Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, nukentėjusiajai N. L., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-07-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 290 str., 286 str. - 4 MGL (520 Lt.) bauda;

2) 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. (2 veikos) 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., (2 veikos) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn. ir 42 MGL (5460 Lt.) bauda. Kauno apygardos teismo 2012-10-26 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2d. ( 2 veikos) - laisvės atėmimas 1 metams ir 2 MGL (260 Lt.) bauda, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2013-10-22Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 str. l d. (2 veikos) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn. ir 2 MGL (260 Lt.) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti;

4) 2013-11-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d., 3 p. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su 2013-10-22 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metai 2 mėn. ir 2 MGL (260 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privaloma įvykdyti per šešis mėnesius;

5) 2015-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-29 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metai 7 mėnesiai. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. B. 2016 m. gegužės 26 d. apie 00.10 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudodamas savo sugyventinės N. L. atžvilgiu fizinį smurtą - rankos kumščiu suduodamas vieną kartą į kairę akį, vieną kartą į dešinį skruostą bei vieną kartą į nosį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. L. fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu stumtelėjo savo sugyventinę. Visų įvykio aplinkybių nepamena. Nukentėjusiosios atžvilgiu pirmą kartą naudoja smurtą, labai gailisi smurtavęs, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų smurtavęs, pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nukentėjusioji N. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai pirmas kartas, kai kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Konfliktas įvyko jai papriekaištavus, kad jis mažai uždirba, todėl jis sudavė smūgius rankomis ir pastūmė. Kaltinamajam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. B. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad pareiškėja N. L. pareiškė, kad, 2016-05-26 apie 00.10 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu neblaivus sugyventinis I. B., gim. (duomenys neskelbtini)prieš N. L., gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą suduodamas jai penkis smūgius rankomis į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. OMP nereikalinga. Sugyventinis smurtauja jau ne pirmą kartą. Todėl prašo pradėti tyrimą. Jos sūnus L. L., gim. (duomenys neskelbtini) įvykio nematė, buvo kitame kambaryje (b.l. 2-3);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos, komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. apie 00 val., 29 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, triukšmas, galimai su smurto požymiais. Įvykio vieloje nustatyta, kad L. N., gim. (duomenys neskelbtini) buvo sumušta savo sugyventinio I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo L. N., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuomet, kai įvyko žodinis konfliktas dėl praeityje buvusių dalykų. Smurtą patyrusi N. L. paaiškino, kad jos sugyventinis I. B. jai trenkė kumščiu į veido sritį vieną kartą. Nukentėjusioji buvo neblaivi, nustatytas blaivumas 1,38 %. Matosi kraujosruva ties kaire akimi. Smurtauja jau ne pirmą kartą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje elgėsi agresyviai, buvo neramus ir susinervinęs (b.l.8-11);

- nukentėjusiosios N. L. papildomos apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2016-05-25 apie 21.00 val., ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jai. Namuose kartu su ja gyvena jos sugyventinis I. B. ir jos sūnus L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Su I. gyvena jau 4 metai, abu veda bendrą ūkį. 2016-05-25 maždaug apie 23.00 val. tarp jų su I. kilo žodinis konfliktas, ir maždaug 2016-05-26 apie 00.10 val. jis jai rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, vieną kartą į dešinį skuostą ir vieną kartą į nosį, tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Po sugyventinio suduotų smūgių, paraudo kairė akis, iš nosies pradėjo bėgli kraujas, o vėliau ant dešinio skruosto atsirado kraujosruva. Pas teismo med. ekspertus nesikreipė ir nesikreips, kadangi ir taip matosi akivaizdūs sužalojimai ant jos veido. I. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Įvykio metu buvo neblaivus ir kai išgeria visada tampa agresyvus, piktas, ji jo bijo. Jos sūnus L. nei konflikto nei panaudoto fizinio smurto prieš ją nematė, buvo kitame kambaryje ir miegojo (b.l.17-18);

- įtariamojo I. B. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad susipažino su pranešimu apie įtarimą jam, kuo įtariamas supranta ir visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su N. L. ir jos sūnumi L. L.. Su N. kartu gyvena 5 metus, veda bendrą ūkį. 2016-05-25 buvo namuose, maždaug apie 20.00 - 21.00 val. į namus grįžo N., o jis tuo metu buvo miegamajame. Atėjęs į kambarį pamatė, kad ji neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas ir tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu ji jį provokavo, vadino necenzūriniais žodžiais ir puolė jį gulintį lovoje, jis gynėsi ir su ranka užkabino jos akį, po to ją pastūmė, o ji atsitrenkė į spintą. Nuoširdžiai gailisi, kad N. sukėlė fizinį skausmą, jos atsiprašys. Žino, kad N. vartoja narkotines medžiagas, ir kiek supranta, kad kurį laiko jų nevartoja, todėl kai ji pavartoja alkoholinius gėrimus būna agresyvi, tokia kokia ir buvo šio įvykio metu. Taip pat N. yra bausta už melagingų parodymų davimą tokio pobūdžio byloje. Kai bus paleistas iš areštinės išsikraustys gyventi į (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo tėtis (b.l. 25-26);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2016-05-26 01.19 val. I. B. nustatytas 0,45 promilių girtumas (b.l. 29);

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis I. B. 2016 m. gegužės 26 d. apie 00.10 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu panaudodamas savo sugyventinės N. L. atžvilgiu fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d..

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).

Dėl bausmės

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam I. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo šeimos narį - sugyventinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas penkis kartus, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus (b.l. 50-127). Tai reiškia, kad I. B. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės neatlikęs. I. B. administracine tvarka baustas (b.l. 38-49), dirbantis (b.l. 128), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis, kaip jau minėta, teistas penkis kartus, vieną kartą iš jų taip pat buvo teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, net keturis kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau kaltinamasis nepadarė išvadų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė tyčinę, smurtinę veiką.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad I. B. ankščiau teistas 5 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad I. B. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad I. B. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, I. B. išbūtas laikiname sulaikyme.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-06-13 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6721 kurioje nurodyta, kad advokatė Jurgita Mačiulskienė teikė antrinę teisinę pagalbą I. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 197,79 EUR ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto I. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti I. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-26 00.50 val. iki 2016-05-27 09.55 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš I. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.