- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2-40-231/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- N. S., S. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, K. G.
- Advokatai
- Valerijus Novikovas, Aušra Rimšelienė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Steponavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms N. S. ir S. D., tretiesiems asmenims K. G., Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. S. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymus pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų bei priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė G. S., atsakovės N. S. ir S. D. bei trečiasis asmuo K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 24,6242 ha ploto žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). (toliau tekste - Žemės sklypas 1). G. S. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys, K. G. - (duomenys neskelbtini) dalys S. D. ¼ dalis, N. S. ¼ dalis žemės sklypo. Taip pat ieškovei, atsakovėms ir trečiajam asmeniui K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienai po 25/100 dalis) priklauso 10,000 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 20,3758 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Kiekvienai iš Žemės sklypo 20,3758 ha ploto bendraturčių atitinkamai priklauso: G. S. - 594425/2037580 dalys, K. G. - 84873/407516 dalys, S. D. ¼ dalis, N. S. – ¼ dalis Žemės sklypo.
Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai priklauso trims bendraturtėms: K. G. priklauso po ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinių, atsakovėms N. S. ir S. D. - kiekvienai po ¼ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais.
Žemės sklypų bendraturtės - ieškovė G. S., trečiasis asmuo K. G. ir atsakovės nutarė įgyvendinti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų padalijimą ir aptarė tai tarpusavyje žodžiu, o 2009-08-18 visos bendraturtės pasirašė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikė jį Trakų rajono savivaldybės administracijai, tačiau darbų atlikimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovė G. S., norėdama įgyvendinti savo ketinimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų pertvarkymo, viena ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į UAB „Traksalis". Kitos dvi bendraturtės - K. G. ir S. D. taip pat išreiškė norą pertvarkyti Žemės sklypus. Tai patvirtina 2013-03-12 su UAB „Traksalis" pasirašytos dvi darbų atlikimo sutartys dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektų rengimo: (Darbų atlikimo sutartis Nr. 38 dėl 24,6242 ha ploto Žemės sklypo pertvarkymo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartis Nr. 39 dėl 20,3758 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10,000 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo). Ieškovė pažymėjo, kad N. S. projektų rengimui pritarė žodžiu bei sutiko, kad būtų rengiami minėtų Žemės sklypų projektai.
2013-03-27 Nacionalinė žemės tarnyba išdavė leidimą rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus. 2013-04-29 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius išdavė planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. 2014-03-04 Nacionalinė žemės tarnyba patikrinusi teritorijų planavimo dokumentus surašė teritorijų planavimo patikrinimo aktus, kuriuose nurodė, kad patikrinimo išvada teigiama ir teritorijų planavimo dokumentus tvirtinti galima.
2014-03-24 Nacionalinė žemės tarnyba priėmė du įsakymus: 1) Įsakymą Nr. 173, kuriuo patvirtino G. S., K. G., N. S. ir S. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 20,3758 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10,000 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį minėti sklypai sujungiami į vieną žemės sklypą ir sujungtas žemės sklypas padalijamas į atskirus septynis (7) atskirus žemės sklypus, suformuojant du (2) miškų ūkio paskirties ir penkis (5) žemės ūkio paskirties sklypus; 2) Įsakymą Nr. 174, kuriuo patvirtino G. S., K. G., N. S. ir S. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 24,6242 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį minėtas žemės sklypas padalijamas į atskirus šešis (6) sklypus, suformuojant vieną (1) miškų ūkio paskirties ir penkis (5) žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Ieškovės pateiktais duomenimis, Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinus projektus, 2014-03-31 UAB „Traksalis" pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai užregistruoti teritorijų planavimo dokumentus, o 2014-08-19 pateikė prašymus patikrinti Žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose nurodė pastabas: „byloje nepasirašiusi žemės sklypo savininkė" ir grąžino visą projektinę dokumentaciją UAB „Traksalis". Dėl to, kad atsakovės nepasirašė ant žemės sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų, dokumentų forminimas buvo sustabdytas. Susiklostė tokia situacija, kad atsakovės sutiko rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, Projektų rengimo stadijoje nereiškė jokių pretenzijų, sutikimą su Projektais patvirtino savo parašais ant Projektų, tačiau nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė pasirašyti ant Žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų bei parengtų Žemės sklypų planų. Akcentuotina ir tai, kad Projektų rengimo eigoje registruotais laiškais atsakovėms buvo siunčiami pranešimai bei informacija apie Žemės sklypų formavimo Projektų parengimą, atsakovės pačios ne kartą buvo atvykusios į UAB „Traksalis", kur joms buvo detaliai išaiškinti Projektai, bei juose atsakovėms nuosavybės teise priskiriamų žemės sklypų išdėstymas bei plotas. Be to, ieškovė G. S. ir trečiasis asmuo K. G. ne kartą kalbėjosi su atsakovėmis ir klausė jų, dėl kokių priežasčių šios atsisako pasirašyti ant žemės sklypų planų, tačiau atsakovės jokių objektyvių priežasčių nenurodė.
Tuomet G. S. ir K. G. kreipėsi teisinės pagalbos. Atsakovėms advokatų kontora „Sadauskas ir partneriai" siuntė rašytinius motyvuotus pasiūlymus bendradarbiauti su ieškove ir trečiuoju asmeniu, tai yra gera valia derinti bendraturčių interesus - pasirašyti ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų bei žemės sklypų planų, tam, kad išvengti teisminių ginčų. Atsakovės buvo atvykusios į advokatų kontorą „Sadauskas ir partneriai". Pirmo susitikimo metu nepavyko susitarti su atsakovėmis, kad jos pasirašytų ant minėtų dokumentų, tačiau atsakovės paprašė papildomai laiko, tam, kad nuspręstų dėl pasirašymo ant dokumentų. Antrą kartą susitikus su atsakove N. S., ši nesutiko pasirašyti ant dokumentų, tačiau pagrįstų argumentų, taip ir nenurodė. Dar kartą ieškovė atidėjo kreipimosi į teismą terminą ir suteikė galimybę atsakovėms apsvarstyti savo atsisakymo pasirašyti pagrįstumą, taip pat atsakovėms buvo siūloma kreiptis teisinės pagalbos ir derinti atsakovių interesus tarpininkaujant jų atstovams (teisininkams). Tačiau atsakovės nepanoro geranoriškai spręsti šios teisinės situacijos.
Ieškovė pažymėjo, kad jai, trečiajam asmeniui K. G. ir atsakovėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu (18 str. 1 d.) patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, bei kitais poįstatyminiais teisės aktais ir institucijų dokumentais. Ieškovė nurodė mananti, kad pagal Teismui pateiktą patvirtintą bei galiojantį teritorijų planavimo dokumentą pertvarkius Žemės sklypus taip, kaip numatyta Projekte, nei atsakovių, nei trečiojo asmens K. G. interesai nenukentėtų.
Ieškovė pažymėjo, kad daikto padalijimo natūra sąlygos yra įvykdytos, o būtent: įgyvendinus UAB „Traksalis" Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, bei padalijus Žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis, jokia žala daiktui (Žemės sklypams) nebus nepadaryta. Tokiu būdu, Projektais nėra pažeistas žalos daiktui išvengimo principas. UAB „Traksalis" Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra parengti laikantis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų, bendraturtėms priskirtos Žemės sklypų dalys atitinka kiekvienos iš jų faktinį Žemės sklypo naudojimą, tai yra Projekte nurodytos dalys yra priskirtos kiekvienai bendraturtei būtent toje Žemės sklypo vietoje, kuriomis jos faktiškai eilę metų naudojasi, tai reiškia, kad Žemės sklypai kiekvienai iš bendraturčių yra priskirti pagal nusistovėjusią Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Akcentuotina ir tai, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, kiekviena iš bendraturčių parodė, kurios Žemės sklypo dalies pageidauja ir Projektuose Žemės sklypai yra suformuoti būtent pagal bendraturčių pageidavimus ir kiekvienos iš jų faktinį Žemės sklypų naudojimą. Pažymėtina, kad pagal kiekvienos bendraturtės faktinį Žemės sklypo naudojimą prašomos priskirti dalys ir yra priskirtos kiekvienai bendraturtei būtent toje Žemės sklypo vietoje, kuriomis jos faktiškai eilę metų naudojasi. Tai reiškia, kad Žemės sklypai kiekvienai iš bendraturčių yra suformuoti pagal nusistovėjusią Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką.
Pagal UAB „Traksalis" parengtą teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 203758 kv. m. ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini), 100000 kv. m. ploto) esančių adresu: (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklypai paskiriami bendraturčiams sekančiai: 1.1 Ieškovei G. S. paskiriami žemės sklypai Projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-3 (F) bendro ploto 8566 m2 (paskirtis - miškų ūkio), sklypo ribų posūkio taškai: 37-38-39-40-41-42-43-44-69-37; b) Nr. 54-1-6 (D+J) bendro ploto 75877 m2 bendro ploto, sklypo ribų posūkio taškai: 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-72-71-67-62-63-64-1. 1.2 Trečiajam asmeniui K. G. paskiriami žemės sklypai Projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-2 (E), bendro ploto 8565 m2 (paskirtis - miškų ūkio), sklypo ribų posūkio taškai :44-45-46-47-48-49-50-51 -68-69; b) Nr. 54-1-5 (C+I), bendro ploto 55872 m2, sklypo ribų posūkio taškai: 71-70-21-22-23-24 -66-61-62-67-71; 1.3 Atsakovei N. S. paskiriamas žemės sklypas Projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-4 (B+H), bendro ploto 74439 m2, sklypo ribų posūkio taškai: 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-65-60-61-66-24; 1.4 Atsakovei S. D. paskiriamas žemės sklypas Projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-1 (A+G), bendro ploto 74439 m2- sklypo ribų posūkio taškai: 33-34-35-36-37-69-68-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-65-33; 1.5 Trečiajam asmeniui K. G. bei atsakovėms S. D. ir N. S. paskiriamas namų valdos žemės sklypas Projekte Nr. 54-1-7 (K), bendro ploto 6000 m2 (tai yra 60 arų, kiekvienai paskiriant namų valdos ploto po 20 arų), namų valdos žemės sklypo posūkio taškai: 70-71-72-14-15-16-17-18-19-20-21-70;
2. Pagal UAB „Traksalis" parengtą teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7, 246242 kv. m. ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklypai paskiriami bendraturtėms sekančiai: 2.1 Ieškovei G. S. paskiriami žemės sklypai Projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-1-5 bendro ploto 48007 m2, sklypo ribų posūkio taškai: 83-82-81-80-79-78-77-76-75-74-73-72-71-70-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-86-83; b) Nr. 54-1-1-6 bendro ploto 5050 m2 bendro ploto, sklypo ribų posūkio taškai: 46-47-48-49-50-51-85-84-83-86-45-46; 2.2 Trečiajam asmeniui K. G. paskiriamas žemės sklypas Projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-1-4, bendro ploto 70063 m2, sklypo ribų posūkio taškai: 50-51-85-84-83-82-81-80-79-78-77-76-75-74-73-72-71-70-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-18-17-1654-53-52-50; 2.3 Atsakovei N. S. paskiriami žemės sklypai Projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-1-1, bendro ploto 9504 m2, (paskirtis - miškų ūkio), sklypo ribų posūkio taškai: 1-2-3-4-69-66-67-68-1; b) Nr. 54-1-1-3, bendro ploto 52057 m2, 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-54-55-56-57-58-59-60-61-7; 2.4 Atsakovei S. D. paskiriamas žemės sklypas Projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-1-2, bendro ploto 61561 m2 (iš kurio miškas sudaro 9504 m2), sklypo ribų posūkio taškai: 4-5-6-7-6162-6364-65-66-69-4;
UAB „Traksalis" projektai yra parengti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienai iš bendraturčių yra suformuoti žemės ūkio ir miško paskirties sklypai pagal faktinį žemės sklypų naudojimą ir visų bendraturčių, o taip pat ir atsakovių pageidavimus. Atsisakius atsakovėms pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktų ir žemės sklypų planų, galutinis dokumentų įforminimas negalimas.
Kadangi atsakovės N. S. ir S. D. nepagrįstai atsisakė pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų ir dėl to Nacionalinei žemės tarnyba negali patvirtinti kadastrinių matavimų bylų, tai yra priimti sprendimo dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo duomenų patvirtinimo, ieškovė teismo prašo leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo – paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pateiktą patikslintą ieškinį palaikė. Ieškovės atstovė paaiškino, kad rengiant projektus buvo siekiama padalinti bendraturtėms priklausančius sklypus: t.y. 10 ha ir 20 ha sklypus apjungti į vieną, o taip pat suformuoti namų valdą, o taip pat apjungus nurodytus sklypus juos padalinti, tuo tarpu 24 ha sklypas padalintas į atskirus šešis sklypus. Ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo rašytas G. S., S. D. ir K. G. prašymas ir sudarytos sutartys su UAB ,,Traksalis“, po ko Nacionalinė žemės tarnyba išdavė leidimą rengti projektą. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino nurodytų sklypų padalijimo projektus ir UAB ,,Traksalis“ pateikė prašymus užregistruoti projektus, tačiau Žemės tarnyba nurodė, kad kadastrinių matavimų bylose nepasirašiusios S. D. ir N. S. ir grąžino projektinę dokumentaciją. Dėl kokių priežasčių atsakovės nepasirašė – nenurodė. Ieškovės atstovės teigimu, žemės sklypų dalys suformuotose projektuose pagal įregistruotą bendraturčių nuosavybę, atitinka dalis praktiškai idealiai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad pertvarkymo prašymais buvo siekiama padalinti žemės sklypus, kad kiekvienai būtų priskirtas jos naudojamas žemės sklypas. Nurodytas aplinkybes šalys be abejonės suprato. Kiekviena iš atsakovių rodė, kur yra jos sklypas, kur jis turėtų būti. Ieškovės atstovė teigė, kad parengus projektą ir jį įregistravus bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia. Kadastrinių matavimų bylose nurodyti atskirai visi bendraturčiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė N. S. su pateiktu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama kad žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektu buvo išspręstas žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp bendraturčių. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 p. numato, kad rengiant projektą atliekami šie veiksmai: formuojami nauji valstybinės žemės sklypai, pertvarkomi žemės sklypai, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus, sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Ieškovė pateikė teismui projektą, kurio planavimo ir uždaviniai, ir tikslai yra: parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą numatant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios dalinės nuosavybės teisė valdomo žemės sklypo padalijimą į atskirus šešis žemės sklypus, suformuojant vieną miškų ūkio paskirties ir penkis žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Atsiliepime nurodoma. Kad Žemės įstatymo 2 str. 15 d. žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Įstatymo 2 str. 18 d. apibrėžta sąvoka žemės sklypo padalijimo- žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.). Pagal Žemės įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 str. nustatyta tvarka.
CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Žemės sklypą padalijus suformuojami atskiri nuosavybės objektai bet bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia. Esminis jų skirtumas, kad padalijus daiktą bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra.
Taigi atsakovės teigimu, šiuo projektu buvo išspręstas žemės sklypo padalijimas, o ne sklypų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai yra skirtingos sąvokos, kas reiškia, kad kiekvieno padalinto žemės sklypo savininkai pagal pateiktą teismui projektą yra visi bendraturčiai. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad parengto projekto aiškinamajame rašte nėra apskritai minima apie žemės sklypų paskirstymą (atidalijimą), tik nurodomi žemės sklypų plotas ir numeris bet nenurodoma, kad atitinkami sklypai paskirstomi tarp žemės sklypų bendraturčių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 82 p. numato, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui. Tai reiškia, kad pirma, turi būti tvirtinama notariškai sutartis dėl žemės sklypo padalijimo, o tik po to rengiamos atskirų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Šiuo atveju, ieškovė parengė padalijimo projektą, o norit atidalinti dalį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti rengiamas atidalijimo projektas. Ieškovė, nesant atidalijimo projekto bei notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypo atidalijimo, viena asmeniškai nusprendė ir paskirstė žemės sklypo dalis tarp bendraturčių, ir remdamasi tuo, prašo teismo įpareigoti pripažinti atsisakymą pasirašyti paženklinimo aktuose bei kadastrinių matavimų bylose, neteisėtais.
Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie projekto rengimą. Projekto autorius H. K. apgaulės būdu gavo atsakovės parašą ant projekto sprendinių, nes susitikimo metu paaiškino, kad ieškovė nori rengti dokumentaciją atidalinti savo žemės sklypą ir kad gauti leidimus, tačiau kokius nepaaiškino, reikalingas jos parašas. Kad žemės sklypas bus padalintas tokiu būdu - neaiškino. Tik pradėjus rengti žemės sklypų kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad yra parengtas projektas. Kad su žemės sklypų padalijimu atsakovė nesutinka - pranešė projekto autoriui (pareiškimas yra pateiktas su ieškovės procesiniais dokumentais).
Atsakovės teigimu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 57 p. numato, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 p. nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 p. (jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai), prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Kadangi, prašymo rengti projektą atsakovė neteikė, tai projekto autorius tam, kad išvengti pareigos pranešti apie rengiamą projektą ir suderinti projektą NŽT skyriuje be jos sutikimo, pateikė prašymą, kurio surašymo data nurodyta 2009 m. 2013-03-22 NŽT leidime rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą nurodyta, kad prašymas yra pateiktas 2013-03-12.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus ir nurodė, kad atsakovės žemės sklypai jau buvo pamatuoti iki 2014 m., po to ieškovė panoro atsidalinti savo žemės sklypą, bet, kad ji pakeis visą sklypų išdėstymą, atsakovė nežinojo. Nurodė, kad atsakovė prašymo sujungti sklypus neteikė. Jos sesuo norėjo atidalyti nuo visos žemės. Atsakovė teigė, kad žemės sklypai padalinti nelygiai. Kokios dalys padalintos nelygiai - negalėjo paaiškinti. Atsakovė aiškino, kad ten kur 24 ha sklypas, atsakovei duota mažesnė dalis sklypo teritorijos, o ten kur 30 ha žemės sklypas - per didelė dalis. Atsakovė nurodė, kad H. K. N. S. paaiškino, kad seserų dalys bus lygios. Apie parašą prašyme rengti projektą - nurodė, kad nenorėjo nieko atidalinti. Atsakovė nenorėjo nei atsidalinti nei pasidalinti. K. davė atsakovei pasirašyti dokumentą, tačiau projektą uždengė baltu lapu, o atsakovė pasirašė nematydama projekto. Dėl 2009 m. ir 2014 m. pateiktų prašymų rengti projektus, nurodė, kad irgi pasirašė ant tuščių lapų. N. S. nurodė, kad H. K. piešė lape, kokie sklypai bus suformuoti, sakė, kad visos dalys bus lygios, tačiau projekto neparodė, jo juodraščio atsakovei nedavė. N. S. patvirtino, kad H. K. aiškino tik kaip bus suformuota namų valda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Atsakovės N. S. atstovas advokato padėjėjas Valerijus Novikovas prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai G. S. norėjo atsidalinti, paskambino atsakovei ir paklausė ar ji nori atsidalinti, tada ji sutiko, tačiau nurodė, kad jai atsidalinėti nereikia, nurodė, kad sutinka tik kad atsidalintų jos sesuo – ieškovė nagrinėjamoje byloje. Niekas S. D. nieko neklausė, H. K. paprašė, kad atsakovė pasirašytų dokumentus, tačiau ką pasirašinėjo atsakovė neskaitė, nes buvo daug skaityti. Patikėjo, kad pasirašo sesers G. S. atsidalinimo projektą. Suprato koks buvo rengiamas projektas, tik kai reikėjo mokėti už darbus. Nurodė, kad paskaityti dokumentus galėjo, tačiau pasitikėjo, kad dokumentai parengti teisingai, todėl neskaitė. Nesutinka su projektu, nes ribos nustatytos netinkamai ir neteisingai. Kokios ribos nustatytos neteisingai ir kaip žemės sklypai turėtų būti padalinti paaiškinti negalėjo. Atsakovė ieškinį prašė atmesti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atstovas T. Steponavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad NŽT gavo prašymus rengti šalims priklausančių žemės sklypų pertvarkymo projektus, t.y. padalinti žemės sklypus. NŽT leidimus suteikė. Atstovas pažymėjo, kad projekto rengimo procesą dėl padalijimo gali pradėti ir vienas bendraturtis. Šiuo atveju prašymą NŽT pateikė G. S., K. G. ir N. D. Projektai buvo suderinti 2013 m. ir vėliau tęsiant procedūras NŽT turėjo priimti išvadą, buvo priimta teigiama išvada ir projektai buvo patvirtinti 2014 m. kovo 31 d. Patvirtinti projektus buvo pateikti visų bendraturčių prašymai. Projektai nebuvo patvirtinti, kadangi trūko parašų bendrasavininkių. Dėl atsakovės teiginio, kad padalijant sklypus, buvo neteisingai nustatytos dalys – atstovas nesutiko visiškai, kadangi dalys pagal nuosavybės teisės dokumentus išliko visiškai tokios pat, kaip ir buvo. Derinant projektą, jokių pretenzijų iš atsakovių nebuvo gauta. Projektas yra patvirtintas, tiesiog nėra pasirašyti kadastrinių matavimų bylos. Atstovas paaiškino, kad pats projektas yra padalijimo t. y. kur nustatyta namų valda – ten padalijimo, o kiti atidalijimo. Atstovo teigimu, po to, kai yra suformuota atskira byla – tada galima pas notarą kreiptis dėl žemės sklypų atidalijimo, nes žemės sklypai jau padalinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo byloje K. G. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. K. G. atsiliepime paaiškino, kas su ieškove G. S. ir atsakovėmis N. S. ir S. D. yra seserys, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančios patikslintame ieškinyje nurodytus žemės sklypus. 2009-08-18 visos bendraturtės pasirašė bendrą prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Šis prašymas buvo pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijai. Darbų atlikimo sutartis nebuvo sudaryta. Tuomet ieškovė G. S. viena ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į UAB „Traksalis" dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Netrukus K. G. ir atsakovė S. D. taip pat išreiškė valią pertvarkyti žemės sklypus ir tai patvirtina 2013-03-12 su UAB „Traksalis" pasirašytos dvi darbų atlikimo sutartys dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo.
Trečiojo asmens teigimu, atsakovė N. S., projektų rengimui pritarė žodžiu bei sutiko, kad būtų vykdomas žemės sklypų padalijimas. Parengus projektus, visos keturios žemės sklypų bendrasavininkės laisva valia pasirašė ant projektų, o 2014-03-06 pasirašė prašymus patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie buvo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.
Vėliau, atsakovės N. S. ir S. D., nepagrįstai ir neaišku dėl kokių priežasčių, atsisakė pasirašyti ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų bei parengtų žemės sklypų planų, dėl to Nacionalinė žemės tarnyba grąžino parengtus dokumentus ir pasiūlė kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
K. G. teigimu, iki kreipimosi į teismą buvo ne vienas bandymas su atsakovėmis išspręsti ginčą gera valia, atsakovės buvo atvykusios į advokatų kontorą „Sadauskas ir partneriai", buvo aiškinamasi dėl kokių priežasčių N. S. ir S. D. pakeitė savo valią dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų padalijimo, nors anksčiau pačios, savo noru siekė padalijimo. Atsakovės, objektyvių priežasčių dėl kurių atsisakė pasirašyti ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų bei parengtų žemės sklypų planų, neįvardino ir nenurodė. Trečiojo asmens teigimu, N. S. ir S. D. atsisakymas pasirašyti ant minėtų dokumentų, gali būti susijęs su tuo, kad už dokumentų parengimą reikėjo atsiskaityti.
Trečiasis asmuo K. G. į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama K. G. posėdyje nedalyvaujant.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba UAB ,,Traksalis“ matininke, ji rengė žemės sklypų pertvarkymo projektus. Daugiausia bendravo su G. S. sūnumi, visi bendraturčiai buvo informuoti telefonu, liudytoja prašė, kad atvažiuotų pasižiūrėti projektą, N. S. buvo kelis kartus atvažiavusi į kontorą su vyru, aiškinosi dėl ribų. Buvo rengiami du projektai. Prieš pasirašant buvo atvažiavusi N. S. su vyru. Jų prašymu paruoštame projekte buvo truputį pakoreguotos žemės sklypų ribos. Kai buvo parengtas projektas, N. S. atvažiavo pasirašyti, jai buvo pateikti paruošti planai, parodytos ribos, paaiškinta, kurioje vietoje yra sklypo ribos. Pasirašant dokumentus buvo kartu H. K., N. S. suprato, koks yra projektas. Dėl pasirašymų – jokių keblumų nekilo. Pasirašant projektus, jie šalims buvo parodyti.
Posėdžio metu liudytojas H. K. parodė, kad dirba UAB ,,Traksalis“ direktoriumi. Projektas buvo rengiamas pagal bendrasavininkių pateiktus projektus. Jie buvo įregistruoti, o vėliau turėjo būti atliekami kadastriniai geodeziniai matavimai. N. S. pas H. K. atvykdavo su vyru, jai buvo aiškinama, koks darbas buvo atliekamas. N. S. buvo daug kartų duotos sprendinių kopijos, kad ji galėtų nuvežti namo ir susipažinti, ji nagrinėjo siūlomus projekto variantus, N. S. suprato, kam priskiriamas koks žemės sklypas. Sutartys buvo pasirašytos su trimis bendraturtėmis. Prieš pasirašant projektus, visoms pusėms buvo pateikti išstudijuoti projektų pasiūlymai. Liudytojas paaiškino, kad projektas yra didelis lapas ir jo uždengti nebuvo galima, todėl N. S. pasirašydama projektą tikrai matė jo sprendinius, nes buvo su jais susipažinusi. N. S. projektą pasirašinėjo būdama atvykusi su vyru. Liudytojas pažymėjo, kad buvo ruošiamas padalinimo projektas – šiuo atveju buvo supaprastinta tvarka, kadangi, šalys pačios pasirinko, kurį sklypą nori valdyti. Šiuo atveju buvo ruoštas padalijimo projektas, kadangi ruošiant atidalijimo projektą bendra namų valda negalėjo likti, o bendraturtės kaip tik norėjo bendros namų valdos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. S., trečiajam asmeniui K. G., atsakovėms S. D. ir N. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 1) 24,6242 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); G. S. priklauso - (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, K. G. priklauso - (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, S. D. priklauso ¼ dalis žemės sklypo, N. S. priklauso ¼ dalis žemės sklypo (t. 1, b. l. 12-13). 2) taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienai po 25/100 dalis) priklauso 10,000 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kiekvienai bendraturtei priklauso po 25/100 dalis (t. 1, b. l. 90-91); 3) bei 20,3758 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kiekvienai bendraturtei priklauso: G. S. - (duomenys neskelbtini) dalys, K. G. - 84873/407516 dalys, S. D. ¼ dalis, N. S. ¼ dalis (t. 1, b. l. 94-95) Nurodytame žemės sklype esantis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai priklauso trims bendraturtėms: K. G. priklauso ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o atsakovėms N. S. ir S. D. - kiekvienai po ¼ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais. (t. 1, b. l. 95).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nurodytų žemės sklypų bendraturtės – ieškovė G. S., trečiasis asmuo K. G. ir atsakovės N. S. ir S. D. pasirašė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikė jį Trakų rajono savivaldybės administracijai. Nurodytame prašyme pažymėta, kad projekto tikslas – žemės sklypus apjungti į vieną ir padalinti (atidalinti) tarp bendraturčių (t. 1, b. l. 10) Kadangi 2009 metais projektą rengti nebuvo pradėta, pakartotinai su prašymu rengti projektą kreipėsi tris bendraturtės – G. S., K. G. ir S. D., 2013-03-12 pateikdamos prašymą UAB ,,Traksalis“ (t. 1, b. l. 20). Taip pat nurodytą dieną atitinkamai trys nurodytos bendraturtės pasirašė su UAB „Traksalis" dvi darbų atlikimo sutartis dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektų rengimo: (Darbų atlikimo sutartis Nr. 38 dėl 24,6242 ha ploto Žemės sklypo pertvarkymo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartis Nr. 39 dėl 20,3758 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10,000 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo) (t. 1, b. l. 23, 108).
2013-03-22 Nacionalinė žemės tarnyba išdavė leidimą rengti Žemės sklypo (24,6242 ha) formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus penkis žemės sklypus, suformuojant vieną miškų ūkio paskirties ir keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus (t. 1, b .l. 28). 2013-03-22 Nacionalinė žemės tarnyba išdavė leidimą rengti Žemės sklypų (10,000 ha ir 20,3758 ha) formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės sklypų sujungimą į vieną žemės sklypą ir šio sklypo padalijimą į atskirus septynis žemės sklypus, suformuojant du miškų ūkio paskirties ir penkis žemės ūkio paskirties žemės sklypus (t. 1, b. l. 113). 2014-03-04 Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi teritorijų planavimo dokumentus surašė teritorijų planavimo patikrinimo aktus, kuriuose nurodė, kad patikrinimo išvada teigiama ir teritorijų planavimo dokumentus tvirtinti galima. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad visos keturios minėtų sklypų bendraturtės G. S., N. D., K. G., N. S. 2014-03-06 pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti UAB ,,Traksalis“ parengtus paruoštus žemės sklypų projektus (t. 1, b.l. 131-132). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad visos minėtos bendraturtės pasirašė 24,6242 ha žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje, kur pažymėti atskiri kiekvienai bendraturtei jos pageidavimu suformuoti žemės sklypai (t. 1, b. l. 45), taip pat visos bendraturtės pasirašė 30,3758 ha žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje, kur taip pat pažymėti atskiri kiekvienai bendraturtei jos pageidavimu suformuoti žemės sklypai (t. 1, b. l. 129).
2014-03-24 Nacionalinė žemės tarnyba priėmė du įsakymus: 1) Įsakymą Nr. 173, kuriuo patvirtino G. S., K. G., N. S. ir S. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 20,3758 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10,000 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį minėti sklypai sujungiami į vieną žemės sklypą ir sujungtas žemės sklypas padalijamas į atskirus septynis (7) žemės sklypus, suformuojant du (2) miškų ūkio paskirties ir penkis (5) žemės ūkio paskirties sklypus (t. 1, b. l. 101-102) Įsakymą Nr. 174, kuriuo patvirtino G. S., K. G., N. S. ir S. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 24,6242 ha ploto žemės sklypo, kad. Nr. 7938/0011:467), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį minėtas žemės sklypas padalijamas į atskirus šešis (6) sklypus, suformuojant vieną (1) miškų ūkio paskirties ir penkis (5) žemės ūkio paskirties žemės sklypus (t. 1, b. l. 16).
Teismo nustatytais duomenimis, ginčas tarp šalių kilo po to, kai 2014-03-31 UAB „Traksalis" pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai užregistruoti teritorijų planavimo dokumentus, o 2014-08-19 pateikė prašymus patikrinti Žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tačiau NŽT žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose nurodė pastabas: „byloje nepasirašiusi žemės sklypo savininkė" ir grąžino visą projektinę dokumentaciją UAB „Traksalis". Ieškovė nurodo, kad atsakovėms nepasirašius ant žemės sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų, dokumentų forminimo procesas buvo sustabdytas. Ieškovės pateiktais duomenimis, susiklostė tokia situacija, kad atsakovės sutiko rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, projektų rengimo stadijoje nereiškė jokių pretenzijų, sutikimą su projektais patvirtino savo parašais ant projektų, tačiau nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė pasirašyti ant Žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų bei parengtų Žemės sklypų planų, todėl ieškovė prašė pripažinti atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymus pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų, duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų. Tuo tarpu atsakovės pažymėjo, kad nebuvo išreiškusios valios rengti žemės sklypų pertvarkymo projektų, nurodė, kad nesiekia atidalinti joms dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, taip pat pažymėjo, kad parašai ant žemės sklypų pertvarkymo projektų sprendinių buvo išgauti UAB ,,Traksalis“ direktoriaus apgaule. Kaip matyti iš šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, faktiškai tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to, ar nurodytais projektais atidalinami iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuoti konkretūs žemės sklypai, ar vis dėlto parengtas projektas yra padalinimo ir bendroji dalinė nuosavybė kiekvienam suformuotam sklypui išlieka.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendroji dalinė nuosavybė gali būti įgyvendinama atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tokiu būdu suformuojant atskirą nuosavybės objektą arba nustatant naudojimosi tvarką bendrosios nuosavybės dalimis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo parengti bendraturtėms priklausančių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie yra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Vertinant kokių tikslų siekta minėtais projektais – atidalinti ar padalinti žemės sklypus, teismas vadovaujasi nustatytu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 str. 19 p. nuostatomis, žemės sklypų atidalinimas - tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tarpu žemės sklypų padalijimas Žemės įstatymo 2 str. 21 p. apibrėžiamas, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2014-01-15) 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad projektas inter alia rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Sistemiškai vertinant įvardintą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad tiek siekiant atidalinti, tiek padalinti žemės sklypus, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovės teigė, kad manė, jog rengiamais projektais bus atidalinti tik ieškovei G. S. priklausantys žemės sklypai, tuo tarpu kiti sklypai liks bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, prašantis atsidalyti bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Č. v. G. P., byla Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-190/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.).
Nagrinėjant šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad šalys pateikę prašymus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (t. 1, b. l. 10, 20) nurodė, kad rengiamų projektų tikslas yra žemės sklypų padalijimas. Aplinkybę, kad buvo rengiami žemės sklypų padalijimų projektai taip pat patvirtino byloje liudytojais apklausti geodezinių matavimų įmonės UAB ,,Traksalis“ direktorius H. K. ir matininkė R. Ž.. Nors iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad bendraturtės, rengdamos projektą, galimai siekė skirtingu būdu įgyvendinti savo nuosavybės teisę – dalis bendraturčių atidalinti žemės sklypus pagal parengtus žemės sklypų projektų sprendinius, o kita dalis toliau žemės sklypus valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismo vertinimu, parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra tarpinis, tačiau būtinas etapas toliau įgyvendinant disponavimą bendrąja daline nuosavybės teise valdomais žemės sklypais ir neužkerta kelio bendraturtėms įgyvendinti jiems priklausančią nuosavybės teisę skirtingais būdais – tiek ateityje suteikiant galimybę atidalinti, tiek padalinti ir nustatyti naudojimo tvarką.
Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad suformuotuose žemės sklypuose yra nurodytos kiekvienai iš bendraturčių priskirtas valdomas žemės sklypas, t. y.:
ieškovei G. S. paskiriami žemės sklypai projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-3 (F) bendro ploto 8566 m², sklypo ribų posūkio taškai: 37-38-39-40-41-42-43-44-69-37; b) Nr. 54-1-6 (D+J) bendro ploto 75877 m² bendro ploto, sklypo ribų posūkio taškai: 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-72-71-67-62-63-64-1 (t. 1, b. l. 129); a) Nr. 54-1-1-5 bendro ploto 48007 m², sklypo ribų posūkio taškai: 83-82-81-80-79-78-77-76-75-74-73-72-71-70-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-86-83, b) Nr. 54-1-1-6 bendro ploto 5050 m² bendro ploto, sklypo ribų posūkio taškai: 46-47-48-49-50-51-85-84-83-86-45-46 (t. 1, b. l. 45)
trečiajam asmeniui K. G. paskiriami žemės sklypai projekte pažymėti: a) Nr. 54-1-2 (E), bendro ploto 8565 m² (paskirtis - miškų ūkio), sklypo ribų posūkio taškai :44-45-46-47-48-49-50-51-68-69; b) Nr. 54-1-5 (C+I), bendro ploto 55872 m², sklypo ribų posūkio taškai: 71-70-21-22-23-24 -66-61-62-67-71; (t. 1, b. l. 129) Nr. 54-1-1-4, bendro ploto 70063 m2, sklypo ribų posūkio taškai: 50-51-85-84-83-82-81-80-79-78-77-76-75-74-73-72-71-70-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-18-17-1654-53-52-50 (t. 1, b. l. 45);
atsakovei N. S. paskiriamas žemės sklypas projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-4 (B+H), bendro ploto 74439 m², sklypo ribų posūkio taškai: 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-65-60-61-66-24 (t. 1, b. l. 129); Nr. 54-1-1-1, bendro ploto 9504 m², (paskirtis - miškų ūkio), sklypo ribų posūkio taškai: 1-2-3-4-69-66-67-68-1; b) Nr. 54-1-1-3, bendro ploto 52057 m², 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-54-55-56-57-58-59-60-61-7 (t. 1, b. l. 45);
atsakovei S. D. paskiriamas žemės sklypas projekte pažymėtas: a) Nr. 54-1-1 (A+G), bendro ploto 74439 m2- sklypo ribų posūkio taškai: 33-34-35-36-37-69-68-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-65-33; Nr. 54-1-1-2, bendro ploto 61561 m² (iš kurio miškas sudaro 9504 m²), sklypo ribų posūkio taškai: 4-5-6-7-6162-6364-65-66-69-4 (t. 1, b. l. 45);
taip pat šalims - trečiajam asmeniui K. G. bei atsakovėms S. D. ir N. S. paskiriamas namų valdos žemės sklypas Projekte Nr. 54-1-7 (K), bendro ploto 6000 m² (tai yra 60 arų, kiekvienai paskiriant namų valdos ploto po 20 arų), namų valdos žemės sklypo posūkio taškai: 70-71-72-14-15-16-17-18-19-20-21-70 (t. 1, b. l. 129).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB ,,Traksalis“ direktorius paaiškino, kad nors rengiami projektai ir buvo padalijimo, o ne atidalijimo, tačiau pačios bendraturtės rengiant projektus išreiškė valią iš karto nustatyti, kuri valdys konkretų naujai suformuotą žemės sklypą, tokiu būdu palengvinant nuosavybės teisės įgyvendinimą ateityje ir išvengiant galimai kilsiančių ginčų. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja apklausta projektą rengusi matininkė. Teismas pažymi, kad liudytojai vieningai ir nuosekliai teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektų sprendinius derino su visomis žemės sklypų bendraturtėmis, įskaitant ir atsakoves N. S. ir S. D.. Atsakovė N. S. projekto rengimo derinimui į UAB ,,Traksalis“ kelis kartus buvo atvažiavusi su vyru ir jos prašymu ribos tarp padalinamų sklypų buvo pakoreguotos, jai buvo duoti projektų kopijos susipažinimui. Liudytojai, ieškovė ir trečiasis asmuo byloje patvirtino, kad dalinant žemės sklypus ir sprendžiant, kuri iš bendraturčių valdys atitinkamą sklypą, buvo atsižvelgta į faktinį žemės naudojimą ir atitinkamai formuojant žemės sklypus bendraturtėms priskirta daugiau ar mažiau žemės ūkio arba miško ūkio paskirties žemės. Taip pat pažymėtina, kad pati atsakovė, nors ir nepripažino, kad buvo tinkamai supažindinta su parengtu projektu, tačiau pasakė, kad H. K. jai ant popieriaus braižė, kuriuos sklypus valdys bendraturtės, pripažino, jog buvo atvykusi pas H. K. su vyru. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalys nustatė, kurie konkretūs žemės sklypai joms priskiriami valdyti, nereiškia, kad šalys atidalino nurodytus sklypus. Nurodytos aplinkybės suteikė šalims teisę ateityje tiek atidalinti jau konkrečius, kiekvienai bendraturtei suformuotus sklypus, tiek kitu būdu įgyvendinti nuosavybės teisę, pvz. nustatyti naudojimo tvarką.
