Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą dėl kalinimo Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas nuo 2017 m. birželio mėnesio, vienerius metus (b. l. 1). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpoje buvo bloga ventiliacija, jose pastoviai buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų techninės būklės – prastos būklės langų, byrančio lubų tinko.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 9) patvirtina, kad atlikus 2-tojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 procentai). Nurodyta, jog reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris; būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas; pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Duomenų apie atliktus (sienų, lubų, langų) remonto darbus 1-jame lokaliniame sektoriuje į bylą nepateikta, todėl nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo kalinimo 2-jame bendrabutyje metu (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d.) šios patalpos sienų, langų, lubų techninė būklė, patalpų vėdinimas, esantis pelėsis, neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12, 17, 39 punktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pastate, kuriam yra reikalingas remontas, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo šalta.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 % šaltuoju metų periodu – 35–60 % gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 21) nurodė, kad Alytaus PN užtikrinama ne mažesnė kaip 200 lx gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta, užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra šiltuoju metų laiku būtų 18 °C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18 °C – 22 °C, tačiau šių aplinkybių patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė, todėl nesant tokių duomenų, teismo nuomone, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje patalpoje ir kokiu konkrečiu metu buvo netinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, kokia buvo temperatūra gyvenamosiose patalpose, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 34-35), kad ginčo laikotarpiu buvo vykdomas kenkėjų naikinimas (b. l. 60-63).

Pareiškėjas nenurodė, kada, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, nepateikė įrodymų, kad dėl jų keliamų nepatogumų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais pareiškėjo argumentais dėl švarios nuo buitinių parazitų aplinkos neužtikrinimo. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo išduotas antras patalynės komplektas, o išduotas patalynės komplektas visada būdavo purvinas, nehigieniškas, gyvenamosiose patalpose trūko džiovyklų, skirtų rūbam ir avalynei džiovinti.

Higienos normos HN 134:2015 41 punkte įtvirtinta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais ir nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui dezinfekavimo kameroje.

Higienos normos HN 134:2015 43 punkte įtvirtinta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 23) nurodė, kad nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, nuteistieji turi du patalynės komplektus, pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė džiovinti rūbus ar avalynę. Dėl pareiškėjo pareikštų pretenzijų, jog minkštas patalynės inventorius nebuvo skalbiamas, teismas pažymi, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo duomenims (b. l. 30-31), Alytaus PN yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius, pataisos namuose teikiamos skalbimo paslaugos, skalbykloje yra įrengta džiovykla, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus PN vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 37-59). Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė naudotis skalbykloje esančia džiovykla, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama, sanitarinių mazgų patalpose nebuvo užtikrinta švara (nešvarios sienos, lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai), prausykloje nebuvo kanalizacijos.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 34 punkte įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 22) nurodė, kad dušinėse ir tualetuose visi sanitariniai įrenginiai yra veikiantys, dušinės yra pastoviai valomos, prausykloje yra veikianti kanalizacija. Kad dušinių ir tualetų patalpos yra tvarkingos, patvirtina ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos dušinių ir tualetų nuotraukos (b. l. 93-97). Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama, sanitarinių mazgų patalpose nebuvo užtikrinta švara (nešvarios sienos, lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai), prausykloje nebuvo kanalizacijos, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis tualetu, nes tarp tualetų nebuvo jokių pertvarų, tualetai nebuvo rakinami.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 22) nurodė, kad tarp tualetų yra įrengtos 1,5 m aukščio pertvarkos, ką patvirtina ir byloje pateikta nuotrauka (b. l. 97). Dėl galimybės užsirakinti tualete, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, kad sanitarinio mazgo duryse turi būti įrengiami užrakinimo įtaisai. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žiūrėti, pavyzdžiui 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN valgykloje teikiamas maistas buvo nekokybiškas, nehigieniškas, pateikiamas šaltas, netinkamų normų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – Higienos norma HN 15:2005) 23 punktas nustato, kad pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai ir suvartotas pagaminimo dieną.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN maitinimą teikia UAB ,,Niklita“ (b. l. 64-71). Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad valgyklos patalpoje yra laikomasi nustatytų reikalavimų (b. l. 24). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. rugpjūčio 18 d. (ginčo laikotarpiu), pagal kito nuteistojo skundą atlikusi neplaninį patikrinimą Alytaus PN valgykloje, nustatė ir Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2017 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo akte Nr. 22VMĮP-84 (b. l. 86-88) užfiksavo, kad pagamintas maistas yra pateikiamas tinkamos temperatūros, tinkamų normų, maisto ruošimo procesas atitinka higienos reikalavimus. Atsižvelgdamas į aptartus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjui nebūdavo patiekiamas šaltas, nekokybiškas, nehigieniškas, netinkamų normų maistas. Teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir juos atmeta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN valgykloje dirbantys nuteistieji neturi teisės dirbti su maistu, nes jie neturėjo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo, nebuvo baigę jokių maisto ruošimo kursų.

Higienos normos HN 15:2005 10 punktas nustato, kad asmenys, kurie tvarko maistą, turi iš anksto pasitikrinti sveikatą ir vėliau nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; asmenys, kuriems privalomas higienos įgūdžių mokymas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.

Kaip minėta Alytaus PN maitinimą teikia UAB ,,Niklita“ (b. l. 64-71). Alytaus PN iš UAB „Niklita“ perka nuteistųjų maitinimo paslaugą pagal sutarties priede esančią techninę specifikaciją ( (b. l. 72-83). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 24) nurodė, kad Alytaus PN maisto gaminimo patalpose dirba dvi UAB ,,Niklita“ darbuotojos, kurios taip pat prižiūri nuteistųjų darbą ir elgesį maisto gamybos proceso metu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikę neplaninį patikrinimą Alytaus PN valgykloje nustatė, kad darbuotojai dirbo pasitikrinę sveikatą; dirbo išklausę higienos įgūdžių mokymo kursą; jie dėvėjo švarius, tinkamus darbui drabužius, laikėsi asmens higienos (b. l. 86-88). Nurodyti bylos duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad valgykloje tvarkę nuteistieji turėjo teisę tai daryti ir kad jie laikėsi asmens higienos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pataisos namuose jis priverstas atlikti bausmę su asmenimis kurie serga AIDS bei infekuoti ŽIV.

Remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovei pareigos izoliuoti sergančius AIDS ir infekuotus ŽIV asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Taigi minėtomis teisės normomis pareiškėjo skunde nurodytų asmenų (asmenų, sergančių AIDS, infekuotų ŽIV) laikymas atskirai nuo pareiškėjo galėjo būti užtikrinamas tik esant tokiai galimybei arba patenkinus pareiškėjo prašymą jį laikyti atskirai. Kadangi pareiškėjas nenurodo, kad su tokiu prašymu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ir byloje nesant duomenų apie pareiškėjo reiškiamus prašymus, pareiškimus ar skundus, nenustatyta, kad Alytaus PN administracijos veiksmai šiuo aspektu būtų neteisėti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo apgyvendintas virš gamybinio cecho, todėl buvo priverstas kvėpuoti metalais užterštu oru.

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 23) paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl užteršto oro, triukšmo ar kitų nepatogumų dėl Alytaus pataisos namuose esančių dirbtuvių. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. Higienos normų reikalavimų neatitinkančiose 2-tojo bendrabučio patalpose (techniškai netvarkingos sienos, lubos, langai, drėgmė, pelėsis (netinkama ventiliacija).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašė priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, papildomu diskomfortu, dideliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija ir panašiai. Teismui nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir panašiai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas pastate, kuriam yra reikalingas remontas, todėl pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. K. (A. K.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d.), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.