Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-22 · Byla Nr. N-575-1259-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
N-575-1259-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1259/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (J. K. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gegužės 14 d. surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gegužės 14 d., 21³⁰ val. Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda-Liepoja 19 kilometre vairavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,08 prom.). Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

II.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutarimu pripažino J. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo nuoširdų gailestį ir prisipažinimą, sunkinančia – tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, bei atsižvelgęs į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šešias galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, J. K. paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam terminui.

III.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirtąjį terminą sutrumpinti ne ilgiau kaip iki vienuolikos mėnesių. Apeliantas teigia, kad teismas paskyręs vidurkio dydžio specialiosios teisės atėmimo terminą, neatsižvelgė į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apelianto nuomone specialiosios teisės atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui yra per ilgas terminas, nuobauda neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Pažeidėjas taip pat teigia, kad teismas paskirdamas nuobaudą privalėjo atsižvelgti ne tik į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, bet ir į jo padarymo aplinkybes, į jo šeimyninę bei turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad turi būti vertinamas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių reikšmingumas, pažymi, jog teismas klaidingai nurodė, kad jis turi šešias galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, kadangi galiojančios yra tik trys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo daro išvadą, kad jo padaryti neesminiai KET pažeidimai nebuvo labai rimti, nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl nebuvo pagrindo jų vertinti kaip papildomas sunkinančias aplinkybes, turinčias įtakos nuobaudos skyrimui. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl visų padarytų teisės pažeidimų, pažymi, kad anksčiau skirtas baudas sumokėjo įstatymo nustatytais terminais. Pažeidėjas taip pat nurodo, kad neseniai įsidarbino vairuotoju, o atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis bus atleistas iš darbo, pažymi, kad vienas išlaiko trijų asmenų šeimą (žmona vaiko priežiūros atostogose).

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius nesutikdamas su apeliaciniu skundu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog jų nuomone J. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkinamas, paliekant galioti 2008 m. gegužės 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Šiame straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) Teismas taip pat pažymėjo, kad pažeidėjas nedaro išvadų dėl anksčiau padarytų nuobaudų, kadangi turi net šešias galiojančias, todėl, įvertinus visas aplinkybes, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tiktai skiriant administracinės nuobaudos vidurkį.

Nors apeliantas ir ginčija tai, kad jis turi tris, o ne šešias administracines nuobaudas, tačiau pažeidimo padarymo metu, iš KET pažeidimų suvestinės buvo matyti, kad pažeidėjas turi šešias galiojančias nuobaudas, trys iš jų galioja dėl to, kad nuo jų padarymo nepraėjo metai laiko (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o kitos galioja dėl to, kad paskirtosios baudos nebuvo sumokėtos (b. l. 13-15) (ATPK 36 str.). Tai, kad apeliantas nevykdo jam paskirtų nuobaudų neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Atsižvelgus į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo socialinę padėtį bei dirbamo darbo pobūdį, taip pat ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Apeliantas nėra nurodęs jokių išskirtinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius