Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2018-03-22 priėmė pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (reg. Nr. CBP-5712), kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), Jonavos r., pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2018-04-16 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., LAT 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2016-09-28 Jonavos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2572-217/2016 tenkino pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims R. V. ir Valstybės įmonei Turto bankui ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu bei paveldėto turto įregistravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po senelės A. J., a. k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas D. V. per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – po senelės A. J. mirties prižiūrėjo jai priklausiusią sodybą, naudojosi joje likusiais daiktais, rūpinosi jos priežiūra, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkas.

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo močiutė A. J. su sutuoktiniu A. J. (duomenys neskelbtini), įregistravo santuoką (b. l. 9), kurioje (duomenys neskelbtini), jiems gimė dukra H. J. (ištekėjusi tapo V), o (duomenys neskelbtini), gimė sūnus J. J. (b. l. 12). Nuo 1970 metų Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos ūkinėse knygose Nr. 9, asmens sąskaitos Nr. 330, pil. A. J. nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (b. l. 13), kur dar nuo (duomenys neskelbtini), A. J. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tuo tarpu A. J. tik (duomenys neskelbtini), minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vieta ir kur gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini), (b. l. 8). (duomenys neskelbtini), mirė A. J. (b. l. 7), nepalikęs testamento. Po sutuoktinio mirties A. J. liko gyventi savo vardu registruotoje sodyboje, ją prižiūrėjo, rūpinosi kitais bendros nuosavybės teise jai su sutuoktiniu priklausiusiais daiktais, mokėjo visus mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su sodybos priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus (b. l. 8). A. J. ir A. J. vaikai mirė atitinkamai 1991 ir 1993 metais. Iš Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. (duomenys neskelbtini), rašto dėl palikimo nepriėmimo (b. l. 6) matyti, jog po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę.

A. J., kaip A. J. sutuoktinė, ir šiuo metu jau mirę jų vaikai, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu, t. y. A. J. mirties dieną, galiojusiomis 1965 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Duomenų, kad mirusiojo A. J. sutuoktinė po savo sutuoktinio mirties būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš pareiškėjo paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad A. J. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o kiti palikėjo įpėdiniai (tuo metu gyvi sutuoktinių vaikai) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.

Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog A. J., po sutuoktinio mirties likdama gyventi toje pačioje vietoje, kur buvo sukauptas sutuoktinių įgytas turtas, iš karto po palikėjo mirties, t. y. nepraleisdama 1964 m redakcijos CK 587 str. 2 dalyje įvirtinto 6 mėnesių termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdama valdymą ir naudojimąsi bendru sutuoktinių turtu, tokiu būdu mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J. (gim. (duomenys neskelbtini),), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.