- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- 2-70/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- V. S., S. P., E. V., R. K.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-2965-28/2006 pagal V. D. ieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos farmacija“, tretieji asmenys V. S. , S. P. , E. V. , R. K. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu BAB ,,Lietuvos farmacija“, prašydamas pripažinti BAB ,,Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. (2006 m. birželio 14 d.) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus darbotvarkės klausimu ,,Dėl likusio turto grąžinimo“ negaliojančiais ir pripažinti galiojančiais kitus tuo pačiu darbotvarkės klausimu BAB ,,Lietuvos farmacija“ akcininkų susirinkimo nutarimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti V. D. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nurodė, kad ieškinio reikalavimai iš esmės yra formuluojami kaip ginčas dėl akcininkų nutarimų ir įpareigojimo juos vykdyti, kurie yra neturtinio pobūdžio ir pagal CPK 26 straipsnio pirmąją dalį teismingi apylinkės teismui. Teismo teigimu, iš pataisyto ieškinio galima spręsti, kad nėra ginčo dėl BAB ,,Lietuvos farmacija“ administratoriaus veiksmų, grąžinant turtą, likusį atsiskaičius su BAB ,,Lietuvos farmacija“ kreditoriais. Ginčas yra kilęs tarp įmonės akcininkų dėl visuotinio susirinkimo nutarimų. Teismas sprendė, kad likusio grąžinto turto pasidalinimas tarp akcininkų nebeįeina į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių ginčų sritį ir vadovaujantis CPK 29 straipsniu ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo buveinę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliu –ĮBĮ) 10 straipsnio 2 dalį bankroto bylą iškelia ir nagrinėja apygardos teismas. Teismas nagrinėja visą bankroto bylos eigą, sprendžia dėl administratoriaus veiksmų teisėtumo, tarp jų ir dėl turto perdavimo savininkams. BAB ,,Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. (2006 m. birželio 14 d.) visuotinį akcininkų susirinkimą sukvietė bei jame dalyvavo BAB ,,Lietuvos farmacija“ administratorius UAB ,,Finansiniai sprendimai“ direktorius R. D., o protokolą rašė BAB ,,Lietuvos farmacija“ darbuotoja, tačiau bankroto administratorius vengia įvykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus. Vadovaujantis CPK numatytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktu, siekiant greičiau išnagrinėti kilusį ginčą ir užkirsti kelia naujoms byloms, BAB ,,Lietuvos farmacija“ atstovaujama bankroto administratoriaus įpareigotina įvykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, o ginčas nagrinėtinas teisme nagrinėjančiame bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 1 straipsnio pirmosios dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (CPK 1 str. 3 d.). ĮBĮ 10 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui arba įmonės valdymo organui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus (ĮBĮ 31 str. 6, 8 p.). Teismui patvirtinus aminėtus aktus ir administratoriui grąžinus įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, bankroto procesas susijęs su įmonės turtu baigiasi.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, kuriuo prašė pripažinti BAB ,,Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. (2006 m. birželio 14 d.) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus darbotvarkės klausimu ,,Dėl likusio turto grąžinimo“ negaliojančiais ir pripažinti galiojančiais kitus tuo pačiu darbotvarkės klausimu BAB ,,Lietuvos farmacija“ akcininkų susirinkimo nutarimus. Teismas laikė, jog tai yra ginčas tarp įmonės akcininkų, todėl sprendė, jog jis neteismingas Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Tačiau iš byloje esančių duomenų, tarp jų ir BAB ,,Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. (2006 m. birželio 14 d.) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, nėra aišku, ar bankrutavusios įmonės administratorius yra grąžinęs BAB ,,Lietuvos farmacija“ turtą įmonės savininkams, kaip tai numato ĮBĮ. Iš pridėto prie atskirojo skundo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (b. l. 49) matyti, kad šis klausimas būtent ir buvo sprendžiamas šiame susirinkime. Todėl, nors ieškiniu ir prašoma pripažinti negaliojančiais akcininkų susirinkimo nutarimus, tačiau iš minėto susirinkimo protokolo, iš ieškinio turinio reikėtų spręsti, ar šis ginčas gali būti nagrinėjamas atsietai nuo bankroto proceso, ar šis procesas yra užbaigtas ir ar dėl likusio turto perdavimo nekyla ginčų tarp bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kreditorių ir savininkų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant duomenų apie šias aplinkybes, negalima nustatyti, kurios teismų sistemos grandies teismas, kaip pirmoji instancija, turėtų nagrinėti pareiškėjo pateiktą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą šių aplinkybių netyrė ir nenustatė, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ( CPK 185 str., 338 str., 329 str. 1 d.).
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal esamus bylos duomenis negalima šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kuriame ribojamas įrodymų pateikimas, neprivalomas šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose, be to, tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.