Taip pat pažymėtina, kad atsakovė N. S. teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad parengtais projektais buvo sumažinta jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tačiau byloje esanti projektinė dokumentacija (t. 1, b. l. 45, 129) ir nekilnojamojo turto išrašai, taip pat liudytojais apklaustų asmenų bei NŽT atstovo parodymai patvirtino, kad formuojant žemės sklypus griežtai laikytasi nekilnojamojo turto registre nurodytų bendraturtėms priklausančių dalių lygybės principų.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad atsakovės teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad neišreiškė valios pertvarkyti joms priklausančių žemės sklypų, projektų sprendinių nepasirašinėjo ir nebuvo supažindintos su parengtais projektais. Teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 178 str. nuostatomis, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovių nurodytos aplinkybės, kad jos nesiekė rengti projektų yra akivaizdžiai paneigtos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, t.y. abidvi atsakovės 2009 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė prašymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 10) o atsakovė S. D. taip pat pasirašė 2013-03-12 pateiktą prašymą (t. 1, b. l. 20) ir sutartis su UAB ,,Traksalis“ (t. 1, b. l. 23, 108), atsakovės dalyvavo žemėtvarkos projekto svarstymo posėdyje (t. 1, b. l. 37), atsakovės pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriuose nurodytos tikslios suformuotų sklypų ribos (t. 1, b. l. 45, 129), tiek atsakovė N. S., tiek S. D. pasirašė prašymus patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (t. 1, b. l. 131, 132). Iš įvardintų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės nuosekliai ir tikslingai dalyvavo projektų rengimo procese, su projektų sprendiniais buvo supažindintos ir pateikdamos prašymus siekė, kad projektai būtų patvirtinti. Šiuo atveju atsakovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad H. K. parašus iš atsakovių išgavo apgaule. Atsakovės N. S. nurodyta aplinkybė, kad projektai buvo uždengti baltu lapu, teismo vertinama kritiškai, kadangi projektas spausdinamas ant didelio A3 formato lapo ir jo uždengimas, nesuteikiant šaliai galimybės su juos susipažinti, objektyviai yra sunkiai tikėtinas, taip pat nėra suprantama, kodėl atsakovė, būdama rūpestinga ir apdairi turėtų pasirašinėti ant jai paduoto tuščio popieriaus lapo. Be to, atsakovė S. D. pati teismo posėdžio metu netiesiogiai pripažino, kad dokumentus pasirašė neskaitydama, kadangi buvo daug parašyta.
Apibendrinant aukščiau teismo išanalizuotas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad šalys nuosekliai siekė parengti joms priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, su jais visos bendraturtės buvo supažindintos. Parengti projektai nepažeidžia jokios iš šalių teisių ir interesų, ir užtikrina tinkamą bei teisingą bendrąja daline nuosavybe valdomo turto įgyvendinimą, suteikiant galimybę, patvirtinus projektų duomenis ir juos įregistravus, bendraturtėms atidalinti norimus žemės sklypus pasirašant notarines sutartis arba nustatyti naudojimosi suformuotais žemės sklypais, tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, t. y. teismas pripažįsta, kad atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymai pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų yra neteisėti ir leidžia Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leidžia ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų.
Kitų, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu įvardintų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas neanalizuoja, kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku.
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai iš atsakovių N. S. ir S. D. priteistina 841,00 EUR (800,00 EUR už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 9) ir 41 EUR (t. 1, b. l. 9) žyminio mokesčio suma) t. y. po 420,50 EUR iš kiekvienos atsakovės.
Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 14,88 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t.y po 7,44 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 80, 88, 92, 96, 177-178, 259-260, 265, 270, 273 str. teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti visikai.
pripažinti atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymus pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini)., duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų.
Priteisti iš atsakovės N. S. 420,50 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. S. naudai.
Priteisti iš atsakovės S. D. 420,50 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. S. naudai.
Priteisti iš atsakovės N. S. 7,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei
Priteisti iš atsakovės S. D. 7,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.