Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-354/2008

1.2.25.4.6., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo

V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. V. P. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vienerius metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.).

Iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų J. D. ir V. D. civiliniai ieškiniai ir iš V. P. priteista J. D. 6000 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. D. priteista 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Visiškai patenkintas Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš V. P. LR Valstybinei ligonių kasai priteista 2643 Lt gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, o būtent 2007 m. birželio 12 d., apie 20 val. 20 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį MAZDA 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas didesniu nei 58 km/h greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, gyvenvietėje važiavo didesniu nei leistinas 50 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur pertrenkė dviratininką A. D., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas V. P. baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam įstatyme numatytam terminui, nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų ir neargumentavo savo sprendimo. Apelianto teigimu, draudimas V. P. vairuoti kelių transporto priemonę vienerius metus neįgyvendina bausmės tikslų, nes V. P. jau ankščiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,04 promilės etilo alkoholio), vėl vairavo transporto priemonę ir sukėlė itin sunkius padarinius – žmogaus žūtį eismo įvykio metu, todėl jo veika yra labai pavojinga.

Be to skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 2 d. vien už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, buvo numatyta skirti vairuotojui baudą su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų, Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytas specialios teisės atėmimas nuo 2 iki 3 metų už eismo įvykio metu asmeniui padarytą lengvą kūno sužalojimą, o šiuo metu galiojančiame Lietuvos respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tokį pat administracinės teisės pažeidimą numatytas dar ilgesnis specialios teisės atėmimo terminas – nuo 3 iki 5 metų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji V. P., nukentėjusiųjų J. D., V. D. ir V. P. atstovė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. P. ir gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. V. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 281 str. 6 d. To apeliaciniu skundu neginčija ir prokuroras, tik prašydamas paskirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

Skirdamas V. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė neatsargų nusikaltimą, kad teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba ir išlaiko du mažamečius vaikus, atsižvelgė į byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, kurios vykdymą atidėjo Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš to paties straipsnio 2 dalyje 1-7 punktuose numatytų įpareigojimų.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas paskyrė V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.) nustatydamas minimalų tokio draudimo terminą (BK 68 str. 2 d.), tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė jokių baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 305 str., neargumentavo savo sprendimo, dėl ko nuteistajam atima teisę vairuoti transporto priemones minimaliam Baudžiamajame įstatyme numatytam terminui (įstatyme numatytas terminas nuo 1 iki 3 metų). Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodė, kokias transporto priemones nuteistajam draudžiama vairuoti, nors iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nusikaltimą V. P. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, todėl apylinkės teismo išdėstyta baudžiamojo poveikio priemonės formuluoti patikslintina.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio surašymą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, dėl ko skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, yra nemotyvuotas ir neaiškus.

Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir išdėstytų įrodymų matyti, kad V. P. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo naudojimasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę nėra pagrįstas jo darbine ar profesine veikla, nes V. P. dirba R. S. prekybos įmonėje autošaltkalviu (b. l. 185; 202). Todėl apylinkės teismo sprendimas uždrausti nuteistajam naudotis specialia teise yra teisėtas ir logiškai pagrįstas.

Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių argumentų, dėl ko draudimas vairuoti transporto priemones paskirtas minimaliam terminui. Skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę iš esmės siekiama tų pačių tikslų kaip ir skiriant bausmę. Pilnamečio asmens tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas, specialių pareigų nustatymas padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Konkrečiu atveju, apylinkės teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę V. P., jos vykdymą atidėjo. Tokiu būdu nuteistasis išvengė realaus bausmės atlikimo už jo padarytą nors ir netyčinį, tačiau negrąžinamus padarinius sukėlusį nusikaltimą – žmogaus žūtį. Apeliaciniame skunde prokuroras teisingai nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 126 str. 2 d.) vien už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) numatė ilgesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą – nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų ir baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų, nei skundžiamu nuosprendžiu nustatė apylinkės teismas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 22-552).

Tokiu būdu, apylinkės teismo nustatytas draudimas nuteistajam vairuoti transporto priemones vienerius metus yra neproporcingas V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir, kolegijos nuomone, nepadės pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos respublikos BK 41 str. Nors nuteistasis ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir Lietuvos respublikos ATPK 36 str. turinio prasme laikoma, kad tokios nuobaudos jam paskirtos nebuvo, tačiau byloje yra duomenų, kad nuteistasis 2002 ir 2004 metais buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (b. l. 108-109). Minėti duomenys neigiamai apibūdina V. P. ir leidžia daryti išvadą, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam nebuvo jo atsitiktinis neigiamas poelgis. Akivaizdu, kad paskirtos administracinės nuobaudos už automobilio vairavimą esant neblaiviam V. P. pozityvaus poveikio nepadarė – jis vėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktų dokumentų, nuteistasis V. P. yra iš dalies darbingas (netektas darbingumas 50 proc.), jo motina yra pensininkė, turinti nuosavybės teise Radviliškio rajone esantį žemės sklypą, kurį 2008 m. lapkričio 12 d. įgaliojimu įgaliojo valdyti savo sūnų nuteistąjį V. P. Be to R. S. prekybos įmonės, kurioje dirba nuteistasis, pažymoje nurodyta, kad autoservise dirbantiems darbuotojams reikalingas vairuotojo pažymėjimas testuojant automobilį prieš ir po remonto. Tačiau šios aplinkybės, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad įgaliojimas valdyti žemės sklypą surašytas tik prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį, nepaneigia anksčiau nurodyto pagrindo ir tikslingumo nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – įstatyme numatytam maksimaliam terminui.

Kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. nustatė minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.), o nuteistajam paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas padidinimas iki maksimalaus – 3 metų – termino, kadangi, kolegijos nuomone, tik taip bus apribota nuteistajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti:

V. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą pratęsti iki 3 metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.