- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- N-575-300-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
J. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Viljosinda“ direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovės sandėlyje, traukinių vagonų iškrovimo aikštelėje K. M., A. Ž. ir N. N. būtų leidžiama dirbti tik sudarius su jais rašytines darbo sutartis, jas įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, išdavus darbuotojams antruosius darbo sutarties egzempliorius ir darbuotojo pažymėjimus, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritoriniam skyriui apie priimtus dirbti darbuotojus. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad J. V., kaip UAB „Viljosinda“ direktoriaus – darbdavio atstovo kaltė byloje neįrodyta, kadangi neįrodyta, jog anglies iškrovimo darbai buvo pradėti J. V. nurodžius ar bent jam apie tai žinant. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, jog K. M., A. Ž. ir N. N. dirbti pradėjo savo iniciatyva, nesulaukę atvykstant bendrovės direktoriaus J. V. ir atitinkamai nesudarę darbo sutarčių, nors apie direktoriaus sulaukimo ir darbo sutarčių sudarymo būtinumą buvo informuoti.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius (toliau – ir Institucija) prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutarimas grindžiamas tik vienos šalies – J. V. pateiktais įrodymais, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumos, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, neišsiaiškinus visų bylos nagrinėjimui iš esmės būtinų aplinkybių. Teigia, kad darbuotojų priėmimas į darbą neapsiriboja tik darbo sutarties pasirašymu, o byloje nėra duomenų, jog J. V. būtų ketinęs darbuotojus jų darbo vietoje supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, įteikti jiems reikiamus dokumentus ir kt.
Atsiliepimas
Atsiliepime J. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo yra suinteresuotas jį nubausti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu inter alia laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „Viljosinda“ sandėlyje – traukinių vagonų iškrovimo aikštelėje, kurio metu rasti nelegaliai dirbantys – iškraunantys iš traukinių vagonų akmens anglį K. M., A. Ž. ir N. N.. Patikrinus minėtus asmenis nustatyta, kad jie neturi darbuotojų pažymėjimų, su jais nesudarytos rašytinės darbo sutartys, neišduoti darbo sutarčių antrieji egzemplioriai, apie priimtus dirbti asmenis nepranešta Sodros teritoriniam skyriui.
Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Teismo posėdžio metu patikrinimą atlikę pareigūnai paaiškino (b. l. 39 - 44), kad atvykę atlikti patikrinimą rado darbo rūbais apsirengusius ir iš vagono anglis iškraunančius asmenis, kurie nei darbo sutarčių, nei darbuotojų pažymėjimų nepateikė. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų K. M., A. Ž. bei N. N. parodymai. Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius: darbuotojai pradėjo atlikti darbo funkcijas, nors darbo sutartys nebuvo sudarytos, darbo pažymėjimai neišduoti, Sodros teritoriniam skyriui apie dirbančius iki darbo pradžios nepranešta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „Viljosinda“ direktorius J. V. (b. l. 40 - 41) savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog vagonų liukai buvo atidaryti kitos bendrovės darbuotojų, anglių iškrovimo darbas pradėtas be jo žinios, jam nenurodžius ir nedavus tam leidimo. Pažymėjo, kad su darbuotojais darbo sutartis sudaryti ketino dar iki darbo pradžios, tačiau užtruko geležinkelio stotyje, banke ir Sodros teritoriniame skyriuje, o darbuotojai pradėjo darbą jo nesulaukę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. ir jo naudai liudijusių K. M., A. Ž., N. N. ir R. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu iš esmės sutampa, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. K. M., A. Ž. ir N. N. nurodė, kad nors žinojo, jog reikia sulaukti bendrovės direktoriaus J. V. tam, kad būtų sudarytos darbo sutartys, tačiau darbą pradėjo jo nesulaukę, nes nenorėjo gaišti laiko. Pažymėjo, kad dėl darbo tarėsi su R. B. (remiantis byloje surinktais duomenimis ji nėra UAB „Viljosinda“ darbuotoja ar darbdavio įgaliota atstovė), kuri parodė darbo įrankius ir liepė laukti bendrovės direktoriaus. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį gali būti patrauktas tik esant jo kaltei. Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Asmens veikoje nesant nei tyčios, nei neatsargumo, toks asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį netraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra nustatytas subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis – neįrodyta J. V., kaip darbdavio atstovo kaltė.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog J. V. pats arba per savo atstovą būtų nurodęs darbuotojams pradėti darbus, nors darbo sutartys su jais dar nebuvo sudarytos, o Institucija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad K. M., A. Ž. ir N. N. dėl darbo sutarčių sudarymo ir jų sąlygų su J. V. nebendravo, o apie darbą R. B. buvo informuoti telefonu.
Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.