Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-8008-1067/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2-8008-1067/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04846-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. M., G. G.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos, V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8008-1067/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04846-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

atsakovei G. M.,trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei A. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. M. ir G. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo bei išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys V. M., Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) neterminuotai riboti G. M. motinos valdžią į dukrą E. L. M. ir sūnų M. G.; 2) priteisti iš atsakovės G. M. dukros E. L. M. ir sūnaus M. G. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaikų asmenines sąskaitas banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti nuolatinius globėjus; 3) neterminuotai riboti G. G. tėvo valdžią į sūnų M. G.; 4) priteisti iš atsakovo G. G. sūnaus M. G. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti nuolatinę globėją; 5) teismo išlaidas iš atsakovės priteisti valstybei.

Nurodė, jog atsakovė G. M. turi keturis vaikus - M. G., T. S., A. M. ir E. L. M., tačiau augina tik du sūnus - T. S. ir A. M.. Nuo 2013 m. gegužės 27 d. atsakovės sūnaus M. G. laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė V. M., po to, kai M. G. pabėgo iš namų, t. y. 2013 m. sausio 21 d. po pamokų negrįžo namo. Vaikas buvo rastas Vilniaus autobusų stotyje, kur jį pastebėjo autobuso vairuotojas ir atvedė į stoties dispečerinę. Apie Vilniuje rastą atsakovės sūnų M. G., buvo pranešta atsakovei, vaiko mamai G. M. Sužinojusi, jog vaikas Vilniuje, G. M. susisiekusi telefonu su pusbroliu, gyvenančiu Vilniuje, paprašė paimti vaiką iš autobusų stoties. Vėliau pusbrolis susisiekė su atsakovės broliu ir šis vaiką nuvežė pas atsakovės tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio, nuo 2013 m., M. G. gyvena pas močiutę V. M. (duomenys neskelbtini), ji administraciniu aktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta vaiko laikinąją globėja. Su biologine mama berniukas beveik nebendrauja. Paskutinį kartą mama lankėsi prieš 5 metus. Berniukas su mama periodiškai susirašinėja trumposiomis žinutėmis telefonu, tačiau kaip įvardijo pats vaikas - „tai būna retai“. Atsakovas, M. G. tėtis - G. G. aplanko sūnų 1-2 kartus į metus, beveik nebendrauja ir nerodo iniciatyvos susitikti su vaiku, nesidomi vaiko gyvenimu ir problemomis, vaikui nėra žinoma tiksli tėčio gyvenamoji vieta, kadangi pats tėtis prieštarauja, kad jis svečiuotųsi pas jį.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė mergaitę, nėštumo metu ji nesilankė moterų konsultacijoje, vaiką pagimdė anksčiau laiko - 24 savaičių, 680 gr. svorio. Ligoninėje, atsakovė G. M. dukrą aplankė tik du kartus. Gimus dukrai, atsakovė G. M., gyveno su sugyventiniu M. M., abu sugyventiniai dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, buityje trūko švaros ir tvarkos, sugyventiniai niekur nedirbo. Socialiniai darbuotojai, įvertinę esamą situaciją, nusprendė vaiko negrąžinti į biologinę šeimą. Buvo priimtas sprendimas, vaikui - E. L. M. nustatyti laikinąją globą Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Atsakovė ir jos sugyventinis, kuris galimai yra ir vaiko tėvas, sutiko, jog dukra iš ligoninės būtų perkelta į globos instituciją.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovai nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikams ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią į sūnų M. G. ir dukrą E. L. M., o atsakovui, į sūnų M. G. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiks vaikų interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą, nustatant nuolatinę E. L. M. globą institucijoje, sūnaus M. G. močiutės V. M. šeimoje.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog situacija nėra pasikeitusi, atsakovai vaikais nesidomi. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovė G. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsakovas G. G. teismo posėdyje nedalyvavo apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiasis asmuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė G. M. yra visiškai nusišalinusi nuo tėvų valdžios vykdymo - nelanko dukters E. L. M. ir ja nesidomi, nesiteirauja įstaigos darbuotojų apie mergaitės sveikatą, nedalyvauja vaiko priežiūroje, neteikia išlaikymo. Paskutinį kartą G. M. buvo atvykusi 2018 m. rugpjūčio 4 d. Trečiojo asmens manymu neterminuotas mamos valdžios apribojimo būdas geriausiai atitiktų mažametės E. L. M. interesus, nes tik toks tėvų valdžios apribojimo būdas suteiktų vaikui galimybę ateityje užaugti pilnavertėje, mylinčioje šeimoje, t. y. būti įvaikintai. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Papildomai paaiškino, kad atsakovas savo nepilnametį sūnų aplanko į mėnesį kartą, teikia 40 Eur išlaikymą, tuo tarpu atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiku nesidomi ir juo nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas G. G., o mama – atsakovė G. M. Nepilnamečio vaiko laikina globėja nuo 2013 m. paskirta vaiko močiutė V. M. Nepilnamečio vaiko E. L. M., gim. (duomenys neskelbtini) mama yra atsakovė G. M. Vaiko gimimo įraše tėvas nenurodytas. 2018 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), mergaitės laikinu globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog G. M. yra nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų M. G. ir E. L. M. priežiūros. Trečiojo asmens V. M. paaiškinimais atsakovė sūnumi nesirūpina, jo neišlaiko, su vaiku nebendrauja. Trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovės paaiškinimais atsakovė G. M. yra visiškai nusišalinusi nuo tėvų valdžios vykdymo - nelanko dukters E. L. M. ir ja nesidomi, nesiteirauja įstaigos darbuotojų apie mergaitės sveikatą, nedalyvauja vaiko priežiūroje, neteikia išlaikymo. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir pati atsakovė. Taigi atsakovė dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis jais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovė nerodo jokių pastangų, jog norėtų susigrąžinti vaikus į šeimą ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas G. G. taip pat yra nusišalinęs nuo savo sūnaus M. G. auklėjimo bei priežiūros. Vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis vaiku, neužtikrina vaikui saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime. Atsakovas nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, neteikė duomenų, kad vaiku rūpinasi ar nori juo rūpintis, dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei G. M. neterminuotai apribotina motinos valdžia į sūnų M. G. ir dukrą E. L. M., o atsakovui G. G. - tėvo valdžia į sūnų M. G. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), E. L. M. laikinu globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G. laikina globėja paskirta jo močiutė V. M. Ieškovas patvirtino, kad laikini globėjai užtikrina tinkamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, M. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos V. M. gyvenamojoje vietoje, o E. L. M. - Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams E. L. M. ir M. G. nustatymo ir globėjų paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. M. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį dukrai E. L. M. ir sūnui M. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo G. G. po 100 Eur kas mėnesį sūnui M. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Byloje esančiais duomenimis išlaikymo atsakovė G. M. vaikams neteikia, atsakovas G. G. trečiojo asmens V. M. rašytiniais paaiškinimai teikia 40 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui M. G.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovai yra veiksnūs, darbingi ir darbingo amžiaus, todėl privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovų vaikų išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovai duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to atsakovė teismo posėdžio metu sutiko teikti nepilnamečiams vaikams prašomą priteisti išlaikymą. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės G. M. dukros E. L. M. ir sūnaus M. G. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 27 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš atsakovo G. G. sūnaus M. G. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojais skirtini laikinieji globėjai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovės G. M. mokėtinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis, o atsakovo G. G. – 27 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą - E. L. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką M. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti laikinąją globėją V. M. nepilnamečio vaiko M. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Skirti laikinąją globėją Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus nepilnamečio vaiko E. L. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko E. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams M. G. ir E. L. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė