Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-491/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
AN2-129-491/2021
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00038-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Petras Meidus (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-129-491/2021
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00038-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 26 d. nutarimu A. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 230 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 12 d. 15.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir nesilaikė kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punktą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. Š. skundu apylinkės teismo prašė nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. Š. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. kovo 26 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. Š. kaltė yra įrodyta iš dalies jo paties prisipažinimu, jog prieš kelio ženklą „Stop“ nebuvo visiškai sustabdęs vairuojamo automobilio, taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų H. S. ir O. G. parodymais, garso ir vaizdo įrašais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Apylinkės teismas atmetė A. Š. teisinančius įrodymus – liudytojos R. K. (pažeidėjo draugės, kaip keleivės važiavusios jo vairuojamame automobilyje) parodymus, kaip paneigtus byloje surinktų prieš tai paminėtų patikimų bei sutampančių įrodymų visuma. Teismas padarė išvadą, kad A. Š. nevisiškas sustojimas prieš kelio ženklą „Stop“, o tik pristabdymas neatitinka KET 170 punkto reikalavimo ir užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas, įvertinęs, jog A. Š. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, sprendė, kad jam paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliaciniame skunde nurodoma:

5.1. A. Š. prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, buvo sustojęs, tačiau trumpam. Kadangi matomumas buvo geras, to jam užteko įsitikinti, jog yra saugu važiuoti per šią pervažą. Apie tai A. Š. sakė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota vaizdo ir garso įrašuose. Kad prieš geležinkelio pervažą A. Š. buvo sustabdęs vairuojamą automobilį, be liudytojos R. K. parodymų, gali patvirtinti su juo kartu važiavę kiti keleiviai M. P. ir I. L., geležinkelio pervažos ar ant kitų netoliese esančių pastatų vaizdo kamerų įrašai. Tuo tarpu policijos pareigūnai H. S. ir O. G. galėjo klysti dėl jo ne visiško sustabdymo prieš kelio ženklą „Stop“, kadangi nuo jo vairuojamo automobilio buvo nutolę nemažu 350 m atstumu bei jį stebėjo ne tiesiogiai, o tarnybinį automobilį apsukdami sankryžoje, jo vairuojamo automobilio vaizdą galėjo užstoti kiti pastatai, augmenija.

5.2. Liudytojai H. S. ir O. G. nepagrįstai parodė, kad A. Š. didino greitį. A. Š. automobilį sumėtė ne dėl didinamo greičio, o dėl slidžios kelio dangos, kas žiemą nėra neįprasta.

5.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad A. Š. vairuojamo automobilio sustojimas turėjo būti akivaizdus kitiems eismo dalyviams. Be pakankamai toli buvusių policijos pareigūnų, įvykio metu nebuvo jokių kitų eismo dalyvių. Taigi, A. Š. sustojimas ar nesustojimas prieš kelio ženklą „Stop“ negalėjo daryti įtakos jokiems eismo dalyviams.

5.4. Teismas taip pat klaidingai nurodė, jog įvykis įvyko gyvenvietėje, kur galioja 50 km/h greitis. Geležinkelio pervaža yra ne gyvenvietės teritorijoje.

5.5. Policijos pareigūnai H. S. ir O. G. buvo šališki prieš A. Š. Iš vaizdo ir garso įrašų matyti, jog policijos pareigūnai pažinojo A. Š. kaip dažną pažeidėją. Būtent dėl to A. Š. ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir tik po to jie ėmėsi aiškintis, už ką jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Policijos pareigūnai galimam karantino taisyklių nesilaikymui skyrė žymiai daugiau dėmesio, negu tariamam A. Š. nesustojimui prieš kelio ženklą „Stop“.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas R. K. prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. toliau laikosi pozicijos, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis sustojo prieš kelio ženklą „Stop“. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamos nutarties motyvus bei išvadas, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog A. Š. padarė administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Šioje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams H. S. ir O. G. važiuojant tarnybiniu automobiliu, priešais juos į sankryžą įsuko, kaip vėliau paaiškėjo, A. Š. vairuojamas automobilis. Sankryžoje A. Š. automobilį sumėtė ir jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kol suvaldė automobilį ir grįžo į savo eismo juostą. Policijos pareigūnai H. S. ir O. G. nusprendė sustabdyti ir patikrinti vairuotoją, kadangi tokį automobilio vairavimą jie įvertino kaip nesaugų. Tuo metu A. Š. važiavo link prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančios geležinkelio pervažos, o policijos pareigūnų tarnybinis automobilis apsisukinėjo (duomenys neskelbtini). A. Š. kertant geležinkelio pervažą ir policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui apsiskus, pastarasis nuo minėtos pervažos buvo nutolęs apie 350 m atstumu. Po kiek laiko A. Š. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Tai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š., liudytojų H. S., O. G., R. K. parodymai, vaizdo ir garso įrašai, kiti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Esminis šioje byloje keliamas klausimas yra tai, ar A. Š., prieš judėdamas per geležinkelio pervažą, buvo sustabdęs vairuojamą automobilį prie kelio ženklo „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, t. y. ar jis tinkamai laikėsi KET 170 punkto reikalavimo.

10. Eismą per geležinkelio pervažas reglamentuoja KET 168–173 punktai. KET 170 punkte numatyta, kad, duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Šalies argumentai

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, nurodo, kad jis prieš geležinkelio pervažą buvo sustojęs. Tačiau, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais ši A. Š. versija nepasitvirtino ir buvo paneigta. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, A. Š. paaiškinimą paneigia liudytojų policijos pareigūnų H. S. ir O. G. parodymai. Šių liudytojų parodymai sutampa, tarpusavyje neprieštarauja bei vienas kitą papildo. Liudytojai H. S. ir O. G. parodė, jog A. Š. vairuojamą automobilį jie nusprendė sustabdyti dėl pastarojo nesaugaus vairavimo bei kelio ženklo „Stop“ prieš geležinkelio pervažą nepaisymo, t. y. visiško nesustojimo prieš šį kelio ženklą. Liudytojai parodė, kad nesaugų A. Š. manevrą pastebėjo dar prieš prasilenkdami su juo ir tada nusprendė šį automobilį patikrinti. Kol H. S. rado tinkamą vietą apsukti tarnybinį automobilį, O. G. betarpiškai stebėjo nuo jų tolstantį A. Š. vairuojamą automobilį. H. S. taip pat pagal galimybes taip pat stengėsi stebėti šį automobilį. Jie žinojo, jog A. Š. važiavimo kryptimi bus geležinkelio pervaža, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Stop“. Tuo metu, kai H. S. apsuko tarnybinį automobilį, tiek jis, tiek O. G. matė, kaip A. Š. vairuojamas automobilis šiek tiek pristabdė prieš geležinkelio pervažą, bet visiškai nesustojo ir važiavo toliau, kol buvo jų sustabdytas. Taigi, liudytojų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad A. Š. prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, vairuojamo automobilio visiškai nesustabdė, kaip to reikalauja KET 170 punktas.

12. Apeliaciniame skunde abejojama liudytojų H. S. ir O. G. galimybe maždaug 350 m atstumu matyti, ar A. Š. sustojo prieš kelio ženklą „Stop“, ar tik pristabdė vairuojamą automobilį. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią nuotrauką (64 b. l.), sprendžia, jog šis administracinis nusižengimas buvo padarytas dienos metu, esant geram matomumui. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo tos vietos, kur policijos pareigūnas apsuko tarnybinį automobilį, iki geležinkelio pervažos yra iš esmės tiesi bei neturi jokių vingių, kurie užstotų pervažą. Be to, tai buvo vasario mėnuo, kuomet nei medžiai, nei krūmai savo lapija matomumo taip pat neužstojo. Taigi, pagal visas eismo sąlygas policijos pareigūnai turėjo galimybę stebėti ir matyti A. Š. vairuojamą automobilį ir jo važiavimą per geležinkelio pervažą, todėl jų parodymais apylinkės teismas vadovavosi pagrįstai.

13. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju A. Š. nesustojimo prieš kelio ženklą „Stop“ faktas buvo nustatytas tik policijos pareigūnų parodymais, nes šis nusižengimas, be kita ko, yra įrodytas ir byloje esančiais vaizdo bei garso įrašais ir juose užfiksuotais paties apelianto duotais paaiškinimais. Vaizdo ir garso įrašų turinį pakankamai išsamiai apylinkės teismas aptarė skundžiamoje nutartyje. Iš jų seka, jog sustabdytas patikrinimui A. Š. policijos pareigūnams pripažino, jog prieš kelio ženklą „Stop“ jis nebuvo visiškai sustabdęs automobilio (kaip jis paaiškino, pilnai nesustojo, tik pristabdė). Aptariami vaizdo bei garso įrašai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus, jog policijos pareigūnai prieš A. Š. buvo šališki bei siekė tik jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tokių duomenų šiuose įrašuose neužfiksuota.

14. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos R. K. parodymais, kad A. Š. buvo sustojęs prieš kelio ženklą „Stop“. Ji važiavo kartu su apeliantu, juos sieja draugiški santykiai. Apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo, vertinimu, tai kelia pagrįstas abejones dėl liudytojos suinteresuotumo ir jos parodymų patikimumo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, jog liudytojos R. K. parodymus paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai bei vaizdo ir garso įrašai.

15. Apeliaciniame skunde A. Š. laikosi versijos, kad jo automobilio pristabdymas prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą perieš geležinkelio pervažą, nepažeidžia KET 170 punkto ir niekam nesukėlė jokios žalos. Apygardos teismas su tuo nesutinka. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad laikas, kurį vairuotojas turėtų būti sustojęs prieš kelio ženklą „Stop“ ir geležinkelio pervažą turi būti adekvatus ir aiškiai suprantamas kitiems eismo dalyviams, t. y. vairuotojas turi ne paskubomis pasižiūrėti į vieną ir kitą kelio pusę, tačiau tai daryti įdėmiai, tam tikrą laiką, kad iš tiesų įsitikintų, jog prie pervažos neartėja bėginė ar kita transporto priemonė, jog kelio danga yra saugi pravažiuoti, matomumas geras ir kita. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog geležinkelių pervažos yra padidinto pavojaus zonos ir vairuotojai, kirsdami geležinkelio pervažas, turi būti itin atidūs. Be to, administracinio nusižengimo pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį sudėtis yra formali, t. y. neteisėtas yra pats nesustojimo prieš kelio ženklą „Stop“ faktas, o ne dėl to kilę (ar nekilę) padariniai. Apygardos teismo vertinimu, nors šiuo atveju A. Š. veika nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek jam pačiam, tiek kitų eismo dalyvių – apelianto 3 keleivių, saugumui ir buvo pakankamai pavojinga. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. Š. elgėsi labai apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, jis sulėtino greitį priešais geležinkelio pervažą, apsižvalgė ir įsitikino, kad neartėja traukinys, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą ir nėra jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams, ir tik tuomet, nevisiškai sustodamas prieš kelio ženklą „Stop“, kirto šią pervažą, tačiau tokius teiginius paneigia byloje esantys bei prieš tai jau aptarti vaizdo ir garso įrašai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. Š. vairuojamas automobilis prieš geležinkelio pervažą tik prilėtino greitį (labiau tam, jog būtų išvengta didelio kratymo važiuojant per geležinkelio bėgius), tačiau jo nesustabdė, kad jis galėtų įdėmiai įsitikinti, kad nei iš kairės, nei iš dešinės automobilio pusės neatvažiuoja bėginė transporto priemonė. Šių įrodymų visuma neleidžia pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog taip kirsdamas geležinkelio pervažą, A. Š. laikėsi visų saugumo priemonių, įsitikino, jog yra saugu ir pasekmių nekils. Taigi, galima teigti, jog šiuo atveju tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių A. Š. neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

16. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tuo, ar A. Š. automobilį vairavo gyvenvietėje viršydamas leistiną greitį sprendžiant jo kaltės dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį klausimas reikšmės neturi. Šioje byloje už nustatyto greičio viršijimą A. Š. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, dėl ko apygardos teismas apie tai išsamiau nepasisako.

17. Nors apeliaciniu skundu A. Š. prašo papildomai apklausti su juo automobiliu važiavusius M. P. ir I. L. bei išsireikalauti vaizdo kamerų įrašus, jei geležinkelio pervaža filmuojama, tačiau, įvertinus tai, kad A. Š. kaltė aukščiau aptartais įrodymais yra įrodyta, nėra pagrindo tenkinti šio apeliacinio skundo prašymo. Apylinkės teisme jau buvo apklausta A. Š. automobilio keleivė R. K., kuri davė jam palankius parodymus. Kadangi M. P. ir I. L. yra A. Š. draugai bei kartu su juo važiavo tame pačiame automobilyje kaip ir liudytoja R. K., nėra pagrindo teigti, kad jie nurodys daugiau bylai reikšmingų duomenų. Dėl vaizdo kamerų įrašų iš įvykio vietos, pažymėtina, kad nėra aišku, ar geležinkelio pervaža buvo filmuojama, be to, nuo nagrinėjamo įvykio praėjo daugiau nei 8 mėnesiai. Paprastai vaizdo įrašai iš ant pastatų ar kitų vietų įrengtų kamerų nėra saugomi tokį ilgą laiką. Taigi, išsireikalauti tokius galimus vaizdo įrašus nėra tikslinga. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju tam pagrindo nėra.

18. Už administracinį nusižengimą pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį numatyta bauda nuo 180 iki 280 Eur. Taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių (ANK 421 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija A. Š. už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačiusi pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių, paskyrė straipsnio sankcijos vidurkiui lygią administracinę nuobaudą – 230 Eur baudą, ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, t. y. terminui, taip pat atitinkančiam straipsnio sankcijos vidurkį. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad A. Š. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą, tai, kad jis anksčiau buvo ne kartą bei sistemingai baustas administracine tvarka, tarp jų – už įvairius KET pažeidimus (greičio viršijimą, neregistruotos ir neapdraustos transporto priemonės vairavimą, automobilio statymą tam neleistinoje vietoje ir kt.), padarė išvadą, kad jam paskirtas baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka jo asmenybės bei administracinio nusižengimo pavojingumą. Švelninti šias nuobaudas apylinkės teismas pagrindo nenustatė. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu A. Š. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo vertinimui bei jam paskirtomis nuobaudomis ir jų dydžiais.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė įrodymų vertinimo klaidas. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra gynybinė apelianto versija, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Šioje byloje nustatytas A. Š. nesustojimas prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, neatitinka KET 170 punkto reikalavimų. Ši jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį bei jis buvo nubaustas tinkamomis ir ne per griežtomis nuobaudomis. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus