Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų atstovei J. S. ir advokatei Jolantai Dranseikienei,

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų, atstovaujančių globotinį G. V., pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys V. J. ir Ž. V., išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog termino palikimui priimti atnaujinimas ir palikimo priėmimas atitinka nepilnamečio G. V. interesus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė J. S. paaiškino, kad pareiškėjas įsitikinęs, kad būdamas laikinuoju globėju, nemanė, kad turi spręsti turtinius globotinio klausimus. Įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti ieškinį dėl P. V. tėvystės nuginčijimo G. V. atžvilgiu, Molėtų VSGN kreipėsi į notaro biurą, tačiau dėl atostogų meto teko kurį laiką laukti atsakymo. Paaiškėjus, kad dėl paveldėjimo klausimų sprendimo reikėjo kreiptis į kitą notaro biurą, vėl teko laukti, nes kito notaro biuro notarė tuo metu atostogavo. Pagaliau, išsiaiškinus aplinkybes dėl P. V. įpėdinių kreipimosi į notaro biurą dėl paveldimo turto priėmimo, Molėtų VSGN dar kurį laiką vedė derybas su P. V. vaikais dėl palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Jolanta Dranseikienė pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai G. V. nuolatiniu globėju tapo tik 2015-02-03 ir tuomet inicijavo paveldėjimo klausimo sprendimą ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad buvo laukiama kol išsispręs klausimas ir dėl G. V. tėvystės nuginčijimo.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Į bylą pateikta gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad nepilnamečio G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas – P. V.. Jis mirė 2014-09-21. P. V. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: 0,0595 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (patvirtina VĮ Registrų centro išrašai). P. V. 2014-09-19 oficialiuoju testamentu Nr. 6358, patvirtintu Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., visą esamą ir būsimą turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams V. J. ir Ž. V.. Molėtų 2-ojo notaro biuro 2015-09-10 raštas patvirtina, kad per įstatymo nustatytą terminą V. J. ir Ž. V. priėmė tėvo palikimą, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, paveldėjimo byla vedama Molėtų rajono 2-ame notaro biure. Byloje nėra duomenų, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notaro biurą būtų kreipęsi G. V. įstatyminiai atstovai.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu neterminuotai apribojus motinos valdžią K. B., sūnui G. V. nustatyta nuolatinė globa, vaiko nuolatiniu globėju paskirti Molėtų VSGN. Dar prieš priimant šį sprendimą berniukui Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 23 d. įsakymu nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Molėtų VSGN, juose nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kaip matyti iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo, G. V. nuo 2013 m. gyvena Molėtų VSGN, globėjo yra tinkamai auklėjamas, išlaikomas, rūpinamasi jo sveikata, vaikui suteiktos tinkamos sąlygos sveikai vystytis.

LR CK 3.180 str. 3 d. nustato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. LR CK 3.272 str. 1 d. numato, kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjo pareigos iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Iš šių normų darytina išvada, kad nepaisant to, laikinoji ar nuolatinė globa vaikui nustatyta, jam skirtas globėjas tampa vaiko atstovu pagal įstatymą ir turi įgyvendinti jo kaip globėjo, esančio vaiko atstovu pagal įstatymą, teises ir pareigas. Darytina išvada, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, jis G. V. atstovu pagal įstatymą tapo ne nuo teismo sprendimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo įsiteisėjimo, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 23 d. įsakymu berniukui nustačius laikinąją globą ir globėju paskyrus Molėtų VSGN. Taigi nuo 2013-07-23 Molėtų VSGN turėjo rūpinti ir vaiko turto paveldėjimu, vadinasi, ir mitus berniuko tėvui, kreiptis dėl į teismą dėl leidimo priimti vaiko vardu palikimą.

Pagal LR CK 5.50 str. tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Remiantis LR CK 5.57 str., šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad Molėtų VSGN teisininko neturi. Jie manė, kad vaiko interesus dėl paveldimo turto priėmimo turėjo ginti jo motina iki jos valdžios neterminuoto apribojimo. Net ir įsiteisėjus sprendimui, kuriuo K. B. neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnaus G. V. atžvilgiu, Molėtų VSGN turėjo pagrindą delsti kreiptis dėl palikimo vaiko vardu priėmimo, nes tik 2015 m. birželio 16 d. buvo priimta ir įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl P. V. tėvystės nuginčijimo G. V. atžvilgiu. Įsiteisėjus šiam sprendimui, kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jis ėmėsi spręsti palikimo priėmimo vaiko vardu klausimą, kreipėsi į notaro biurą, tačiau dėl atostogų meto teko kurį laiką laukti atsakymo. Paaiškėjus, kad dėl paveldėjimo klausimų sprendimo reikia kreiptis į kitą notaro biurą, vėl teko laukti, nes kito notaro biuro notarė tuo metu atostogavo. Pagaliau, išsiaiškinus aplinkybes dėl P. V. įpėdinių kreipimosi į notaro biurą dėl paveldimo turto priėmimo, Molėtų VSGN dar kurį laiką vedė derybas su P. V. vaikais dėl palikimo priėmimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors Molėtų VSGN, kaip G. V. įstatyminis atstovas, praleido terminą palikimui priimti, tačiau šis terminas praleistas mažiau, nei metus, be to, dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad pats G. V. tiek tėvo mirties dieną, tiek ir šiuo metu yra mažametis vaikas, kurio interesus ginti pavesta valstybinei institucijai, ir vien dėl jos nepakankamai efektyvaus pareigų vykdymo negali būti pažeista vaiko teisė į palikimo dalį, kuri jam, kaip nepilnamečiui ir reikalingam išlaikymo, privaloma (CK 5.20 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių pripažintina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti pratęstinas.

Pagal CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tėvai savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gali tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą vaiko įstatyminiam atstovui nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu.

Byloje nustatyta, kad P. V. kaip pirmos eilės įpėdinis, kuriam tėvo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę paveldėti P. V. turtą. Prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo negauta iš nei vieno suinteresuoto asmens, išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškimui pritarė, teigė, kad palikimo priėmimas pagerintų G. V. turtinę padėtį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išduoti G. V. įstatyminiam atstovui – jo globėjui Molėtų VSGN - teismo leidimą priimti palikimą vaiko vardu (LR CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, LR CPK 576 straipsnis). Nors byloje nėra duomenų, kad prieš mirdamas P. V. turėjo skolų, visgi teismas, siekdamas maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, leidžia pareiškėjui nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (LR CK 5.53 str. 1 d.). Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (LR CK 5.53 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų pareiškimą tenkinti.

Pratęsti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namams, j. a. k. 190985787, kaip G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovui, įstatymu nustatytą terminą priimti nepilnamečio G. V. vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2014 m. rugsėjo 21 d.

Leisti pareiškėjui Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namams, j. a. k. 190985787, savo globotinio nepilnamečio vaiko G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti jo tėvo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2014 m. rugsėjo 21 d., palikimą pagal turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.