- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1514-173/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- E. R. Z.
- Ieškovas
- UAB „Bobutės paskola“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4862-877/2013 pagal ieškovo UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui E. R. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Bobutės paskola“ ieškiniu (b.l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt kredito, 70 Lt kredito mokesčio, 107,01 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-10-16 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 500 Lt kreditas 2 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 70 Lt kredito mokestį iki 2012-12-16 (2×285 Lt). Atsakovas prievolės neįvykdė.
Remiantis kredito išdavimo sutarties 8.3 punktu atsakovas, sudarydamas kredito išdavimo sutartį, patvirtino, jog gavo išsamią informaciją apie teikiamą paslaugą, susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Sumokėdamas registracijos mokestį į ieškovo sąskaitą, atsakovas akceptavo vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas.
Atsakovas turi sumokėti 107,01 Lt palūkanų remiantis CK 6.874 str. 1 d., Sutarties 5.1 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino (b.l. 22-24). Iš atsakovo E. R. Z. ieškovui UAB „Bobutės paskola“ priteisė 500 Lt kredito, 70 Lt kredito mokesčio, 107,01 Lt palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (677,01 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nustatė, kad remiantis vartojimo kredito išdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 dalies nuostatomis, šalys sutarė dėl registracijos patvirtinimo. 2012 m. birželio 5 d. vietiniu mokėjimo nurodymu (13 b.l.) atsakovas patvirtino registracijos duomenis ir Sutarties bendrąsias sąlygas, nurodydamas registracijos ID (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos į ieškovės sąskaitą pavedimu sumokėjo 0,01 Lt registracijos mokestį, t.y. savo veiksmais atsakovas patvirtino registraciją norėdamas sudaryti Sutartį ir gauti iš ieškovės vartojimo kreditą. Iš 2012-10-16 vietinio mokėjimo nurodymo ir Sutarties (10-12, 14 b.l.) matosi, kad ieškovė pagal registracijos ID (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui 500 Lt kreditą, kredito ID (duomenys neskelbtini), pervesdama šią sumą iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą., nustatė kredito grąžinimo terminus. Sutarties 1.19 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kreditu atsakovas turi mokėti ieškovei fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose (metinė palūkanų norma – 110,38 proc.). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo atsakovui dienos iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas nustatė, kad šalių sutarta metinė palūkanų norma – 110,38 proc., nepažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. nuostatų ir neviršija įstatymo nustatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos, t.y. 200 proc.
Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas pagal nustatytus terminus prievolės neįvykdė, pirmos instancijos teismas sprendė, jog vadovaujantis Sutarties 5.1 punktu, ieškovė pagrįstai paskaičiavo palūkanas, taikydama 110,38 proc. normą nuo pradelstos mokėti sumos. Šalių sudaryta Sutartis yra atlygintinė, šalys Sutarties 5.1 punkte numatė CK 6.872 str. 1 d. apibrėžtas palūkanas, bei savo sutartimi patvirtino to paties straipsnio antrojoje dalyje numatytą tokių palūkanų mokėjimo tvarką. Toks palūkanų mokėjimo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, todėl turėjo būti suprantamas atsakovui.
Teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nustatytais terminais grąžinti ieškovei 500 Lt kreditą ir sumokėti 70 Lt kredito mokestį (palūkanas) bei įsipareigojimų sumokėti sutartas palūkanas nuo visos pradelstos mokėti sumos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nepateikė teismui įrodymų, kad Sutartyje nustatytą prievolę atsiskaityti su ieškove įvykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas E. R. Z. apeliaciniu skundu (b.l. 40-46) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neištyrė vienašališkai parengtos, apgaulingos, tyčinės UAB „Bobutės paskola“ vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies bei specialiosios dalies sąlygų turinio (CK 6.886 str, 6.193 str.). Sutartyje nėra nurodytos ją sudariusios šalys, nenurodyta sudarymo vieta, laikas, nėra sutartį sudariusio darbuotojo duomenų, ji šalių nepasirašyta. Sprendimas nemotyvuotas, paremtas spėjimais, priimtas peržengiant byloje pareikštus reikalavimus. Negalima nustatyti kokios šalys sudarė sutartį, kokie buvo jų ketinimai (CK 6.193 str.). Sutartis neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, todėl yra neleistinas rašytinis įrodymas. Atsakovo 2012-06-05 sutikimas yra kitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra šios bylos dalykas, ji šioje byloje nepateikta. Nepagrįstai nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 110,38 proc.
