Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sandrai Klimienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M., tretysis asmuo A. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir ieškovė) ieškinys atsakovei V. M. (toliau ir atsakovė), tretysis asmuo A. M. (toliau ir tretysis asmuo), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Atsakovė V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 246 straipsniu, bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, nepilnamečio vaiko interesus, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Teismo posėdyje ją atstovavo atstovas.

Ieškovės atstovė Eglutė Tamulienė teismo posėdyje palaikė ieškinį.

Atsakovės V. M. atstovas advokatas Gvidas Byčius teismo posėdyje prašė bylą spręsti pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgiantvį atsakovės turtinę padėtį, nustatyti mažesnį išlaikymo dydį.

Tretysis asmuo A. M. teismo posėdyje palaikė ieškinį, paaiškino, kad anūkė Augustė gyvena su ja, su motina Virginija bendrauja tik telefonu, dažniausiai motina paskambina, kai būna neblaivi, tada mergaitė nenori bendrauti su mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina V. M., tėvas nežinomas (Jurbarko rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. M. yra nustatytos diagnozės: F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), F80.0 (specifinis tarimo sutrikimas) (2018 m. rugpjūčio 24 d. viešosios įstaigos Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro sveikatos priežiūros centro išduotas pažymėjimas). V. M. taip pat turi dar du pilnamečius vaikus, t. y. S. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusį (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. liepos 19 d. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros. Nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. birželio 30 d. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. 2018 m. liepos 31 d. A. M. buvo nustatytas galimas smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ir nustatytas pirmas grėsmės lygis. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šeima įtraukta į riziką patiriančių šeimų sąrašą. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskirta atvejo vadyba. 2018 m. rugsėjo 4 d. A. M. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2018 m. gruodžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu V. M. buvo iškeldinta iš A. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Sprendimas įvykdytas 2019 m. gegužės 30 d. su antstolio pagalba. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), liko gyventi V. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 15 d. A. M. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas ir nustatytas pirmas grėsmės lygis. Iš 2019 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 394 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. V. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių girtumas), smurtavo prieš savo motina A. M., kuomet namuose kartu buvo jos nepilnametė dukra A. M.. Šiame pranešime pateikta informacija, iš kurios matyti, kad V. M. nuolat vartoja alkoholį, išleidžia vaikui skirtus pinigus, A. M. prižiūri ir rūpinasi jos močiutė A. M.. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius A. M. laikinai apgyvendino močiutės A. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi leista paimti A. M. iš motinos V. M., paskutinės žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo A. M. (Nr. O1-956) A. M. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju paskiriant viešąją įstaigą „Jurbarko socialinės paslaugos“. 2019 m. spalio 24 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. O1-956 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo A. M.“ pakeitimu (Nr. O1-1177) A. M. laikinąja globėja paskirta jos močiutė A. M., jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 31 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po 2019 m. gegužės 30 d. V. M. iškeldinimo iš jos motinos A. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), A. M. pateikė rašytinį sutikimą prižiūrėti, maitinti, skalbti rūbus, leisti nakvoti A. M. (2019 m. birželio 4 d. A. M. paaiškinimas). 2019 m. birželio 6 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Skirsnemunės seniūnija pateikė informaciją (reg. Nr. VSD-977) apie tai, kad V. M. nepriima jai siūlomos pagalbos, nevykdo įsipareigojimų, yra ūmaus būdo, keikiasi. Iškylančias problemas sprendžia padedant savo neįvardintiems draugams. V. M. atsisako vykti kartu apsipirkti su socialine darbuotoja. Seniūnijos darbuotojai iki jos iškeldinimo iš jos mamos A. M. namų siūlė ieškotis gyvenamojo būsto sau ir savo vaikams, tačiau ji nedėjo jokių pastangų. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. M. smurto prieš savo motiną A. M.. 2019 m. rugpjūčio 11 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akte pažymima, kad A. M. paimta iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendinta su močiute A. M.. Iš 2019 m. rugpjūčio 11 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad V. M. neprižiūri savo vaikų, juos auklėja ir rūpinasi močiutė A. M., V. M. smurtauja prieš savo mamą, nuolat vartoja alkoholį, A. M. yra išreiškusi norą gyventi kartu su močiute. Nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 11 d. A. M. paaiškinimas, kad V. M. yra jos dukra, o A. M. yra jos anūkė. Iš šio paaiškinimo matyti, kad ji gyvena su anūke A. M., nes jos dukra V. M. yra iškeldinta iš namų dėl smurto. V. M. kiekvieną dieną vartoja alkoholį, turi priklausomybę, tačiau nesigydo. A. M. augina ir rūpinasi ji. V. M. kartais nori vestis savo dukrą pas savo sugėrovus, tačiau ji neleidžia. Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. A. M. paaiškinimo matyti, kad jos dukra V. M. nuo 2019 m. gegužės 30 d. oficialiai buvo iškeldinta iš jos namų, tačiau ji vis tiek gyvena jai priklausančios sodybos teritorijoje. V. M. nesirūpina savo dukra A. M.. Ji ja rūpinasi nuo mažens, užaugino taip pat jos ir kitus vaikus. 2019 m. rugpjūčio 11 d. įvyko eilinis įvykis, kuomet jos dukra prieš ją smurtavo. Ji nenori, kad A. M. patektų į globos namus. Ji nori ją užauginti, suteikti jai gerbūvį. Jų santykiai yra geri. 2019 m. rugpjūčio 12 d. vaiko nuomonės išklausymo akte (Nr. 10TSD-2279) A. M. paaiškino, kad ji su savo mama V. M. sutaria gerai, tačiau ji retai būna namuose, grįžta namo neblaivi, konfliktuoja su močiute A. M., ją muša. Jos mama jos nemuša, bet kartais šaukia. Ji parodė, kad ja labiau rūpinasi močiutė, ji labiau norėtų gyventi su ja, su močiute ji jaučiasi saugi. Ji bijo, kai jos mama ir močiutė konfliktuoja, bando jas išskirti. Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos pateiktos informacijos (reg. Nr. S2-1338) matyti, kad nors V. M. ir negyvena savo mamos namuose, tačiau ji ir toliau su ja konfliktuoja, vartoja alkoholį, nesirūpina savo dukra, naktimis miega kur papuola. V. M. buvo siūlyta vykti į nakvynės namus, esančius Jurbarke, kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo, tačiau ji atsisakė. V. M. ignoruoja visus siūlymus, savitai sprendžia iškilusias problemas, nesirūpina dukros gerove. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateikta informacija (reg. Nr. S2-1338), kuri patvirtina, kad šiuo metu A. M. gyvena kartu su savo močiute A. M., kuri sutinka ja rūpintis ir globoti, maitinti, užtikrinti jos gerovę. Pastebėta, kad V. M. net ir negyvenadama savo motinos namuose, toliau su ja konfliktuoja, vartoja alkoholį, nesirūpina savo dukra, naktimis miega kur papuola. Jai buvo pasiūlyta apsigyventi Jurbarko nakvynės namuose, tačiau V. M. atsisako bet kokios pagalbos. 2019 m. spalio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo (Nr. 10GVA-456), iš kurio matyti, kad A. M. šiuo metu nėra galimybių grįžti į savo šeimą, nevyksta jokie pokyčiai, pritarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, o laikinąją globą tęsti močiutės A. M. šeimoje. 2019 m. spalio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, iš kurio matyti, kad A. M. šiuo metu gyvena pas globėją, norėtų gyventi pas močiutę, ji ją labai myli, su mama gyventi nenori. 2019 m. spalio 16 d. globojamo (rūpinamo) vaiko apsilankymo aktas Nr. 10GVA-438, iš kurio matyti, kad A. M. labai pasiilgsta močiutės, nori su ja gyventi, jos dažnai bendrauja telefonu. V. M. nesidomi savo dukra, A. M. skambino tik kelis kartus, turėjo įvykti du susitikimai, tačiau jie neįvyko dėl motinos kaltės. Močiutė V. M. siekia, kad A. M. grįžtų gyventi pas ją, deda visas pastangas geresniam namų gerbuviui. A. M. išreiškė, kad ji myli mamą, bet su ja gyventi nenori, ji nori gyventi su močiute. Iš 2019 m. spalio 15 d. dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką išvados nustatyta, kad A. M. nuomojamo buto aplinka yra skurdoka, bet švari, tvarkinga. Kambariuose yra būtiniausi baldai, buitiniai prietaisai. A. M. bus skiriamas atskiras kambarys, kuriame yra pagrindiniai baldai poilsiui, daiktų laikymui, mokymuisi. Moters pajamos yra nedidelės, bet pastovios, o, planuojant biudžetą, pinigų užtenka pagrindinių poreikių patenkinimui. A. M. valgo įprastą, tradicinį maistą, tačiau mažai skiria dėmesio maisto produktų kokybei. Moteris nuolatinių sveikatos problemų neturi, atsakingai rūpinasi savo ir savo šeimos narių sveikatos poreikių tenkinimu. A. M. stengiasi auginti anūkę, kad jie užaugtų sąžininga, savarankiška, gerbtų vyresnius žmones. Moteris stengiasi mergaitę pagirti už gerus darbus, iniciatyvas namie. A. M. užtikrina vaiko ugdymosi poreikius. Stokojama įrodymų, kad A. M. turi gebėjimų padėti išgyventi vaikui netektis. Tikslinga pareiškėjai dalyvauti artimųjų giminaičių GIMK mokymuose, siekiant įgyti ar sustiprinti gebėjimą padėti vaikui išgyventi netektis. A. M. turi darnių ryšių su artimaisiais, palaiko šiltus santykius su brolio šeima, seserimis. Moteris padeda vaikui palaikyti vaikų santykius su artimaisiais. Stokojama įrodymų, kad A. M. geba kalbėti apie mergaitės mamą pozityviai, be smerkimo. A. M. palaiko ryšius su artimaisiais, draugų neturi. Moteris padeda anūkei palaikyti santykius su artimaisiais, tačiau turi mažai galimybių sudaryti sąlygas megzti naujas pažintis ar palaikyti A. M. esamas draugystes. A. M. vaikų auklėjimo klausinius stengiasi spręsti pati ar kartu su dukra I. bei broliu A., tačiau supratusi, kad tam tikru momentu jai nepakanka savo žinių ir įgūdžių sprendžiant susidariusią problemą, galimai kreiptųsi pagalbos į specialistus. Moteris yra linkusi bendradarbiauti su specialistais, ypač kai tai yra susiję su jos anūkės globa. Teikiama išvada, jog A. M. yra pasirengusi globoti anūkę A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 30 d. A. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji sutinka būti nuolatine A. M. globėja, ji ją augino nuo mažens. Dėl anūkės ji pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad galėtų tapti jos globėja. 2019 m. spalio 30 d. globojamo (rūpinamo) vaiko apsilankymo aktas, iš kurio matyti, kad A. M. gyvena kartu su savo močiute nuomojamame bute, esančiame Jurbarke. Ji nori gyventi su močiute, jaučiasi saugi. Ji su mama bendrauja mažai, paskambina būdama neblaivi. Ji nenori su ja susitikti, nes ji gali būti neblaivi, pikta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo A. M. skirti A. M. nuolatine globėja.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Išnagrinėjus bylos faktinius duomenis, galima daryti išvadą, kad V. M. yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnametės dukros A. M. auklėjimo, jos neaugina. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra linkusi smurtauti, nuolat vartoja alkoholį, jos gyvenamoji vieta šiuo metu nėra žinoma. Net ir po to, kai 2019 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti A. M. iš motinos V. M., ji nedėjo jokių pastangų susigrąžinti savo dukrą, keisti savo amoralų elgesį, nutraukti alkoholio vartojimą, ieškoti sau ir savo dukrai gyvenamojo būsto, priešingai, ji atsisakė bet kokios jai siūlomos socialinės pagalbos, nevykdė sudarytų planų, neatvykdavo į teismo posėdžius, siekiant apginti savo motinos valdžią savo dukros atžvilgiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad visą laikotarpį nuo tada, kai A. M. buvo paimta nuo savo motinos V. M., jos nebuvo susitikusios, nors ir buvo planuoti susitikimai, tačiau jie neįvyko dėl motinos kaltės. V. M. savo dukrai buvo paskambinusi kelis kartus, tačiau ir tuo metu, kai ji buvo neblaivi. Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. M. savo veiksmais ir neveikimu daro ypatingą žalą savo nepilnametės dukros A. M. vystymuisi, visiškai ja nesirūpina, byloje nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl teismas neterminuotai apriboja motinos V. M. valdžią jos dukros A. M. atžvilgiu. 2020 m. kovo 9 d. A. M. patvirtino, kad nenori gyventi su mama, nes jai gera su močiute.

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.257 straipsnyje yra numatyta, kad vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), kai abiems tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Ieškinyje prašoma A. M. nustatyti nuolatinę globą, jos globėja paskirti močiutę A. M., o globos vietą nustatyti A. M. gyvenamojoje vietoje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. M. tėvas nėra žinomas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu V. M. yra neterminuotai apribojama motinos valdžia į jos dukrą A. M., įvertinus tai, kad A. M. yra jos močiutė, kuri nuo pat mažumės ją augino, rūpinosi, suteikė gyvenamąją vietą, materialinį išlaikymą, A. M. dėjo visas pastangas, siekiant, kad A. M. liktų gyventi jos šeimoje, pakeitė gyvenamąją vietą, kad jos anūkė galėtų augti erdvioje ir saugioje aplinkoje, būtų lengviau įgyvendinami jos kiti poreikiai, ji sutinka būti A. M. nuolatine globėja, A. M. taip pat ne kartą yra išreiškusi norą gyventi su močiute, o ne su mama, todėl teismas tenkina šį ieškovės prašymą, ir A. M. nustato nuolatinę globą, jos globėja skiriant jos močiutę A. M., globos vietą nustatant A. M. gyvenamojoje vietoje. A. M. taip pat skirtina ir nepilnametės A. M. turto administratore, nustatant visiško administravimo rūšį (CK 4.240).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš V. M. dukros A. M. išlaikymui mokantperiodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nuolatiniam globėjui. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). V. M. privalo teikti materialinį išlaikymą savo dukrai A. M.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatė, kad V. M. nevykdo šios savo pareigos, todėl materialinis išlaikymas jos nepilnametei dukrai A. M. yra priteistinas. Teismas svarsto, kad nors V. M. ir nedirba, nuolatos vartoja alkoholį, tačiau akcentuoja į tai, kad ji yra darbingo amžiaus, tai neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, todėl ji turi galimybę ir privalo teikti išlaikymą savo dukrai A. M.. Įvertinus minimalius vaikų poreikius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovės turtinę padėtį, iš V. M. priteistina A. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o priteistas lėšas paveda tvarkyti uzufrukto teise nuolatinei globėjai A. M. (CK 3.208, 3.190 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl nuo žyminio mokesčio šioje byloje atleistinas tiek ieškovė, tiek atsakovė. CPK 96 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406, 407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Apriboti neterminuotai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja.

Nustatyti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M. išlaikymui mokant po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. lapkričio 4 d. iki A. M. pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nuolatinei globėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratore, nustatant visiško administravimo rūšį.

Išaiškinti V. M., kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Sprendimą dalyje dėl A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.