi pats įrodymų vertinimas baudžiamajame procese netektų prasmės, jau nekalbant apie žmogaus teisių pažeidimą apskritai. Analizuojamos bylos kontekste teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai minėtos liudytojos parodymus laikė nepatikimais, ne tik dėl to, kad jie nesutampa tarpusavyje ir buvo nenuoseklūs (dėl kalbėjimo telefonu fakto, sustojimo priežasčių, automobiliu vykusių asmenų skaičiaus ir kt. ), tačiau ir stokojančius aiškios logikos (liepė nuteistajam persėsti į galinę automobilio dalį tam, kad pati galėtų atsisėsti į keleivio vietą, nes išsigando policijos ir kt.). Šiuo atveju pripažinti nuteistojo skundo argumentą, kad liudytoja iš ties galėjo išsigąsti policijos pareigūnų manydama, kad gaus baudą dėl smulkaus nusižengimo, nėra jokio svaraus pagrindo, be to, versija, kad liudytoja išsigando policijos pareigūnų dėl to, kad namuose paliko vairuotojo pažymėjimą, buvo pateikta jai duodant parodymus teisme. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 126) liudytoja tvirtino, kad policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą rodė. Taigi iš jos prieštaringų ir nenuoseklių parodymų taip pat matyti, kad liudytojos buvo pateikiamos vis kitos, skirtingos, įvykio versijos - automobilio sustabdymo be priežasties versija, vairuotojo pažymėjimo laikymas piniginėje, ar jo palikimas namuose, negalėjimas paaiškinti išgąsčio priežasties, vėliau išgąsčio versija dėl kalbėjimo telefonu, todėl nėra abejonių, kad liudytojos parodymų kaita, jų prieštaringumas ne tik patiems sau, tačiau ir byloje ištirtiems įrodymams, visiškai pagrįstai leidžia juos pripažinti nepatikimais ir teigti, kad liudytoja siekė padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

5.3.2. Atmetant nuteistojo iškeltą versiją, jog automobilį vairavo ne jis, svarbūs ir liudytojų policijos pareigūnų D. V. ir Ž. S. parodymai, kurie teismo posėdžio metu patvirtino, kad aiškiai matė, kaip nuteistasis bandė, dar judant automobiliui, persėsti į galinę automobilio dalį ir vos šiam sustojus nuteistasis persėdo iš vairuoto vietos į automobilio galą, kur šį ir rado. Šį persėdimo iš vienos vietos į kitą veiksmą matyti aiškiai leido prožektoriaus šviesos, šviečiantys automobilio šoniniai žibintai, nedidelis atstumas tarp automobilių. Be to, itin svarbu ir tai, kad įvykio pradžioje liudytoja E. K. policijos pareigūnui D. V. paaiškino, jog ji automobilio nevairavo, tačiau jei reikia, policijos pareigūnai gali rašyti, jog vairavo ji. Tokias aplinkybės policijos pareigūnas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegijos nuomone, netikėti policijos pareigūnų parodymais, tiesiogiai mačiusių nuteistojo veiksmus perlipant iš vairuotojo vietos į galinę automobilio dalį, nėra pagrindo. Tuo pačiu atmetami ir skundo argumentai, susiję su policijos pareigūnų gebėjimais identifikuoti nuteistąjį kaip automobilį vairavusį asmenį. Esamoje situacijoje apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei policijos pareigūnų kompetencija, nei jų parodymų teisingumu bei patikimumu.

5.3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad buvo apribota jo teisė į gynybą, nes pirmosios instancijos teismas neapklausė jo nurodyto asmens - S. L., tačiau teisėjų kolegija prašymą apklausti minėtą liudytoją motyvuotai atmetė bylos nagrinėjimo metu, todėl plačiau nebepasisako.

5.4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam parenkant bausmės – baudos dydį (pagal BK 281 straipsnio 7 dalį) būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kartu nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad nuteistajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, būtų pažeisti BK 68, 72 straipsnių reikalavimai ar kitos baudžiamojo įstatymo normos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam paskirta bausmė, tiek ir kartu su ja skirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

5.4.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skiriamą bausmę. Vertindamas nuteistojo asmenybę, apylinkės teismas įvertino tai, kad jis nedirba, tačiau mokosi, taip pat atsižvelgė, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu įvertino ir tai, kad nors nuteistasis praeityje nėra teistas, padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe net 3 kartus už vairavimą neblaiviam, o tai vienareikšmiškai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo jo visišką abejingumą dėl Kelių eismo taisyklių paisymo. Šiuo atveju teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam už padarytą nusikaltimą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą bausmės minimumui, ir kuri, priešingai nei mano apeliantas, savo dydžiu nėra aiškiai per didelė ar prieštaraujanti teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Teisėju kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

5.4.2. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

5.4.3. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Teismas, parinkdamas šios priemonės rūšį bei trukmę, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis tyčinę nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles - vairuodamas transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus - nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (iškvėptame ore - 2,29 promilės, kraujyje – 2,26 promilės). Beje, kaip jau minėta, nuteistasis net 3 kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau akivaizdu, kad paskirtos nuobaudos nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistajam būdingą neatsakingą bei atsainų požiūrį ne tik į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas Kelių eismo saugumo taisykles, bet ir į galimas itin skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, kuomet kyla reali grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui. Todėl šiuo atveju, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant ne tik bausmės tikslų, tačiau ir užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms bei užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam visiškai pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam trejų metų laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo asmeniniai interesai, patiriami suvaržymai bei nepatogumai visiškai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga ir nesudaro pagrindo trumpinti ar tuo labiau švelninti jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šiuo atveju, neužtikrintų bausmės ir baudžiamojo proceso paskirties.

5.4.4. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir nuteistojo akcentuojamas šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklauso jį vairavusiam nuteistajam, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė konfiskuotino turto - automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę - atitinkančią pinigų sumą išieškojimą iš nuteistojo. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iš kaltininko neišieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Šios išvados nepaneigia ne tik tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, kadangi galimas savo tokio nusikalstamo elgesio pasekmes jis turėjo įvertinti dar prieš pradėdamas vairuoti jam esant neblaiviam, bet ir jo subjektyvus požiūris į bausmės paskirtį ir jos tikslus. Dar kartą akcentuotina, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, nuteistasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

5.5. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai visiškai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Atsižvelgus į tai, jog naikinti skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl nuteistojo vairavimo neblaiviam nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisValdas CiesiūnasValdas Meidus