Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-30 · Byla Nr. 1K-241-468-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
1K-241-468-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Bylos Nr.: 1K-241-468-2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui adv. S. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo M. K., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nevedusio, neteisto, gynėjo adv. S. Š. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutarties, kuria įtariamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 03 16 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. K., Y. A., M. K., D. F. ir V. K., gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandą ir toliau neteisėtai jomis disponavo, o būtent:

Vykdant nusikalstamos veikos planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, pagal jam skirtą vaidmenį 2012 m. kovo mėn. D. F. nurodymu parinko kartu su V. K. narkotinių medžiagų gabenimui transporto priemonę ir vairuotojus, kurie gabens šias narkotines medžiagas, o Y. A. Olandijoje įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą. Jis kartu su V. K. narkotinių medžiagų gabenimui skyrė automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Y. A. įgijo Olandijoje iš tyrimo nenustatyto asmens labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – apie 80 kilogramų kanapių dervų. Vykdant D. F. nurodymą M. K. pranešinėjo A. K. ir M. K. buvimo vietas, o V. K. nurodė A. K. ir M. K. atvykti į Olandiją ir susisiekti su Y. A.. 2012 03 09 d. A. K. kartu su M. K. automobiliu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Olandiją, į tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, kur Y. A. į automobilyje DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę pakrovė apie 80 kilogramų kanapių dervų, kurias A. K. kartu su M. K. 2012 03 11 d. apie 9.00 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir toliau neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis medžiagomis iki 2012 03 11 d. 9.30 val., kol juos Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, kelyje Suvalkai – Kalvarija sustabdė VSAT pareigūnai.

Tokiu būdu M. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.

Taip pat M. K. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su K. G., D. F. ir V. K., įgijo nusikalstamu būdu labai didelės vertės turą, o būtent:

Vykdant nusikalstamos veikos planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais pagal jam skirtą vaidmenį 2012 03 10 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku Marijampolės mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje gavo K. G. iš Didžiosios Britanijos atvežtą, nusikalstamu būdu (pardavinėjant narkotines medžiagas) gautą, didelės vertės turtą – 220 000 Didžiosios Britanijos svarų, ir gautus pinigus perdavė V. K., po ko pastarasis juos atidavė D. F.

Tokiu būdu M. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 189 str. 2 d.

Įtariamasis M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2012 03 15 d. 9.00 val. 2012 03 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo įtariamajam M. K. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartimi įtariamajam M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2012 03 16 d., nurodant, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo M. K. gynėjas advokatas S. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartį. Mano, kad suėmimas įtariamajam paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.

Skunde nurodoma, kad nei įtariamajam, nei jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su duomenimis, kuriais prokuroras grindė savo pareiškimą skirti suėmimą, o teismas – skundžiamą nutartį, todėl duomenų pakankamumas kelia pagrįstas abejones. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai gali tik patvirtinti faktą, kad padaryta nusikalstama veika, tačiau šiuose dokumentuose vargu, ar yra duomenų apie tai, kad su šios veikos padarymu kaip nors susijęs M. K. Skundžiamoje nutartyje net nenurodyta, kokiuose konkrečiuose apžiūros protokoluose yra duomenys (nėra nurodyta net protokolų datų). Teismas nurodė, kad duomenys, leidžiantys manyti, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, yra jo apklausos protokole, tačiau ši teismo išvada yra niekuo nepagrįsta, nes apklausos metu M. K. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino, nurodė, kad pažįsta kelis iš įtarime išvardintų asmenų, t. y. V. K., kuris yra jo tėvas, bei du toje pačioje įmonėje kaip M. K. dirbančius asmenis. Apeliantui kyla pagrįstų abejonių ir dėl likusios teismo skundžiamoje nutartyje išvardintos medžiagos (D. V. tarnybinis pranešimas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir kita bylos medžiaga) informatyvumo ir joje esančių duomenų pakankamumo konstatuoti aplinkybei, kad būtent M. K. padarė nusikalstamas veikas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą, kad pagal BPK 121 str. 2 d. teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką; su pateikta medžiaga turi teisę susipažinti įtariamasis ir jo gynėjas. Neleidus susipažinti su medžiaga buvo pažeistas BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas, taip pat nebuvo tinkamai užtikrinta įtariamojo M. K. teisė į gynybą (BPK 10 str.).

Skunde pabrėžiama ir tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi M. K. pareikštu įtarimu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad M. K. yra neteistas, turi darbą Lietuvoje (net sulaikytas darbo vietoje), nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, nors žinojo, kad sulaikytas bei suimtas jo tėvas bei vienas iš įmonės, kurioje M. K. dirba, vairuotojų. Šios aplinkybės, anot gynėjo, paneigia kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindų buvimo faktą.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus įtariamojo M. K. gynėjo advokato S. Š. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, kitų įtariamųjų apklausos protokolai, tarnybiniai pranešimai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir kita medžiaga, leidžia manyti, jog M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Nors skunde nurodoma, kad duomenų pakankamumas kelia abejones, tačiau apygardos teismas atmeta įtariamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad įtariamasis nepadarė nusikalstamų veikų, ir konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose bei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose dokumentuose yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis M. K. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė išvardintų dokumentų datų ir turinio, kad įtariamasis jo apklausos protokole nepripažįsta savo kaltės, nesuteikia pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys yra nepakankami manymui, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, M. K., būdamas jauno amžiaus ir praeityje neteistas, įtariamas apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės, sankcijose už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių. Griežčiausia M. K. gresianti laisvės atėmimo bausmė - iki 15 metų. Be to, minėtas nusikalstamas veikas įtariamasis galimai padarė ne vienas, o veikdamas pavojinga bendrininkavimo forma –organizuotoje grupėje. Jis nevedęs, dirba įmonėje, kuri susijusi su krovinių gabenimu, tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai yra pareikšti ir M. K. tėvui V. K., bei tos pačios įmonės darbuotojui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nors, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog M. K. neturi tvirtų socialinių ryšių, nes pastarasis turi tėvus, dirba, tačiau ta aplinkybė, jog įmonės veikla susijusi už krovinių gabenimu tame tarpe ir užsienyje, bei įtariamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų bei darbo pobūdis, suponuoja pagrįstą manymą, jog jis gali turėti ryšių užsienyje, todėl gręsianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jam gali būti vada slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

BPK 122 str. 4 d. nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Kaip jau minėta, M. K. įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos prie apysunkių, sunkių, labai sunkių nusikaltimų kategorijų, už kuriuos numatytos griežtesnės negu 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu M. K. yra įtariamas, jis galimai padarė organizuotoje grupėje, iš anksto susitarus, atliekant paskirtus vaidmenis. M. K. galimai veikė su savo tėvu ir asmeniu, dirbančiu toje pačioje įmonėje kaip ir įtariamasis. Nors skunde teigiama, kad ši aplinkybė, jog įtariamasis dirba, sulaikytas buvo darbo vietoje, žinojo, jog jo tėvas yra suimtas, patvirtina tai, kad įtariamasis nesislapstys nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau apygardos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir jį atmeta. Įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, šių medžiagų kiekis leidžia manyti, jog jos buvo gabenamos turint tikslą jas platinti, siekiant gauti didelės turtinės naudos. Nors įtariamasis dirba, tačiau nusikaltimo mastas, leidžia manyti, jog pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo ar galėjo būti ne tik darbinės pajamos. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad prokuroras neleido nei įtariamajam, nei jo gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir taip pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą, taip pat įtariamojo M. K. teisę į gynybą (BPK 10 str.), apygardos teismo nuomone, negali nulemti egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindų. Teismas pripažįsta, kad BPK 181 str. numato įtariamojo ir jo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Atskiras prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokurorui pateiktas nebuvo, o prokuroras, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitas reikšmingas aplinkybes turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam M. K., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo M. K. gynėjo advokato S. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartį, kuria įtariamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2012 03 16 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė