Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas M. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. gruodžio 9 d. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, tarnybinėse patalpose, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 52 ir 53 punktų reikalavimus, t. y. nereaguodamas į jokius pareigūno teisėtus reikalavimus palikti tarnybines patalpas ir nefotografuoti pareigūnų šiose patalpose, neišėjo iš tarnybinių patalpų, fotografavo pareigūną be jo leidimo, elgėsi grubiai. M. A. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205 straipsnį.

Institucija 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 260 Lt baudą.

II.

M. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. gruodžio 30 d. Institucijos nutarimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 7 d. nutarimu M. A. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį, kuria M. A. pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.3 ir 52 punktus, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą toje dalyje nutraukė, o kitą nutarimo dalį pakeitė ir M. A. paskyrė 150 Lt baudą.

M. A. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir byla nutraukti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo tenkino M. A. skundą, panaikino 2005 m. gruodžio 30 d. Institucijos nutarimą, nesant M. A. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio, ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad liudytojų E. L. ir R. P. parodymai, jų paaiškinimai patvirtina, kad dienraščio darbuotojai - žurnalistė I. R. ir fotografas M. A. , į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas pateko ir jose buvo teisėtai. Fotografas M. A. minėtose patalpose buvo ir norėjo nufotografuoti Institucijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininko pavaduotoją R. P. vykdydamas darbo funkcijas, veikė ne kaip privatus asmuo. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad fotografuojamas asmuo fotografavimo metu buvo tarnybiniame kabinete tarnybos metu ir, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi, M. A. elgėsi teisėtai, todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 straipsnio 1 dalyje. Institucijos atstovas M. A. veiką prašė perkvalifikuoti į ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Teismas konstatavo, kad M. A. taip pat nepadarė ir teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis veikė teisėtai, todėl pareigūnų reikalavimai palikti tarnybines patalpas buvo neteisėti, o ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą galima padaryti tik nevykdant teisėto pareigūno reikalavimo. R. P. ir Institucijos atstovo teiginius, kad kabinete, jame būnant žurnalistei ir fotografui, buvo slaptą informaciją sudarančių dokumentų ir dėl to neleista fotografuoti, teismas vertino kritiškai, kadangi tai buvo naujas teiginys, kurio anksčiau byloje nebuvo.

III.

Apeliaciniu skundu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą, pakeisti M. A. teisės pažeidimo kvalifikaciją į ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir priimti nutarimą šio straipsnio sankcijos ribose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino R. P. ir Institucijos atstovo teiginius, kad kabinete, jame būnant žurnalistei ir fotografui, buvo slaptą informaciją sudarančių dokumentų ir dėl to neleista fotografuoti. Visi duomenys ir dokumentai iš Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto į Instituciją ir atvirkščiai patenka per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininką, todėl jo kabinete visada būna dokumentų, kurie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ir asmens duomenys. Be to, šis teiginys byloje nebuvo naujas.

2. M. A. veiksmai, ketinant nufotografuoti R. P. , neatitiko Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių, 42 straipsnio 2, 3 dalių, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareigūnų reikalavimas M. A. išeiti iš tarnybinio kabineto buvo teisėtas.

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi E. L. parodymais, kad M. A. buvo kviestas R. P. , kadangi E. L. to nežinojo, o tik susidarė tokią nuomonę. Teismas turėjo remtis R. P. parodymais, pagal kuriuos M. A. į tarnybines patalpas įėjo be kvietimo su kviesta žurnaliste.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. A. suformuluotas kaltinimas, kad jis ,,nereaguojant į jokius pareigūno teisėtus reikalavimus palikti tarnybines patalpas ir nefotografuoti pareigūnų šiose patalpose, neišėjo iš tarnybinių patalpų, fotografavo pareigūną be jo leidimo, elgėsi grubiai“. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime M. A. veika kvalifikuota pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį, ir nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52, 53 punktų, o nutarime – dar ir 47.3 punkto reikalavimų pažeidimas.

Minėtos taisyklės nustato patikrinimą atliekančių valstybės institucijų funkcijas pasienio kontrolės punktuose ir pasienio kontrolės punktų režimą (Taisyklių 1 punktas). Institucijos dokumentuose nurodyti Taisyklių punktai reglamentuoja tam tikrų subjektų, t. y. asmenų, kertančių valstybės sieną ar nekertančių valstybės sienos, bet turinčių teisę disponuoti prekėmis, kurios laikomos muitinės prižiūrimose vietose, arba jas vežti, veiklą ar tos veiklos apribojimus. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, M. A. , atvykęs į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą kaip ,,Respublikos“ laikraščio redakcijos darbuotojas dėl informacijos apie konfliktą, į šių subjektų (nurodytų Taisyklėse) ratą nagrinėjamoje byloje nepatenka, taigi jis negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 straipsnio 1 dalyje subjektu, tad administracinė byla pagal šią teisės normą jam nutraukta pagrįstai (ATPK 250 str. 1 p.).

Institucija prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir M. A. veiką perkvalifikuoti į ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą <...>.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas M. A. pateko neteisėtai, nes tai prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytojai R. P. , E. L. ir R. V. nurodė, kad į viršininko (t. y. R. P. ) kabinetą patekti galima tik per budėtoją. Duomenų, kad budėtojas nebūtų praleidęs M. A. ar bandęs šį sulaikyti, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad tiek ,,Respublikos“ žurnalistė I. R. , tiek kartu su ja ir fotografas M. A. į R. P. tarnybinį kabinetą pateko teisėtai, įleidus pareigūnui. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, konfliktas kilo dėl to, kad M. A. ėmė fotografuoti pareigūną, negavęs jo leidimo, po ko R. P. atsisakė kalbėti su žurnaliste, o fotografas buvo paprašytas išeiti; kadangi šis neklausė, buvo išvesdintas iš kabineto. Nei vienas iš Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto darbuotojų nenurodė, jog M. A. buvo įspėtas nefotografuoti dėl kabinete buvusių valstybės ar tarnybos paslaptį ar kitą slaptą informaciją sudarančių dokumentų, šios aplinkybės buvo nurodytos tik 2006 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu. Institucija jokia teisės norma nepagrindė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimo jo nefotografuoti tarnybinių pareigų atlikimo metu teisėtumo, tad pagrindo išvadai, kad M. A. veika atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies objektyviąją pusę, nėra. Be to, palyginus ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, matyti, jog įstatymų leidėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (ATPK 187 str. 2 d.) vertina kaip griežtesnį teisės pažeidimą nei pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą (ATPK 205 str. 1 d.). Už ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų, tuo tarpu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankciją gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakeisdamas M. A. veiksmų kvalifikaciją į ATPK 187 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) draudimo principą, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal paties M. A. skundą. Tuo tarpu dėl skundo padavimo jį padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A. veiksmų neperkvalifikavo į ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.