Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A–194-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8, 1.2.18.2, 2.1.6.2. (S)

2007 m. balandžio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 nuosprendžio, kuriuo D. M. , gim. 1977-11-12, pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., ši bausmės subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-11-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Minėtu nuosprendžiu I. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Nuosprendžio dalis dėl to neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir I. M. nuteisti už tai, kad “I. M. 2006-08-11 apie 21-22 val., Klaipėdos m., maršrutiniame mikroautobuse Nr. 8, važiuodama nuo (duomenys neskelbtini), rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą A. J. vardu išduotą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - AB Hansabankas mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr.(duomenys neskelbtini), kurią tą pačią dieną apie 21-22 val. (duomenys neskelbtini),, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai realizavo, atiduodama D. M. , kuris neteisėtai įgijo A. J. vardu išduotą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - AB Hansabankas mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr.(duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, I. M. ir D. M. , veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prekybos centre „Akropolis“ (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „Hyper Maxima“, D. M. neteisėtai panaudojant A. J. vardu išduotą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - AB "Hansabankas" mokėjimo kortelę "VISA Electron" Nr.(duomenys neskelbtini), prekybinėje kasoje pateikiant atsiskaityti už perkamas prekes ir A. J. vardu pasirašant banko mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvituose, 23 val. 9 min. apgaule savo naudai įgijo A. J. priklausančius 231.83 Lt; 23 val.24 min. - 487,98 Lt; 23 val.30 min. - 74,97 Lt.”

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo panaikinti pirmosios intancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu. Apeliantas neneigia veiksmų, kuriuos atliko, tačiau yra įsitikinęs, kad banko kortelę įgijo teisėtai. Jo žmona jam paaiškino, jog šią kortelę jai davė draugė, kad ji galėtų atsiimti 1000 Lt skolą. Jiems reikėjo buitinių prietaisų, todėl nuvažiavo kartu į “Hyper Maxima” parduotuvę. Jo nenustebino, kad žmonos draugė davė žmonai savo vyro kortelę, tai nesukėlė jam jokių abejonių. Apeliantas nurodo, kad jis ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigose, jam anksčiau nėra tekę turėti banko atsiskaitymo kortelių ir atsiskaitymo ja prekybos vietose tvarkos jis nežinojo. Prieš atsiskaitydamas už prekes pardavėjos jis paklausė, ar gali atsiskaityti kortele ir jai sutikus padavė kortelę, o kai paprašė pasirašyti ant čekio, pasirašė. Jokio kito žmogaus pavarde jis neprisistatė ir, įsigydamas prekes iš parduotuvės, nieko neapgaudinėjo - nei banko, nei asmens davusio kortelę. Apeliantas teigia buvęs įsitikinęs, kad tai daro jam žinant, bei nieko neteisėto nedaro. Apeliantas teigia, kad veikos, numatytos BK 214 str. l d., 182 str. l d., gali būti padarytos tik tyčia. Šioje byloje teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors byloje neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog jis tyčia, žinodamas, kad banko mokėjimo kortelė įgyta neteisėtai, ja pasinaudojo įgydamas svetimą turtą, nėra. Priešingai yra tik vienas įrodymas - I. M. parodymai, duoti teisme, kurie nėra paneigti baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtinantys, jog jis pasinaudojo banko mokėjimo kortele. Teismas nuosprendyje remiasi tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Apelianto argumentai, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu, paneigiami bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. J. (t. 1, b. l. 29-31, 22-24), jo paties (t. 1, b. l. 55-56, 59, t. 2, b. l. 20-22), nuteistosios I. M. parodymais (t. 1, b. l. 39-41, 44, t. 2, b. l. 15-19), parduotuvės “Hyper Maxima” 2006-08-12 vaizdo įrašo protokolu (t. 1, b. l. 5), mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvitų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 11-13), dulkių siurblio, lygintuvo, plaukų kirptuvo pirkimo čekių pateikimo ir jų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 14-16, 19-21), AB Hansabankas ataskaita (t. 1, b. l. 26-28).

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad apelianto pateikta versija dėl to, jog jis buvo įsitikinęs turintis teisę šia kortele apsipirkti, nes jam žmona paaiškinusi, kad kortelė yra draugės vyro, yra paneigta ir vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apelianto teiginys, kad jis niekada neturėjęs banko mokėjimo kortelės ir nežino jos naudojimo taisyklių, atmestinas. Jis patvirtino supratęs, ir žinojęs, kad žmonos jam duota banko mokėjimo kortelė nei jam, nei jo žmonai nepriklauso, kad ji išduota kitam asmeniui. Taip pat suprato, kad šia kortele jo žmona negali pasinaudoti, nes kortelė išduota vyro vardu. Būtent dėl šios priežasties jis turėjo pasirašyti ant kvitų. Be to, jis nurodė, kad pasirašė svetimo asmens vardu (t. 2, b. l. 20-21). Tai tik patvirtina, kad jis suprato, kad elgiasi neteisėtai: kad savo veiksmais kartu su žmona užvaldo svetima turtą, pasinaudodami mokėjimo kortele.

Kad apelianto turėjo suprasti darantis nusikaltimus rodo ir faktas, kad už prekes jie atsiskaitinėjo tris kartus per trumpą laiką. Tai rodo, kad jie nežinojo, kiek pinigų yra kortelėje, todėl pasiteisinus jų veiksmų planui, toliau tęsė nusikaltstamus veiksmus. Akivaizdu, kad esant apelianto versijai dėl 1000 Lt skolos, reikalingus daiktus tikrai būtų pirkę vienu metu arba ne tuo pačiu metu. Teisėjų kolegija netiki tuo, kad tris kartus atsiskaitinėjant toje pačioje parduotuvėje tuo pačiu laiku už prekes, buvo atsitiktinis sutapimas.

Be to, apeliantas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad klausė pardavėjos dėl galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele, tačiau pardavėjai nesakė, kad kortelė yra svetima (t. 2, b. l. 20). Taip pat iš mokėjimo kvitų matyti, kad D. M. stengėsi pasirašyti nukentėjusiojo parašu, kurį matė ant mokėjimo kortelės (t. 1, b. l. 11). Tokios aplinkybės rodo, kad jis stengėsi nuslėpti nuo pardavėjos faktą, jog atsiskaitinėja svetima mokėjimo kortele. Todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas suprato, jog atsiskaitydamas už prekes žmonos jam duota kortele, turi prisistatyti tuo žmogumi, kurio vardas ir pavardė nurodyta ant kortelės. Teisėjų kolegija sutinka, kad D. M. suprato savo veikos neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tyčia. Atitinkamai apeliantas suprato, kad savo veiksmais apgauna bankinę sistemą ir tokiu būdu užvaldo svetimą turtą ir jis tokių pasekmių norėjo. Todėl apelianto nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Nors apeliantas tvirtina, kad jį žmona apgavo, tačiau tai yra nelogiška, nes skolą atiduoti kortelės savininkas galėjo daug papraščiau – pinigus kortele nuimant nuo bankomato, kurių Klaipėdos mieste yra daug.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.