- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-1961-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01469-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- K. C.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 22 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), K. C. vairavo automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,23 promilės ± 1,7 %), keisdamas važiavimo kryptį, manevruodamas namų kieme kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. K. C., palikęs automobilį, bėgo iš eismo įvykio vietos, tačiau nukentėjusiojo asmens buvo sulaikytas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101,219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. C. parodė, kad protokole nurodytus pažeidimus pripažįsta iš dalies, paaiškino, jog reikėjo kitą automobilį išleisti ir gavosi, kad atsirėmė į mašiną, tačiau neigė kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos (35, 65 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad matė, kaip kieme mašina Renault Espace važiavo atbuline eiga ir trenkėsi į mašiną Ford Galaxy, kurioje ji tuo metu sėdėjo, ir pavažiavo atgal. Liudytoja nurodė, kad įvykį sukėlusią transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojos vyras bandė jam paaiškinti, kad jis atsitrenkė į kitą mašiną, tačiau K. C. į kalbas nesileido, įbėgo į gretimo namo laiptinę, jos vyras užstojo jam kelią, neleido eiti toliau. R. K. taip pat parodė, kad iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio sklido alkoholio kvapas (45-46 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad buvo kieme, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsitrenkė į automobilį ir bandė šalintis iš įvykio vietos. Liudytojas tiesiogiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas Renault Espace važiavo atbuline eiga, atsitrenkė į Ford Galaxy ir pavažiavo atgal į savo parkavimo vietą. E. V. nurodė, kad A. K. sulaikė K. C., nes jis jau buvo įėjęs į namo laiptinę (46 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos tyrėja, atvyko į eismo įvykio vietą, joje įvykį sukėlusio vairuotojo nebuvo. Liudytoja taip pat parodė, kad kolegos į mašiną parėjo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nustatinėjo girtumą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus (46 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, įvykio dieną gavo iškvietimą, kad įvykęs eismo įvykis ir bandoma pasišalinti, nuvykus į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas namo laiptinėje (46 -47 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog įvyko eismo įvykis, iš kurio bando pasišalinti neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo rastas namo laiptinėje, jis neneigė, kad vairavo ir padarė eismo įvykį. L. S. taip pat parodė, kad nustatinėjo K. C. neblaivumą, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (55 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad įvykio metu buvo kieme, matė, kaip automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. C., pajudėjo iš savo vietos, pavažiavo apie 15 m įgaudamas pagreitį ir atsitrenkė į jo mašinos priekį, o po to grįžo atgal į savo stovėjimo vietą. A. K. nurodė, kad priėjo prie vairuotojo ir akivaizdžiai matė, jog jis yra neblaivus, K. C. išlipo iš mašinos, iš kiemo nuėjo iki namo, atsirakino laiptinės duris, kadangi A. K. neleido jam pateikti į butą, laiptinėje sutikęs kaimynę, K. C. bandė patekti pas ją į butą, sakė, kad kraną pataisyti reikia (64-65 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisyklių 219.1. ir 219.2. punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka ir pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu K. C. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies, nurodė, kad iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. K. C. kaltę, visų pirma, įrodo tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų A. K., R. K. ir E. V. parodymai. Teismo posėdžio metu apklaustas A. K. parodė, kad tiesiogiai matė, kaip K. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilį, automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš įvykio vietos pasišalino į namo laiptinę, norėjo patekti į butą, tačiau jis jam to padaryti neleido, tada K. C. bandė patekti pas savo kaimynę (64-65 b.l.). Liudytoja R. K. parodė, kad sėdėjo mašinoje, į kurią atsitrenkė K. C. vairuojama mašina, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš kiemo įbėgo į gretimo namo laiptinę, tačiau jos vyras užstojo jam kelią (45-46 b.l.). Liudytojas E. V. parodė, kad tiesiogiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas Renault Espace važiavo atbuline eiga, atsitrenkė į Ford Galaxy ir pavažiavo atgal į savo parkavimo vietą, o A. K. sulaikė K. C., nes jis, išlipęs iš mašinos, sukėlusios eismo įvykį, nuėjo namo (46 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (6,7,8 b.l.), kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Liudytojų A. K., R. K. ir E. V. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – E. S., A. B. ir L. S., teisme duoti paaiškinimai. Liudytoja E. S. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, joje įvykį sukėlusio vairuotojo nebuvo, kolegos į mašiną parėjo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nustatinėjo girtumą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus (46 b.l.). Liudytojas A. B. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas laiptinėje (46-47 b.l.). Liudytojas L. S. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį rado namo laiptinėje, jis neneigė, kad vairavo ir padarė eismo įvykį, K. C. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (55 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes (4 b.l.), byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.
K. C. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris patvirtina teisės pažeidimo padarymo faktą (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu (4 b.l.), A. K., R. K., E. V. paaiškinimais (6-8 b.l.), girtumo patikrinimo čekiu, kuriuo K. C. buvo nustatytas 2,23 promilės girtumas, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko pasirašytinai (9 b.l.), patikros sertifikatu Nr.1662675 (10 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (12 b.l.), fotonuotraukomis (13-20 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (21 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (30 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. C. 2015 m. vasario 22 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,23 promilės ± 1,7 %), keisdamas važiavimo kryptį, manevruodamas namų kieme kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. K. C., palikęs automobilį, bėgo iš eismo įvykio vietos, tačiau nukentėjusiojo asmens buvo sulaikytas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101,219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. K. C. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. C. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus baustas daug kartų, turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose su specialiosios teisės atėmimu, kurios terminas lygus sankcijoje numatytam vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
K. C. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį -1 303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.