Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
1S-98-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36787-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36787-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria nuteistojo T. G. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bei 5 MGL bauda.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam T. G..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis T. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo T. G. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarime nuteistasis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, pažymint, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas (šio skundo padavimo metu du kartus), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nuo 69 balų sumažėjo iki 32 balų, t. y. nuo vidutinės iki žemos, o Komisijos nutarime netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvardintos priežastys: ankstesni teistumai, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir neatliktos bausmės dalis, negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį.

5.2. Skunde nurodoma, jog Komisijos nutarime nėra pasisakyta, kad nuteistojo T. G. pažanga nepakankama ar jos nėra. Pažangos procesas atliekant bausmę išviso nebuvo nagrinėtas, aptariant tik nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo, kuris jau buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Nors lygtinis paleidimas nėra imperatyvi sąlyga, o tik galimybė, tačiau tokios įstatymo galimybės netaikymas turi būti pagrįstas aiškiais ir nekeliančiais abejonių argumentais, kurie turi būti siejami su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nusikalstamumo prevencijos progresu atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o ne aplinkybėmis iki bausmės atlikimo pradžios. Tuo tarpu bausmės atlikimo pradžia galėtų būti atskaitos taškas nuo kurio galėtų būti vertinamas pasiektas progresas, todėl tiek Komisija, tiek teismas akcentuodami ankstesnius teistumus bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir šiuo pagrindu netaikydami lygtinio paleidimo pasielgė neteisėtai.

5.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau buvo padaryta išvada, jog jo neatliktos bausmės dalis yra per maža, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisija šią išvadą padarė neatsižvelgdama į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o tik formaliai vadovaudamasi per mažu bausmės faktu, nepagrįsdama ir neargumentuodama, kodėl atliktos bausmės laikas yra nepakankamas, koks jis turi būti ar koks rezultatas turi būti pasiektas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neskyrė pakankamai dėmesio nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių įvertinimui ir neįsigilino į pateiktas pažymas bei jų turinį, padarydamas išvadą, jog „...nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu...“. Apeliantas nesutikdamas su šiuo apylinkės teismo argumentu, pažymi, kad jis užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, kuria teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam neuždraudė užsiimti, todėl sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo vadovaujantis šiuo pagrindu yra nepagrįstas.

5.4. Apelianto teigimu, skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo negalia nesutrukdė jam nusikalsti, yra diskriminacinė, įžeidžianti bei žeminanti, kai tuo tarpu neįgalumas apsunkina T. G. bausmės atlikimą, kadangi jis turi judėjimo negalią ir nustatytus specialiuosius poreikius, o bausmę atlieka tam nepritaikytose patalpose bei teritorijoje, ko pasėkoje nuteistasis patiria papildomas kančias, skausmą, depresiją bei nemigą. Šis teismo požiūris nėra apeliacinio skundo objektas, tačiau yra aplinkybė rodanti teismo šališkumą ir nusistatymą žmonių su negalia atžvilgiu, dėl ko galimai ir kiti šios bylos aspektai buvo neatidžiai ir paviršutiniškai vertinami, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nutarties teisingumo.

5.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas nėra bausmės pabaiga, bausmės vykdymas tęsiamas ir toliau tik švelnesnėmis sąlygomis, neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmės vykdymo teisiniai santykiai baigiasi tik tuomet, kai baigiasi pats paskirtos bausmės terminas. Tuo tarpu lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūrizuotoje aplinkoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, intensyviai juos prižiūrint. Pažymint, kad ir Europos Ministrų Tarybos rekomendacijose lygtinio paleidimo bausmė įvardijama kaip pažangesnė bausmės forma, kuri turėtų būti taikoma plačiau, integruojant nuteistąjį į visuomenę, mažinant jo pakartotinio nusikalstamumo galimybę ir taupant valstybės kaštus. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą privalu įvertinti tai, jog pagrindinis bausmės tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pakartotinio nusikaltimo galimybės, o laisvės atėmimo bausmė yra tik priemonė ir metodas šiam tikslui pasiekti, jokiu būdu nenubaudimas. Taigi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik nusikalstamos veikos pobūdžiu ir už tai paskirta bausme, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Nuteistojo teigimu, sprendimas jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo netinkamai motyvuotas ir priimtas neįvertinus visų šių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 32 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ypač tai yra svarbu kai nuteistasis yra praeityje teistas, todėl daryti išvadą, kad nuteistasis būdamas ne įkalinimo įstaigoje sugebės nedaryti naujų nusikaltimų. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

9. Kaip teigia pats T. G., nors Komisija nurodė aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, tačiau priėmė sprendimą nenurodydama objektyvių priežasčių kodėl T. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Su šiais nuteistojo teiginiais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje aptariami ne tik T. G. charakterizuojantys duomenys, tačiau ir nuteistojo pažanga bei jo dedamos pastangos bausmės atlikimo laikotarpiu, kurios buvo įvertintos, kaip nepakankamos. Tuo tarpu, kad Komisijos ir apylinkės teismo sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais ar pažeidžiančiais lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, jog T. G. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, tokias kaip, teigiami rizikos pokyčiai, drausminių nuobaudų neturėjimas bei paskatinimai, tuo tarpu priežastys nurodytas tiek Komisijos, tiek teismo sprendimuose dėl ko T. G. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nepagrįstos ir padarytos vadovaujantis abstrakčiu bei deklaratyviu duomenų vertinimu.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad T. G. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, pataisos įstaigoje nedirba dėl objektyvių priežasčių (sveikatos problemų), lygtinio paleidimo atveju, darbus tęs MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Problemų dėl gyvenamos vietos, T. G. taip pat neturi, nors nuteistasis yra vienišas, tačiau turi artimųjų palaikymą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės ar tai, jog T. G. vykdo Komisijos rekomendacijas, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Laisvės atėmimo bausmę T. G. atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, nors jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, susijusi su finansinės naudos siekimu, pažymint tai, kad T. G. praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas net keturis kartus. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, T. G. iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, tuo tarpu nuteistajam anksčiau net tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos nepadarė ir T. G. vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

12. Nuteistojo teigimu ankstesni teistumai bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nėra pagrindas T. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie T. G. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Nuteistojo T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 32 balus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo balai bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 55 balų, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 12 dinaminių balų, kurie ne tik gali, bet ir privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Įvertintina ir tai, kad T. G. nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai: teistumai, mąstymas ir elgesys, bei gyvenimo stilius ir draugai. Nors nuteistasis ir dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nusikaltimą vertina daugiau iš asmeninės perspektyvos, manydamas, kad kiti asmenys nuo to beveik nenukentėjo, pažymint ir tai, kad nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė – apgalvota. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad kriminogeninius veiksnius sudarantys svertiniai taškai turi galimybę mažėti, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia konstatuoti akivaizdžios T. G. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad T. G. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 17 dienų, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir tai neleido pirmosios instancijos teismui daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad buvo tik formaliai vadovaujamasi per mažu bausmės faktu, yra nepagrįsti.

15. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis įžvelgia teismo šališkumą sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą dėl skundžiamojoje nutartyje nurodyto argumento, jog nuteistojo negalia nesutrukdė jam nusikalsti. Tačiau apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje nenustatė teismo šališkumo požymių susijusių su sprendimu atmesti T. G. skundą, kadangi nurodytas argumentas buvo naudojamas atsakant į nuteistojo nurodytą aplinkybę, susijusią su pataisos įstaigos nepritaikymu negalią turintiems asmenims, o ne su sprendimu netaikyti T. G. lygtinio paleidimo. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka T. G. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą bei paviršutinišką lemiantis veiksnys.

16. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių įvertinimui ir neįsigilino į pateiktas pažymas bei jų turinį, padarydamas išvadą, jog „...nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu...“, todėl sprendimas netaikyti T. G. lygtinio paleidimo vadovaujantis šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka ir pažymi, kad ši išvada buvo padaryta ne pirmosios instancijos teismo, o nustatyta būtent socialinio tyrimo išvadoje, kurioje išvados yra daromos įvertinus nuteistojo savęs vertinimą, apklausą bei stebėjimą, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad ši išvada buvo padaryta vertinant tyrimo duomenis susijusius su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais. O, tai tik įrodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą T. G. atžvilgiu įvertino visą turimą informaciją apie nuteistąjį.

17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą T. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad T. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis