Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-180-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
AN2-180-238/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00291-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-180-238/2018
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00291-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 ir 4 dalyse už tai, kad jis 2017 m. spalio 2 d., 15.00 val., Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu). Neteisėtos žvejybos metu A. K. sužvejojo apie 15 kg ešerių (Perca fluviatilis), kuriuos aplinkosaugininkai patikrinimo metu išleido į Labūnavos gyvenvietės tvenkinį. A. K. tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.1, 11.1 bei 11.8 punktų reikalavimus. Už ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 10 Eur bauda, o už ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą – 210 Eur bauda. Subendrinus paskirtas nuobaudas, A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 210 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – ne mėgėjų žvejybos įrankio (medžiaginio tinklo) konfiskavimas. Šį nutarimą A. K. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimas, kuriuo A. K. buvo paskirta 210 Eur bauda pagal ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalis, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta straipsnių sankcijos ribose, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma perduoti administracinio nusižengimo bylos medžiagą dėl galimo jos fabrikavimo klastojant faktus ir aplinkybes atitinkamoms ikiteisminio tyrimo institucijoms bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.Skunde nurodo, kad teismas žinomai šališkai ir neteisingai vertino faktines aplinkybes, esminius įrodymus ir juos iškraipė, taip pat liudytojų parodymus, rėmėsi teisme nedalyvavusių ir netgi tinkamai neapklaustų administracinio pažeidimo vietoje buvusių V. Č. ir V. B. parodymais. Mano, kad Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros darbuotojai A. Č., A. N. bei J. S. netgi galimai sufabrikavo jo kaltės įrodymus. Tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą A. Č., A. N. ir J. S. davė parodymus, jog būtent 2017 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo vietoje buvęs I. Č., kitą dieną, t. y. spalio 3 d., pareigūnų sutiktas prie parduotuvės davė žodinius parodymus, jog spalio 2 d. žvejojo būtent jis. I. Č., užtiktas prie žvejybos įrankių, o po to kartu su V. B. pabėgę iš administracinio nusižengimo vietos, 2017 m. spalio 3 d. sulaikyti prie parduotuvės, siekdami išvengti atsakomybės, ar galimai dėl susitarimo su pareigūnais, tiesiog jį apkalbėjo. Vėliau Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros darbuotojai fabrikavo įrodymus ir faktines aplinkybes – fotografavo jo sandėlyje rastas bridkelnes, kurios nebuvo nei šlapios, nei su nuplyšusia petneša; fabrikavo anoniminių liudytojų parodymus, lyg jie pagal kažkokią trijų vyrų, brendančių vandeniu, nuotrauką, atpažino lyg tai jį, tačiau nenurodė, kuris iš trijų vyrų yra būtent jis; atsisakė tinkamai, jam dalyvaujant, apklausti liudytoją I. Č..Skunde taip pat nurodo, kad teismas, būdamas šališkas ir neteisingas, matydamas, kad jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negali tinkamai savęs apginti, esant teismo posėdžio metu pakeistiems agentūros darbuotojų A. Č., A. N. bei J. S. parodymams, jog būtent I. Č. įvardijo jį kaip asmenį, 2017 m. spalio 2 d. dariusį administracinį nusižengimą, kategoriškai atsisakė nustatyti tiesą ir iškviesti į teismo posėdį I. Č.. Būtent I. Č. galėtų teisme paaiškinti, kas 2017 m. spalio 2 d. su tinklais gaudė žuvį neleistinoje vietoje, kokiu būdu I. Č. ir V. B. atsidūrė prie tinklų; kodėl I. Č. ir V. B. pabėgo nuo RAAD pareigūnų; kur dingo I. Č. rašytiniai parodymai įvykio vietoje, ar jie buvo rašomi; kodėl 2017 m. spalio 3 d. I. Č. apkaltino brakonieriavimu būtent jį; kodėl pareigūnai nepaėmė iš I. Č. rašytinių parodymų ir t.t. Teismas neargumentuodamas atmetė jo paaiškinimą, jog tuo metu, kai Kauno RAAD pareigūnai važinėjo prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato (pareigūnai jį matė), tačiau netgi atmetė parodymus dar dviejų nešališkų liudytojų, tądien buvusių su juo ir taip pat mačiusių važinėjančius pareigūnus.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltė yra įrodyta.Liudytojai J. S. ir A. Č. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2017 m. spalio 2 d. tarp 14-15 val. buvo gautas skambutis, jog vykdoma neteisėta žvejyba Barupės upelyje, šalia tvenkinio. Prie Barupės užtvankos nuvyko visi trys – J. S., A. Č. ir A. N.. Sustojus šalia užtvankos, sutiko tris asmenis, kurie išiminėjo iš tinklo ešeriukus, o dar vienas stovėjo šalia ir kalbėjo telefonu. A. Č. priėjo prie I. Č. ir jį sulaikė, kiti trys metė tinklą ir bėgo į kitą krantą, juos nusivijo J. S., tačiau pavyti nepavyko. Vienas jų buvo su bridkelnėmis, kurių viena petneša buvo nutraukta, tai užfiksuota fotonuotraukoje. Visi pareigūnai įsidėmėjo veidus, kadangi buvo apie 3-5 metrus nuo jų. Trys brakonieriai pabėgo per parkelį link miestelio, A. Č. ir A. N. bandė automobiliu juos vytis, bet nespėjo. Ant kranto rado apie 15 kg prigaudytų ešerių, kuriuos išleido į vandenį. Pasodintas į automobilį, po kurio laiko I. Č. pabėgo. Grįžę į agentūrą, išsiuntė į Pelėdnagių seniūniją nuotraukas dėl atpažinimo, ir seniūnijos darbuotojai atpažino A. K.. Kitą rytą A. Č. gavo anoniminį pranešimą, kad brakonieriavo A. K.. Išsiaiškinę, kur gyvena A. K., nuvažiavo, paklausė, kur jis buvo vakar, tačiau jis atrodė pasimetęs, iš karto buvo nusiteikęs priešiškai, jiems pasidarė aišku, kad tai buvo tas pats žmogus, kuris žvejojo, nes gerai įsidėmėjo veidą, kadangi buvo šviesus paros metas. Nuvykę pas A. K. į sandėlį, rado lygiai tas pačias bridkelnes, kurios užfiksuotos J. S. nuotraukoje, buvo atplyšusi petneša. Liudytojas A. N. parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. jo kolegai A. Č. pasakius, kad gavo skambutį, važiavo į Labūnavą. Važiuojant per Barupės tiltą, pastebėjo žmonių susibūrimą prie užtvankos. A. Č. įjungė garsinį signalą, sustojo, jis matė, kad trys žmonės buvo šalia tinklo, ketvirtas žmogus kalbėjo telefonu. Trys vyrai metėsi į upę, o ketvirtas stovėjo. A. Č. čiupo stovintį vyrą, J. S. pasileido upės krantu, o jis liko prie automobilio. Vyrai pabėgo, jie sėdo į automobilį su I. Č., vijosi kitus vyrus, nerado, o grįžus prie užtvankos, pabėgo ir I. Č.. Bandė jį vytis, bet nesėkmingai, tada gelbėjo žuvis. Tą dieną dar važinėjo po gyvenvietę, į girininkiją. Kitą dieną A. Č. gavo žinių apie tai, kas buvo įvykio kaltininkas. Nuvažiavus į gyvenamąjį namą išėjo A. K., dėl prastų oro sąlygų jis atsisėdo į jų automobilį, šalia jo (A. N.), ir jis suprato, kad tai tas pats žmogus, kuris buvo prie tvenkinio. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį nusižengimą ir jį darantį asmenį (A. K.) matę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole, nutarime, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei liudytojų J. S., A. Č. ir A. N. parodymais teisme. Šie pareigūnai buvo apklausti kaip liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą apkalbėti A. K., t. y. duoti melagingus parodymus. Nepagrįsti jokiais duomenimis ir apelianto teiginiai apie administracinio nusižengimo bylos klastojimą. Apelianto manymu, šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti apklausti liudytojai I. Č. ir V. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįstas, nes kaip minėta, jo kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dėl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybėms. Papildomai tirti kitus įrodymus, apklausti liudytojus, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Liudytojas A. N. atpažino A. K., kuris dalyvavo padarant administracinius nusižengimus, šiuos jo parodymus patvirtina ir visuma byloje surinktų įrodymų, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.Byloje neginčytinai nustačius, kad A. K. 2017 m. spalio 2 d., 15.00 val., Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu). Neteisėtos žvejybos metu A. K. sužvejojo apie 15 kg ešerių (Perca fluviatilis), kuriuos aplinkosaugininkai patikrinimo metu išleido į Labūnavos gyvenvietės tvenkinį. A. K. tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.1, 11.1 bei 11.8 punktų reikalavimus, todėl jo veikos pagal ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalį buvo kvalifikuotos teisingai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda A. K. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė