- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 1-1032-716/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- E. C., E. Ž.
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Lorteai Laričevai, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorėms Neringai Pačėsaitei, Ligitai Valentukevičienei, gynėjai advokatei Birutei Deveikienei, nukentėjusiesiems E. C. ir E. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv, (duomenys neskelbtini) , 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2002-02-14 Vilniaus n. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2005-06-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d., 500 Lt dydžio bauda; 3) 2005-10-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., galutine subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 500 Lt bauda; 4) 2007-12-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2008-07-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., galutine subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2009-11-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., galutine subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2011-02-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 30 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2011-03-06 d. apie 14.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Ratnyčios g. prie namo Nr.45, Vilniuje, pribėgęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo R. C. pareikalavo duoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam išsitraukus iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, jis jėga atlenkęs nukentėjusiajam pirštus, tokiu būdu atimdamas galimybę jam priešintis, iš jo rankų pagrobė nukentėjusiajam E. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530 Xpress Music“, 600 litų vertės.
Be to, T. P. 2011-03-16 d. apie 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Kalvarijų g. prie namo Nr.172, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiųjų E. Ž. ir E. K. liepė parodyti mobiliojo ryšio telefonus, po ko nukentėjusiajam E. K. išsitraukus mobiliojo ryšio telefoną „S. E. K810“ ir atsisakius jį duoti, jis telefoną pagrobė jam iš rankų ir kartu su nukentėjusiaisiais nuėjęs iki Kalvarijų g. namo Nr.172, Vilniuje paskutinės laiptinės, liepė duoti nukentėjusiajam E. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“, po ko grasindamas fiziniu susidorojimu pagrobė nukentėjusiojo E. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5220“, 150 litų vertės, ir nukentėjusiojo E. K. mobiliojo ryšio telefoną „S. E. K810“, 600 litų vertės.
Be to, T. P. 2011-03-19 d. apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Kalvarijų g. prie namo Nr. l72a, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo nepilnamečio A. A. atvirai iš jo rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800XpressMusic“, 500 litų vertės, su jame buvusia 8 GB atminties kortele, 100 vertės, po ko nukentėjusiajam paprašius atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, kitas nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad sudavė jam du smūgius į pilvą ir veidą, po ko pabėgo ir tokiu būdu užvaldė nukentėjusiajam P. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800 Xpress Music“, tuo padarydamas nukentėjusiajam 600 litų žalą.
Be to, T. P. 2011-03-26 d., apie 16.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stadione, esančiame prie pastato, adresu Širvintų g. 82, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečių nukentėjusiųjų M. B. ir E. B., pareikalavo duoti mobiliojo ryšio telefonus, o pastariesiems davus telefonus, jis juos pagrobė, po ko nukentėjusiesiems paprašius grąžinti telefonus, jis išsitraukė peilį ir juo grasindamas M.B. tokiu būdu atimdamas galimybę pasipriešinti, pagrobė nukentėjusiajai L. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, 550 litų vertės su jame buvusia 4 GB atminties kortele, 25 litų vertės, ir nukentėjusiajam S. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800“, 900 litų vertės su jame buvusia „Micro SD" atminties kortele, 80 litų vertės ir „Tele2“ sim kortele, 10 litų vertės, tuo padarydamas L. B. 575 litų žalą ir S. B. 990 litų žalą.
Be to, T. P. 2011-03-27 d., apie 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, krepšinio aikštelėje, esančioje prie Karoliniškių gimnazijos, adresu Sausio 13-osios g. 17, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo D. Č. paprašė duoti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, tačiau pastarajam atsisakius duoti telefoną, jis rankoje laikydamas peilį ir juo grasindamas, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG KS360“, 600 litų vertės su jame buvusia „Tele 2 pildyk“ sim kortele, 10 litų vertės, viso padarydamas nukentėjusiajai I. G. 610 litų žalą.
Be to, T. P. 2011-03-29 d., apie 13.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stadione prie Senvagės vidurinės mokyklos, Širvintų g. 80, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nepilnamečio nukentėjusiojo L. T. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad suėmęs nukentėjusiojo dešinės rankos delną ir per riešą jį lenkdamas, po ko jam įrėmęs kumštį į krūtinę ir ją spausdamas, prispaudė L. T. prie namo sienos, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajai R. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5228", 450 litų vertės su jame buvusia „Tele 2 pildyk“ SIM kortele, 20 litų vertės, viso padarydamas nukentėjusiajai R. J. 470 litų žalą.
Dėl turto užvaldymo iš R. C.
T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nepažįstamu asmeniu priėjo prie nukentėjusiojo, iš kurio paėmė telefoną. Imant telefoną galėjo atlinkti pirštai, bet specialiai jėgos jis nenaudojo. Kitas nepažįstamas asmuo nežinojo, kad jis nori telefoną pagrobti, apie tai jie nesitarėme. Įvykis buvo spontaniškai. Su nepažįstamuoju išsiskyrė, pinigais nesidalino.
Nukentėjusysis E. C. teisme parodė, kad kovo 6 dieną apie 14 valandą parbėgo namo verkdamas jo sūnus R. sakydamas, kad iš jo atėmė telefoną. Jis klausė vaiko, kaip atrodė kaltininkas. Sūnus aiškino, kad buvo du vyrai, nurodė požymius. Tuo pačiu jis paskambino policijai. Jis kartu su policijos pareigūnais automobiliu ieškojo kaltininko, bet nieko nerado. Iš vaiko žodžių jis sužinojo, kad sūnus filmavo draugus, kurie čiuožinėjo nuo kalnelio. Vaikas pastebėjo, kad kažkoks vyriškis jį ilgai stebi. Tuomet sūnus paslėpė telefoną, pradėjo eiti link namų. Du vyriškiai jį pasivijo: vienas šis už nugaros, kitas iš priekio. Kaltinamasis paklausė, kiek valandų, nors rankoje laikė telefoną. Sūnus pasakė, kad šis pažiūrėtų į savo telefoną. Kaltinamasis pasakė, kad pas jį nenustatytas laikas. Sūnus sakė pažiūrėti pas draugą, bet kaltinamasis atsakė, kad ir pas draugą nenustatytas laikas, sakė „vaikeli nebijok, parodyk telefoną“ Sūnus jau jautė, kad kažkas negerai, ištraukė telefoną. Kaltinamais stipriai atlenkė pirštus ir paėmė telefoną.
Nukentėjusysis R. C. teisme parodė, kad su draugais važinėjo nuo klaniuko, juos filmavo. Netrukus pamatė, kad į jį žiūri vaikinas. Po to prie vaikino priėjo kitas vaikinas ir jie abu žiūrėjo į jį. Jis įsikišo telefoną į kišenę ir ėjo namo. Tie vaikinai jį pasivijo. Vienas vaikinas stovėjo už nugaros, o kitas priekyje. Tas, kuris stovėjo priekyje, paklausė, kiek valandų. Jis nesakė. Vaikinas pasakė dar kartą „parodyk man, kiek valandų, nebijok vaikeli“. Jis ištraukė telefoną iš kišenės ir laikė rankoje. Tada vaikinas atlenkė pirštą ir telefoną ištraukė. Jis nenorėjo atiduoti telefono, žinojo, kad telefoną atims. Pats jis telefono neatidavė, todėl vaikinas atlenkė pirštą ir telefoną paėmė. Jis bijojo, kad jį gali primušti. Parbėgęs namo jis pasakė, kas atsitiko.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 1, b.l. 15-22).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. C. atpažino T. P. nuotraukoje Nr. 2, kuris iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 32-33).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš R. C., nustatė, kad T. P. neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš E. C. valią, pasisavino šio turėtą mobilaus ryšio telefoną, ir šio tikslo įgyvendinimui kaip priemonę panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį mažamečio nukentėjusiojo rankos pirštų prievartiniu atlenkimu. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiųjų parodymai bei minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Visi duomenys gauti ir įtvirtinti teisėtu būdu, jais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl jais remiantis teismas T. P. pripažįsta kaltu.
T. P. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes jis veikdamas tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, numatydamas galimus tokio elgesio padarinius, turėdamas tikslą ir norėdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas prieš R. C. fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam E. C. priklausantį telefoną ir taip šį turtą užvaldė plėšimo būdu.
Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, kad prie mažamečio nukentėjusiojo priėjo du asmenys, vienas kurių T. P. vykdant nusikalstamą veiką neatliko jokių veiksmų, stovėjo ir tik pasišalino kartu su kaltininku. Dėl šios priežasties teismas šalina kaip neginčijamais įrodymais nepatvirtintą T. P. inkriminuotą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas su nenustatytu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šioje dalyje T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką įrodė teisme atsiprašydamas nukentėjusiojo E. C., pripažindamas ir sutikdamas atlyginti civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
T. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė mažamečiui.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl turto užvaldymo iš E. Ž. ir E. K.
T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sutiko tris vaikinus. Paklausė, gal šie turi cigaretę, paklausė, kiek valandų. Vienas iš vaikinų išsitraukė telefoną. Jis paprašė telefoną parodyti, vaikinas telefoną parodė. Paėjus iki laiptinės jis pas kitą vaikiną pamatė telefoną. Vaikinas jam telefoną padavė. Jis prašė telefoną paskolinti trumpam, po dviejų valandų sakė ateiti į tą pačią vietą ir telefoną žadėjo grąžinti. Su vaikinais gražiai kalbėjo, jiems negrasino. Vaikinai patys telefonus padavė į rankas, jokio smurto,grasinimų nenaudojo.
Nukentėjusysis E. K. teisme parodė, kad kovo ar vasario mėnesį Kalvarijų gatvėje su draugu E. Ž. sustojo pasikalbėti prie kioskų. Priėjo kaltinamasis ir paklausė, kiek valandų. Atsakius, kad jie nežino, T. P. pasiūlė išbandyti jėgas pasimušant. Atsisakius šis vėl paklausė, kiek valandų, sakė, nebijoti išsitraukti telefoną. Jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kiek valandų. T. P. paprašė telefoną parodyti. Davus telefoną, T. P. jį apžiūrinėjo, kelis kartus nufotografavo. Tada paėjus toliau link laiptinės T. P. pasakė apsisukti ir eiti iš čia. Paprašius grąžinti kortelę, T. P. ją atidavė. Kaltinamasis siūlė ateiti po dviejų valandų, žadėjo grąžinti telefoną. Atėjus T. P. sutartoje vietoje nebuvo.
Nukentėjusysis E. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną jis su nukentėjusiuoju E. K. stovėjo ir kalbėjosi. Tada priėjo kaltinamasis, paklausė, ko jie čia stovi, klausė, ar jie turi parūkyt. Atsakius, kad jie nerūko, vaikinas pasiūlė pasimušti, išbandyti jėgas. Vėliau vaikinas paklausė, kiek valandų. Jo draugas išsitraukė telefoną ir pasakė. Tada vaikinas sakė parodyti telefoną, žadėjo nieko nedaryti. E. K. parodė telefoną iš savo rankų. Vaikinas ištraukė telefoną, pafotografavo, telefoną atidavė atgal. Paskui vaikinas telefoną vėl ištraukė iš rankų ir pasiėmė, pradėjo eiti, sakė eiti su juo. Jis norėjo bėgti, bet nenorėjo palikti vieno draugo, nes pabijojo smurto, kurį jautė visą laiką, kai tik vaikinas atėjo ir pasiūlė pasimušti. Jie ėjo su vaikinu, kurios pradėjo keiktis. Jam liepė rodyti telefoną. Jis pasakė, kad telefono neturi, nors telefonas matėsi kišenėje. Vaikinas pasakė nemeluoti. Tada jis telefoną išsitraukė. Vaikinas pasakė atrakinti ir parodyti, kaip telefonas veikia. Vaikinas pasakė, kad jam reikia telefono trumpam laikui, kad už kelių valandų atiduos. Vaikinas telefoną paėmė iš rankų. Jis telefono tikrai nenorėjo atiduoti. Telefoną iš rankų tiesiog pasiėmė staigiai, ištraukė. Jie paprašė, kad vaikinas atiduotų SIM korteles. Vaikinas leido korteles išsiimti. Po poros valandų jie ėjo į varžybas pro tą pačią vietą, sustoję laukė vaikino, bet šio nebuvo. Įvykio metu jis bijojo smurto.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 1, b.l. 56-58).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. Ž. atpažino T. P. nuotraukoje Nr. 3 kaip asmenį, kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 65-66).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. Ž. gyvai atpažino T. P., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 67-69).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu E. K. pateikė telefono garantinės pažymos kopiją (t. 1, b.l. 81-82).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. atpažino T. P. nuotraukoje Nr. 2 kaip asmenį, kuris pagrobė mobilų telefoną (t. 1, b.l. 86-87).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. gyvai atpažino T. P., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 88-90).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš E. K. ir E. Ž. nustatė, kad T. P. neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš turto savininkų valią, pasisavino nukentėjusiųjų turėtus mobilaus ryšio telefonus ir šio tikslo įgyvendinimui naudojo grasinimus panaudoti fizinį smurtą. Tokią teismo išvadą patvirtina nukentėjusiųjų parodymai tyrimo metu ir teisme, kuriuos atitinka minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų duotų parodymų visumą nustatė, kad T. P. išsakė grasinimus panaudoti fizinį smurtą ne tik siekdamas išlaikyti iš nukentėjusiųjų įgytus mobilaus ryšio telefonus, tačiau savo elgesiu ir frazėmis siūlydamas pasimušti nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą dar iki turto užvaldymo, kas atitinka kitą plėšimo veikos požymį – galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis atėmimą – nors šis požymis ir nebuvo jam inkriminuotas prokuroro kaltinimu. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad turtą iš nukentėjusiųjų jis užvaldė vagystės būdu, teismas atmeta, nes tokie parodymai neatitinka nustatytos tiesos. Šiuos parodys teismas vertina kaip T. P. siekimą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
T. P. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes jis veikdamas tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, numatydamas galimus tokio elgesio padarinius, turėdamas tikslą ir norėdamas užvaldyti svetimą turtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus, t.y. šį turtą pagrobė plėšimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šalina iš kaltinimo T. P. inkriminuotą jo išsakytą frazę, nes išnagrinėjus bylą ir išnaudojus visas galimybes tiksliai nustatyti, kokius žodžius pasakė kaltininkas įvykio metu, nebuvo įmanoma.
T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.
Dėl turto užvaldymo iš A. A.
Žemesnės instancijos teismas
T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad ėjo pro kebabinę, prie kurios stovėjo vaikinas su telefonu. Priėjo kažkoks kitas vaikinas paprašė paskambinti. Jis pasakė, kad jo sąskaitoje nėra pinigų. Tuomet paskambinti telefonu davė prie kebabinės buvęs trečias vaikinas. Paskambinęs vaikinas atidavė telefoną savininkui. Jis savininko paprašė telefono. Vaikinas davė telefoną. Telefoną jis paėmė žinodamas, kad telefono negrąžins. Vaikino jis nemušė, negrasino. Nukentėjusysis sakė, kad prievartą naudojo kitas vaikinas, o ne jis. Kito vaikino jis nepažinojo, matė jį pirmą kartą.
Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad žiemą jis ėjo pro kioską Žirmūnuose. Jam iš rankų buvo pagriebtas telefonas. Atsisukęs pamatė kaltinamąjį su draugu. Šie sakė, kad jiems reikia paskambinti. Jis leido paskambinti. Telefoną iš jo pagriebė kaltinamasis. Kol šis kalbėjo telefonu, jis kalbėjo su kaltinamojo draugu. T. P. po truputį ėjo tolyn. Nukentėjusysis norėjo eiti paskui kaltinamąjį, tačiau draugas užstojo kelią ir trenkė jam į pilvą ir į galvą. Sudavė vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į veidą. Jam buvo užgniaužtas kvapas, jis negalėjo jų vytis, o šie nubėgo už namų kiemų.
Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad sūnus šeštadieniais lanko kompiuterinius kursus Kalvarijų gatvėje ,,Sigmos“ patalpose. Išėjus iš kursų, stovint prie kebabinės, sūnui iš rankų buvo išplėštas telefonas, buvo panaudotas smurtas. Sūnus bandė atsiimti telefoną ir prieš jį kaltinamasis su bendrininku panaudojo smurtą. Sūnui atsiimti telefono nepasisekė. Sūnus jautė stresą, nerimą, buvo aiškiai matomi fiziniai sužalojimai. Ekspertizė padaryta nebuvo, nes buvo savaitgalis, įstaiga nedirbo. Jis prašo priteisti 600 litų ieškinį.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 1, b.l. 99-101).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažino T. P. nuotraukoje Nr. 3, kuris iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 111-112).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. gyvai atpažino T. P., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 113-115).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš A. A. nustatė, kad T. P. ir nenustatytas asmuo neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš A. A. valią, pasisavino šio turėtą mobilaus ryšio telefoną, šio tikslo įgyvendinimui nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą ir taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Tokią teismo išvadą patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, kuriuos atitinka minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Visi duomenys gauti ir įtvirtinti teisėtu būdu, jais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl jais remiantis teismas T. P. pripažįsta kaltu.
T. P. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes jis veikdamas tyčia, t.y. suprasdamas tiek savo, tiek nenustatyto asmens veiksmų pavojingumą ir pobūdį, numatydamas galimus tokio elgesio padarinius, turėdamas tikslą ir norėdamas užvaldyti svetimą turtą, kitam asmeniui prieš A. A. atlikus fizinio smurto veiksmus, pagrobė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną taip šį turtą užvaldydamas plėšimo būdu.
Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, kad prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo ne T. P., bet kitas nenustatytas asmuo, todėl atitinkamai patikslina nusikalstamos veikos aplinkybes jas aprašydamas taip, kad nebūtų keičiama pareikšto kaltinimo esmė, sunkumas ir nebūtų inkriminuotos naujos faktinės aplinkybės.
T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta. Teismas nors ir nustatė, tačiau neturi pagrindo kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką T. P. įvykdė paprastoje bendrininkų grupėje, nes tai kaltinamajam nebuvo inkriminuota ir sunkina jo padėtį.
Dėl turto užvaldymo iš M. B. ir E. B.
Žemesnės instancijos teismas
T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ varžybos. Jis priėjo prie vaikinukų, kurie gėrė alų. Vaikinai jam pasiūlė alaus, jis atsigėrė kelis gurkšnius. Jis vieno vaikino paprašė parodyti telefoną. Vaikinas ištraukė telefoną. Jis telefone pamatė „Lietuvos ryto“ emblemą, apžiūrėjo. Tuomet paklausė vaikinų, ar kas turi telefoną liečiamu ekranu. Kitas vaikinas ištraukė tokį telefoną. Jis prašiau duoti pakalbėti telefonu, bet vaikinas to nenorėjo. Vėliau vaikinas padavė telefoną, sakė imti ir pažiūrėti. Trečias vaikinų draugas apsisuko ir nuėjo. Vaikinas prašė atiduoti telefoną. Jis pažadėjo atiduoti telefoną, jei jie pakvies draugą. Vaikinas šaukė draugui, kad šis ateitų, tačiau draugas numojo ranka ir nuėjo. Tuomet jis nusisukęs ėjo šalin. Vienas vaikinas ėjo už jo, kitas šalia, ir prašė atiduoti telefoną. Jis telefono negrąžino sakydamas, kad taip elgiasi dėl nuėjusio draugo. Tuomet jis išsitraukė peiliuką, atlenkė atidarytuvą ir prasivalė panages. Atidarytuvu niekam negrasino.
Nukentėjusysis E. B. teisme parodė, kad kovo ar balandžio mėnesį per ,,Lietuvos Ryto“ rungtynes jis, M. B. ir E. L. buvo prie licėjaus. Priėjo kaltinamasis ir pradėjo kalbėti apie rungtynes, apie krepšinį. Kaltinamasis paklausė pas M. B., ,kiek valandų, paprašė parodyti telefoną. M. B. parodė jam telefoną, jis pažiūrėjo. Tada T. P. paprašė jo parodyti telefoną. Nukentėjusysis telefono nerodė, vėliau T. P. kažkaip įtikino telefoną parodyt. Jis telefoną padavė T. P. į rankas. Vėliau jis suprato, kad telefono nebeatgaus. Kaltinamasis ėjo tolyn, nukentėjusysis jį vijosi, prašė atiduoti telefoną. T. P. pasakė, kad telefono neatiduos, kad nukentėjusysis eitų iš čia, tačiau jam negrasino. Jam M. B. kažką minėjo apie peilį, sakė, kad matė. Jis pats peilio nematė.
Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad kovo 26 dieną apie 4 valandą jis ir du draugai atvažiavo prie licėjaus į „Lietuvos Ryto“ rungtynes. Jie nuėjo į krepšinio aikštelę, ten sėdėjo. Atėjo nepažįstamas vyriškis, pasisveikino, pasakė, kad nori į krepšinio rungtynes, bet jam trūksta pinigų. Po to vaikinas paklausė, kiek valandų. Jis išsitraukė telefoną ir pasakė laiką. Vaikinas buvo šalia ir pamatė telefone „Lietuvos ryto“ logotipą, paprašė parodyti. Jis logotipą vaikinui parodė per atstumą. Vaikinas vis tiek jam iš rankų paėmė telefoną. Tuomet vaikinas E. B. paklausė, ar šis turi kokį nors telefoną. E. B. parodė savo telefoną. E. B. telefono nenorėjo duoti, bet vaikinas prisiekinėjo, kad nieko nedarys, todėl sutiko duoti telefoną. Vaikinas su telefonais pradėjo eiti nuo jų, jie sekė paskui. Tuomet vaikinas iš striukės išsitraukė sulankstomą peilį. Peilį vaikinas kišo prie veido per atstumą. Jie sustojo, kiek palaukę paprašė, kad vaikinas atiduotų bent jau korteles iš telefonų. Jis tada atkišo peilį ir nuėjo.
Nukentėjusioji L. B. teisme parodė, kad kovo 26 dieną, po penktos valandos vakaro gavo žinutę iš nepažįstamo telefono. Sūnus rašė „Mama, čia M., iš manęs pavogė telefoną“. Ji žinute atsakė, kad reikia kviesti policiją, klausė, ar sūnus sveikas. Jie susitarė, kad namie apsitars, ką daryti toliau, todėl į policiją jie kreipėsi vėliau. Grįžęs sūnus papasakojo visą istoriją. Sūnus iš karto pasakė, kad vaikinas turėjo peilį.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 1, b.l. 137-139).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. B. atpažino T. P. nuotraukoje Nr. 3, kuris iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 150-151).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis M. B. gyvai atpažino T. P., kuris pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 152-154); nukentėjusysis E. B. gyvai atpažino T. P., kuriam įkalbėtas atidavė mobilaus ryšio telefoną, nes pastarojo bijojo (t. 1, b.l. 173-175).
Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš T. P. be kitų daiktų buvo paimtas sulenkiamas peilis (t. 2, b.l. 70), kurio požymiai aprašyti apžiūros protokole (t. 2, b.l. 71-73).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš M. B. ir E. B. nustatė, kad T. P. neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš turto savininkų valią, pasisavino nukentėjusiųjų turėtus mobilaus ryšio telefonus ir šio tikslo įgyvendinimui siekdamas išlaikyti paimtą iš nukentėjusiųjų turtą naudojo peilį. Tokią teismo išvadą patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos atitinka minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nukentėjusysis M. B. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai ir vienodai aiškino, kad siekiant atgauti kaltinamojo paimtus telefonus T. P. grasino peiliu. Tokius M. B. parodymus patvirtino nukentėjusioji L. B., kuri nurodė apie sūnaus iš karto grįžus namo paminėtą peilį, bei E. B., kuris pats peilio nematė, tačiau ir tyrimo metu (t. 1, b.l. 170-171), ir teisme tvirtino, kad M. B. jam sakė, jog T. P. grasino peiliu. Kaltinamasis T. P. pripažino, kad buvo išsitraukęs peilį, tačiau neigė juo grasinęs nukentėjusiesiems. Visus šiuos duomenis jungiant į logiškais dėsniais ir išvadomis pagrįstą grandinę teismas pripažįsta, kad įvykio metu pagrobiant turtą buvo panaudoti grasinimai ir peilis, į ką atsižvelgia spręsdamas dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
T. P. veika šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., nes jis veikdamas tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, numatydamas galimus tokio elgesio padarinius, turėdamas tikslą ir norėdamas užvaldyti svetimą turtą, siekdamas išlaikyti paimtus nukentėjusiųjų telefonus grasino prieš M. B. panaudoti fizinį smurtą ir grasinimo metu panaudojo peilį, taip palaužė šio nukentėjusiojo valią ir atėmė jam galimybę priešintis, dėl ko plėšimo būdu prieš M. B. užvaldė dviejų nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus su juose buvusiomis atminties kortelėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šioje dalyje tikslina nusikalstamos veikos aprašymą siaurindamas padaryto nusikaltimo apimtį pagal nustatytas faktines aplinkybes nurodydamas, kad T. P. peiliu grasino ne abiem nukentėjusiesiems, o tik M. B..
T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl turto užvaldymo iš D. Č.
T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad ėjo pro krepšinio aikštelę. Atsisukęs vaikino paklausė, kiek valandų. Šis sakė „nežinau“. Jis pasakė, kad nemeluotų, nes kišenėje matėsi telefonas. Vaikinas ištraukė telefoną ir sako „imk, pasiimk“, nes telefono nebereikia. Peilio įvykio metu nebuvo.
Nukentėjusysis D. Č. teisme parodė, kad ėjom su draugu M. B. žaisti krepšinį prie Vilniaus Karoliniškių gimnazijos. Prie jų priėjo du vyriškiai. Kaltinamasis paprašė paskambinti. Jie atsakė, kad telefonų neturime. Kaltinamasis treningų kišenėje pamatė telefoną ir pasakė ,,parodyk“. Jis atsakė, kad nerodys. Tuomet kaltinamasis kokį tai daiktą išsitraukė, atrodo, kad peilį. Nukentėjusysis labai išsigando ir atidavė telefoną.
Nukentėjusysioji I. G. teisme parodė, kad yra D. močiutė ir globėja. D. jai papasakojo, kad iš jo atėmė telefoną, kad buvo ištrauktas peilis. D. buvo labai išsigandęs. Kitą dieną jie kreipėsi į policiją. Ji prašo priteisti 610 litų žalą. Telefonas yra tėvo dovana D., telefono kainą pasakė tėvas, kuris yra Anglijoje.
M. B. teisme parodė, kad su D. Č. žaidė krepšį. Priėjo kaltinamasis ir dar kažkoks vaikinas. Atpažinęs kaltinamąjį (kuris prieš tai buvo iš jo pagrobęs telefoną) jis nuėjo atsisėsti. Vėliau D. sakė, kad davė telefoną pasižiūrėti, kad išsigando. Jis pats tą kartą peilio nematė, bet D. jam sakė, kad vaikinas turėjo ir rodė peilį. D. sakė, kad pats padavė telefoną, kad vaikinas turėjo peilį.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 2, b.l. 4-6).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu I. G. pateikė mobilaus ryšio telefono dėžutės, ant kurios nurodytas IMEI numeris, kopiją (t. 2, b.l. 13-14).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. neatpažino, tačiau nurodė, kad T. P. panašus į jį apvogusį vaikiną (t. 2, b.l. 40-42).
Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš T. P. be kitų daiktų buvo paimtas sulenkiamas peilis (t. 2, b.l. 70), kurio požymiai aprašyti apžiūros protokole (t. 2, b.l. 71-73).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš D. Č. nustatė, kad T. P. neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš turto naudotojo valią, pasisavino nukentėjusiojo turėtą mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele ir šio nusikalstamo tikslo įgyvendinimui panaudojo peilį. Tokią teismo išvadą patvirtina nuoseklūs tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiojo D. Č. parodymai apie tai, kad jis nenorėjo iš kišenės ištraukti turėto mobilaus ryšio telefono, tačiau T. P. išsitraukė peilį (tyrimo metu nurodė, kad išsitraukė daiktą, panašų į peilį), kurio nukentėjusysis išsigando ir dėl to nesipriešino. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka ir teisme apklaustų I. G. ir M. B. parodymai, kuriais jie teigė, kad D. Č. minėjo apie kaltininko panaudotą peilį. Visus šiuos duomenis ir minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus teismas pripažįsta pakankamais pripažinti T. P. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo paties parodymus atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir vertina kaip siekimą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
T. P. veika šioje dalyje įvertinus veikos objektyviuosius požymius, jo kaltę, motyvus ir tikslą, taip pat būdą ir nusikalstamos veikos metu panaudotą įrankį atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., nes jis tyčia grasindamas peiliu panaudoti fizinį smurtą taip palaužė nukentėjusiojo valią ir taip plėšimo būdu užvaldė mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele.
Teismas šioje dalyje tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes šalindamas iš kaltinimo tai, kad telefoną T. P. pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės, nes teisme D. Č. pripažino, kad telefoną išsigandęs peilio jis atidavė pats.
T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.
Dėl turto užvaldymo iš L. T.
Žemesnės instancijos teismas
T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu buvo nukentėjusiajam užlaužęs riešą paskui prispaudė krūtinę. Vėliau einant draugiškai laikė vaikiną per kaklą ir paprašė parodyti telefoną. Vaikinas padavė telefoną. Jis vaikinui žadėjo telefoną atiduoti, bet neatidavė. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė, paėmė iš jo tą telefoną.
Nukentėjusysis L. T. teisme parodė, kad išėjęs iš mokyklos su vienu draugu laukė kito draugo. Priėjęs kaltinamasis klausinėjo, kaip jiems sekasi, ar yra mokykloje problemų, sakė, kad gali padėti. Po to T. P. paklausė, kiek valandų, paprašė parodyti telefoną. Po to T. P. nukentėjusįjį prirėmė prie sienos ir su kumščiu stipriai įrėmė į saulės rezginį, pasakė,, aš tau parodysiu vieną prijomą“. T. P. jam užlaužė ranką ir pasakė, kad gali sumušti, bet nemuš. Pasakius, kad jis nebėgs, T. P. jį paleido. T. P. paėmė už kaklo, stipriai laikė ir sakė parodyti telefoną. Jis davė telefoną. T. P. pažadėjo telefoną atiduoti, po ko nusivedė nukentėjusįjį už vaikų darželio ir pasakęs ,,pūsk vėją iš čia“ nuėjo. Jo draugas pamatė, į kurį namą T. P. nuėjo. Jis iš draugo telefono paskambino policijai. Atvykus ekipažui jie sulaikė T. P., kuris stovėjo prie daugiabučio ir išrinkinėjo mano telefoną. Telefonas jam grąžintas, tik be SIM kortelės.
Nukentėjusysioji R. J. teisme parodė, kad paskambinęs sūnus pranešė, kad važiuoja namo. Vėliau paskambino iš draugo telefono ir pasakė, kad iš jo atėmė telefoną, jis laukia policijos. Dar po to paskambino ir pasakė, kad jis su policija sulaikė tą asmenį, kad važiuoja į policiją. Policijos pareigūnas ją iškvietė į 1 Policijos komisariatą. Telefoną sūnui pirko ji, telefono kaina 450 litų, dėl jo pretenzijų nereiškia. Sūnus jai sakė, kad jį spaudė prie sienos, su ranka spaudė kaklą, kaip ir smaugė.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad po pamokų su L. T. buvo netoli mokyklos ir laukė, kol kitam draugui baigsis pamoka. Prie jų priėjo kažkoks jaunuolis, pasiteiravo, ar nėra problemų. L. truputėlį išsigando. Netrukus atėjo draugas Benas, kurio jie laukėme. Tada priėjęs vaikinas paprašė L. parodyti telefoną. L.atsisakė. Tada vaikinas L, su ranka prirėmė prie sienos, dilbiu prispaudė kaklą. Vaikinas smūgiavo L. į pilvą, bet nestipriai. L. neturėdamas išeities parodė telefoną. Tas asmuo grasino L., kad jei šis apsiverks, vaikinas jį primuš. Vaikinas liepė eiti ir sakė, kad už kampo atiduos telefoną. Jie užlipo laiptais, nuėjo už pastato kampo. Tuomet vaikinas pasakė „pūsk iš čia“. Aplinkui nieko nebuvo. Jie bijojo, kad vaikinas blogo kažko nepadarytų. Vėliau draugai nuėjo pažiūrėti, kur vaikinas nuėjo ir iškvietė policiją, o jis nuėjo namo.
Liudytojas M. T. teisme parodė, kad gavo iškvietimą į Kalvarijų g., kur lauks vaikinas, iš kurio atėmė telefoną. Jis su kolega atvažiavo į įvykio vietą. Juos pasitiko jaunuoliai – vienas nuketėjusysis ir vienas liudytojas – kurie paaiškino, kad atėmė telefoną, pasakė kaltininko požymius, nurodė į kuriuos kiemus šis galėjo nubėgti. Jie su nukentėjusiuoju važiuodami ties Kalvarijų g. 188 pastebėjo vaikiną, kuris įbėgo į laiptinę. Jo kolega nuėjo su nukentėjusiuoju į tą laiptinę ir atėjo su sulaikytuoju. Nukentėjusiojo paklausus šis nurodė, kad tas vaikinas pavogė telefoną. Paklausus vaikino, ar šis turi telefoną, vaikinas ištraukė telefoną, kurį nukentėjusysis atpažino.
Liudytojas J. C. teisme parodė, kad gavo pranešimą apie apiplėštą jaunuolį prie Senvagės mokyklos Širvintų gatvėje. Atvykus juos pasitiko kompanija jaunuolių, kurie nurodė, jog užpuolikas pasišalino link Kalvarijų g. 118 raudono pastato. Kartu su kolega jie nuvyko link minėto adreso. Prie 118A namo jie pamatė nurodytus požymius atitinkantį vyriškį. Su kolega pasitarus jis nutarė su jaunuoliais eiti į pastato vidų. Užėjus iš karto karėje pusėje jie rado besislepiantį pilietį, kurį sulaikė. Nukentėjusysis atpažino užpuoliką. Pas sulaikytąjį jis rado telefoną, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą
Liudytojas B. J. teisme parodė, kad L. su M. laukė jo. Atėjęs jis pamatė prieinantį vaikiną. Šis klausinėjo, kiek valandų, kalbėjo su jais. Kalbėdamas palaukė, kad būtų mažiau žmonių. Vaikinas L. prirėmė prie sienos su alkūne, prašė parodyti telefoną. L. išsigandęs parodė telefoną. Jie sakė, kad reikia eiti į autobusą, ėjo link autobusų stotelės. Vaikinas tada L. apkabino aplink kaklą, kad šis niekur nepabėgtų. Nuėjus už kampo vaikinas nubėgo. L. padavė telefoną, nes vaikinas grasino, kad bus problemų. Grasino su keiksmažodžiais. Kai telefoną gavo, vaikinas pradėjo eiti tolyn, išmetė kortelę. J. M. davė savo telefoną, kad šis iškviestų policiją. Pats jis nubėgo pažiūrėti, kur vaikinas nubėgo. Jie prie Tauragnų stotelės sulaukė policijos ekipažo. Su pareigūnais nuėjus į daugiaaukštį viduje rado stovintį kaltinamąjį. Išsivedus šį į lauką, kaltinamasis parodė telefoną.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, atitinkanti teisme apklaustų asmenų parodymus (t. 2, b.l. 46-48).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu R. J. pateikė mobilaus ryšio telefono grantinio kvito kopiją, ant kurio nurodytas IMEI numeris (t. 2, b.l. 53-54).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėto mobilaus ryšio telefono „Nokia“ požymiai (t. 2, b.l. 55-57). Telefonas grąžintas R. J. (t. 2, b.l. 58).
Nusikalstamų veikų aplinkybes T. P. nurodė įvairiose įvykio vietose, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 85-92).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl turto užvaldymo iš L. T. nustatė, kad T. P. neteisėtai, t.y. be leidimo ir prieš nukentėjusiojo valią pasisavino mobilaus ryšio telefoną, ir šio tikslo įgyvendinimui kaip priemonę panaudojo fizinį smurtą. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik dalinis kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo L. T., įvykio stebėtojų M. J. ir B. J. parodymai apie fizinį smurtą užlaužiant nukentėjusiajam ranką, prispaudžiant krūtinę ir laikant nukentėjusįjį prie sienos, vėliau laikant jį už kaklo. Šiuos duomenis patvirtina ir kitų teisme apklaustų liudytojų - R. J., M. T. ir J. C. - parodymai bei aukščiau minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Visi duomenys gauti ir įtvirtinti teisėtu būdu, jais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl jais remiantis teismas T. P. pripažįsta kaltu.
T. P. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes jis veikdamas tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, numatydamas galimus tokio elgesio padarinius, turėdamas tikslą ir norėdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas prieš L. T. fizinį smurtą pagrobė R. J. priklausantį telefoną su SIM kortele ir taip šį turtą užvaldė plėšimo būdu.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t 2, b.l. 137, 138, 139) ir specialisto išvados (t. 2, b.l. 141) matyti, jog T. P. praeityje turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau yra pakaltinamas, todėl būdamas baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Skirdamas bausmes T. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė šešias savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, keturios kurių apysunkiai ir du sunkūs nusikaltimai (BK 11 str.). Šiuos nusikaltimus jis įvykdė per trumpą laiką, būdamas teistas 7 kartus (t. 2, b.l. 113-115), teistumui neišnykus ir neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Praeityje jis baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 111-112), turėjo galiojančią nuobaudą, yra nevedęs ir nedirbantis. Tokios nustatytos aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos verčia teismą T. P. skirti įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant įvertinus be bausmės skyrimo pagrindų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.
Paskirtas bausmes teismas subendrina taikydamas dalinį bausmių sudėjimo principą dėl padarytų veikų vienarūšiškumo ir trumpalaikiškumo, o skirdamas galutinę bausmę ją subendrina su 2011-02-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes nusikalstamas veikas, už kuriamas T. P. pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs visos jam skirtos bausmės.
Tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl patirtos turtinės žalos: E. C. 600 Lt (t. 1, b.l. 26), E. Ž. 150 Lt (t. 1, b.l. 63), E. K. 600 Lt (t. 1, b.l. 79), P. A. 600 Lt (t. 1, b.l. 105), L. B. 575 Lt (t. 1, b.l. 143). S. B. 990 Lt (t. 1, b.l. 167). Minėti civiliniai ieškiniai įrodyti byloje surinkta medžiaga, jie pagrįsti nukentėjusiųjų parodymais ir paaiškinimais, atitinka protingumo kriterijus, nurodyta padaryta žala dėl prarasto turto priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su T. P. veiksmais, šis padarytą žalą pripažino ir sutiko atlygionti, todėl teismas tenkina šiuos ieškinius visiškai priteisdamas nukentėjusiesiems visą jų prašomą sumą.
Tyrimo metu S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 990 Lt turtinės žalos (t. 1, b.l. 167). Apklaustas nukentėjusysis E. B. nurodė, kad telefoną jam padovanojo mama. S. B. pripažintas civiliniu ieškovu nedalyvavo teismo posėdyje, nustatyti pareikšto ieškinio pagrįstumą ir įvertinti žalos dydį teismas neturėjo galimybės, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsniu palieka šį civilinį ieškinį nenagrinėtą, kas neužkerta kelio asmeniui, patyrusiam žalą dėl T. P. nusikalstamos veikos, pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažinta I. G. pareiškė civilinį ieškinį prašydama sau priteisti 610 Lt (t. 2, b.l. 10). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad telefoną nepilnamečiui sūnui padovanojo tėvas, kuris gyvena Anglijoje. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad žala padaryta ne civilinį ieškinį pareiškusiai I. G., bet nepilnamečiui D. Č.. I. G. teigė globojanti nepilnametį, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė, žalą prašė priteisti sau, o ne ją patyrusiam asmeniui, dėl ko teismas neturi pagrindo tenkinti šio civilinio ieškinio ir jį atmeta. Pašalinus nustatytus trūkumus nepilnamečio D. Č. tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir nepilnamečio interesus ginti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusieji E. C. ir R. J. kiekvienas pareiškė 3000 Lt civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. savo nepilnamečiams vaikams, atitinkamai R. C. ir L. T.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas kurios nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas įvertinęs visas šias nuostatas pripažįsta, kad E. C. ir R. J. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. savo nepilnamečiams vaikams R. C. ir L. T. yra pagrįsti ir nagrinėtini byloje.
Spręsdamas civilinį ieškinį dėl prašomos 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui R. C. teismas nustatė, kad T. P. šį civilinį ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti visą prašomą žalos dydį. Dėl šios priežasties teismas šį civilinį ieškinį patenkina visiškai priteisdamas nukentėjusiajam R. C. prašomą sumą.
Spręsdamas civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui L. T. teismas pripažįsta pagrįstomis nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis patyrė baimės ir nesaugumo jausmus. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad panaudojus smurtą L. T. atžvilgiu jis patyrė fizinį skausmą ir neigiamas emocijas. Kita vertus byloje liko nepatvirtinti ir neįrodyti nemigos, kiti sveikatos sutrikimo faktai, į ką teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamais veiksmais L. T. sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir amžių, turtinės žalos nebuvimą, bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus visą tai teismas neturtinę žalą įvertina 900 litų sumos, kurią ir priteisia iš dalies patenkindamas pareikštą reikalavimą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu: iš įvykio vietos paimtos nuorūkos (t. 1, b.l. 20-22) sunaikintinos kaip menkaverčiai daiktai, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK saugomas peilis (t. 2, b.l. 74, 75) konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.
nusprendė:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl turto grobimo iš R. C.) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl turto grobimo iš E. Ž. ir E. K.) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl turto grobimo iš A. A.) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl turto grobimo iš M. B. ir E. B.) ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl turto grobimo iš D. Č.) ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl turto grobimo iš L. T.) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant T. P. skirti 4 m. 11 mėn. 15 d. (keturis metus vienuolika mėnesių ir penkiolika dienų) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2011-02-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį T. P. galutinę bausmę skirti 5 (penkis) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011-09-07.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-03-29 iki 2011-09-07.
T. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš T. P. priteisti turtinės žalos atlyginimą E. C. 600 (šešis šimtus) litų, E. Ž. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų, E. K. 600 (šešis šimtus) litų, P. A. 600 (šešis šimtus) litų, L. B. 575 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis) litus ir neturtinės žalos atlyginimą R. C. 3000 (tris tūkstančius) litų, L. T. 900 (devynis šimtus) litų.
S. B. 990 (devynių šimtų devyniasdešimties) litų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
I. G. 610 (šešių šimtų dešimties) litų civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. iš T. P. konfiskuoti paimtą peilį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį ir nuorūkas sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.