Nurodo, kad atsakovas nėra sudaręs 2012-10-16 sutarties, kuri yra negaliojanti ab initio, nėra šios sutarties šalis. Apie sutartį sužinojo tik 2013-02-09. Ieškovei sutikimą yra davęs 201-06-05, tačiau tik vienai operacijai.
Sutarties sąlygos neatitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 str. reikalavimų-sąžiningos verslo praktikos principų. Kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi įvertinti sutarties sąlygas pagal CK 6.188 str. sąžiningumo kriterijus. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sąlygos privalomo skitai šaliai, jei standartinės sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė (sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių motyvų. Atsakovas nenurodė pagrįstų ir motyvuotų argumentų, kad bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo tenkinamas.
Dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Iš ginčo kredito išdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12) ir ieškovo pateikto 2012-06-05 vietinio mokėjimo nurodymo, kuriuo atsakovas tvirtino registracijos duomenis ir kredito sutarties bendrąsias sąlygas, registracijos ID (duomenys neskelbtini) (b.l. 13) matyti, kad tai yra elektroninėmis ryšio priemonėmis sudaroma vartojimo kredito sutartis. Byloje pateikta pirmoji sutarties dalis – bendrosios paskolos sutarties sąlygos, duomenys apie pasiskolintą sumą ir su tuo susijusias pareigas mokėti konkretaus dydžio kredito mokestį, nurodytos konkrečios atsakovo mokėtinos sumos (pateiktas mokėjimo grafikas). 2012-10-16 vietinis mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui E. R. Z. remiantis kredito sutartimi ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 500 Lt (b.l. 14).
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šalių sudaryta sutartis parengta vienašališkai, yra apgaulinga. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, paskolos gavėjui prisijungiant prie paskolos davėjo siūlomų sąlygų. Kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, teismas ex officio turi įvertinti sutarties sąlygas pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jei standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė. Nagrinėjamu atveju atlikdamas 0,01 Lt mokėjimą, atsakovas kartu patvirtino kredito sutarties bendrąsias sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis, todėl jam šios sąlygos privalomos. Kaip teisingai išanalizuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas atliko veiksmus, numatytus bendrosiose sutarties sąlygose (3 d.), reikalingus atlikti registraciją vartojimo kredito davėjo valdomoje duomenų bazėje, nes pateikti vartojimo kredito paraišką turi tik registruoti asmenys. Minėtos registracijos metu buvo suteiktas kliento ID, kuris yra nurodytas ginčijamoje 2012-10-16 vartojimo kredito sutartyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1.6. punktu vartojimo kredito gavėjui patvirtinus vartojimo kredito sąlygas laikoma, kad šalys susitarė dėl kredito sąlygų ir jas patvirtino elektroniniais parašais. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog į atsakovo sąskaitą buvo pervestos lėšos remiantis ginčijama vartojimo kredito sutartimi. Minėto fakto neginčija ir pats atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad po pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą buvo imtasi veiksmų dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ieškovui. Atsakovas priėmė gautas lėšas ir taip patvirtino šalių sudarytą susitarimą.
Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad kredito davėjas yra UAB „Bobutės paskola“, o kredito gavėjas E. R. Z., todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nėra nurodytos sutartį sudariusios šalys. Paskolos sutarties šalys nepasirašė, kadangi sutartis sudaryta elektronine forma.
Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovui buvo suteikta galimybė susipažinti su vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis. Sutarties pasirašymo metu buvo nustatytos palūkanos, atsakovui buvo žinoma, jog laiku nesumokėjus paskolos, reikės mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei jos bus skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą sumokėjo, vadinasi atsakovas iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti tarp šalių nustatytas palūkanas (CK6.205 str., CK 6.872 str. ). Sutartimi nustatytas palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir atsakovo skolos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.