Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, susipažinusi su prokurorės Algidos Banienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteis­minio tyr­i­mo metu su­rinkta medžiaga, kurioje

D. S., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti Gruzijoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista, kal­ti­nama pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mojo kodekso (toliau – BK) 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. S. 2013 m. birželio 21 d. ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliau nenustatytoje vietoje, pažeisdama Lietu­vos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdama asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdama patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pasislėpusi krovininio automobilio krovinių skyriuje, netei­sė­tai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respub­liką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

- kaltinamosios D. S. parodymais (b. l. 15-17), kad iš Gruzijos norėjo išvykti į Italiją ir ten įsidarbinti. Žinojo, kad vykimui į Europos Sąjungos šalis reikia turėti vizą, tačiau dėl jos išdavimo nesikreipė dėl finansinio nepritekliaus ir nusprendė vykti nelegaliai. 2013 m. birželio 20 d. iš Tbilisio atskrido į Minską, kur susitiko du Gruzijos piliečius, norėjusius nelegaliai keliauti į Šengeno šalis. Susirado vilkiko vairuotoją, kuris sutiko nuvežti į Europos Sąjungos šalis, į kokią konkrečiai šalį nežinojo. 2013 m. birželio 20 d. vakare pasislėpė vilkiko krovinių skyriuje ir išvyko iš Minsko. Vairuotojas išleido juos jau kirtus valstybės sieną. 2013 m. birželio 21 d. ryte važiuodama taksi automobiliu matė Vilniaus miesto ženklą ir suprato, kad yra Lietuvoje. Taksi vairuotojas palei­do šalia kelio, kur matėsi ženklai su Varšuvos užrašu ir kryptimi. Toliau vyko krovininio automo­bi­lio krovinių skyriuje, po to lengvuoju automobiliu ir buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos pareigū­nų. Savo pasą prarado Minske, tačiau nežino kokiomis aplinkybėmis;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), iš kurio matyti, kad 2013 m. birželio 25 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai susitikimo metu perdavė D. S., pasivadinusią Rusijos Federacijos piliete Z. M., gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietė 2013 m. birželio 21 d. buvo sulaikyta Lenkijos Res­pub­likoje, kai kontrolės metu negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą Lenkijos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Minėta pilietė aiškino, kad 2013 m. birželio mėnesį ji iš Dages­tano Autonominės Respublikos atvyko į Rusijos Federaciją, Maskvą, turėdama asmens doku­men­tą be Šengeno valstybių vizų. Vėliau nusprendė vykti į Lenkiją, tuo tikslu susirado krovininio automobilio vairuotoją, kuris sutiko nelegaliai atvežti į Vilnių. 2013 m. birželio 21 d. ryte atvyko į Vilnių. Toliau keliavo į Lenkiją ir ten buvo sulaikyta;

- susitikimo prie valstybės sienos protokolu (b. l. 3-5), iš kurio matyti, kad 2013 m. birželio 25 d. 11 val. prie valstybės sienos ženklo Nr. 140 Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktinio punkto tarnybinėse patalpose įvyko susitikimas dėl ketu­rių Rusijos Federacijos piliečių perdavimo Lietuvos pusei. Lenkijos Respublikos pareigūnai perda­vė Lietuvos Respublikos pareigū­nams keturis Rusijos Federacijos piliečius: D. A., A. A., S. K. ir Z. M., kuri, kaip vėliau nustatyta, yra Gruzijos pilietė D. S.. Konstatuota, kad 2013 m. birželio 21 d. apie 24 val. Augustavo mieste Bialystoko muitinės mobiliosios grupės pareigūnai kelio kontrolės metu sustabdė automobilį „Mitsu­bishi“, kuriame važiavo minėti Rusijos Federacijos piliečiai. Nustatyta, kad užsieniečiai netu­ri dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, todėl buvo sulaikyt;

- asmenų perdavimo/priėmimo protokolu (b. l. 6-8), iš kurio matyti, kad 2013 m. birželio 25 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Budzisko punkte Lenkijos Respublikos pareigūnai perdavė Lietuvos Respublikos pareigūnams D. S., gim. (duomenys neskelbtini);

- pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 30), iš kurios matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad D. S. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. S. kaltė padarius jai in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kal­ti­na­moji kirto valstybės sieną išven­g­­­dama pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­da­ma jokių tei­sėtą sienos perėjimą patvirtinančių doku­men­tų, jos veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 291 str. 1 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltina­ma­jai skir­ti 45 parų arešto bausmę. Kaltina­moji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­muo­­ju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę bausmę (b. l. 33).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), Lietuvoje neteista (b. l. 29). Jos at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padariusi nu­sikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra.

Pirmą kartą teisiamam asmeniui nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra užsienio valstybės pilietė, nedir­ba, pa­ja­mų neturi, jai skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Teisėja nėra saistoma pro­ku­ro­rės siūlomu ar kaltinamosios pageidaujamu baus­­­­mės dydžiu. Paren­­kant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­­jin­gu­mą, kal­ti­na­mosios as­­­­me­­­­nybę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidurkio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lams – su­laikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­di­nimą (BK 41 str.).

Kaltinamosios laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 25 d. įskai­ty­tinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamoji sulaikyta ir suimta dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu vykimu per valstybės sieną, toliau vyko į kitą valstybę, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdama laisva gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir ven­gti bausmės at­likimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis tei­sėja nemato galimybės už­tik­rinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str.), kardomoji prie­mo­nė – suė­mi­mas jai palik­ti­na, o suė­mi­mo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsakymo įsitei­sė­ji­mo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­­gos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteisti ją 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mo­jo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, D. S. išbūtą laiki­name su­­­lai­­­ky­me ir suėmime nuo 2013 m. birželio 25 d. iki baudžiamojo įsakymo įsi­tei­sė­jimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­ly­gi­nant vie­nai arešto parai.

Išaiškinti D. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­ma surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.