- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1078-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transmėjos NT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10067-841/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Dovyra“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Transmėjos NT“ dėl įpareigojimo perduoti turtą bei nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog ieškovė UAB „Dovyra“ yra turto (transformatoriaus TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais – septyniomis 0,4 kv. paskirstymo spintomis, šinų tiltu tarp TR ir PS bei kondensatorių spinta su valdymo bloku, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) savininkė. Ieškovė pažymėjo, kad šį turtą įsigijo iš UAB „Komeksimas“ pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmimo – perdavimo aktą. Turtas buvo sumontuotas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo naudojamas tiekiant elektros energiją kitiems pastatų ir patalpų, esantiems minėtu adresu, naudotojams. Ieškovė pabrėžė, kad sužinojus apie tai, jog atsakovė UAB „Transmėjos NT“ tapo viso nekilnojamojo turto komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, bandė su atsakove susitarti dėl ieškovei priklausančio turto nuomos, kitokio naudojimo ar išmontavimo, tačiau su atsakove susitarti nepavyko. Atsakovei neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu, ieškovė patiria nuostolių, kuriuos prašo teismo priteisti bei įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Transmėjos NT“ perleisti bei kitokiu būdu ir forma tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, išgabenti iš buvimo vietos turtą, dėl kurio kilęs ginčas, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, jog atsakovei neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu, ieškovei yra daroma žala. Dėl šios priežasties ieškovė patiria didelių nuostolių, o naudojamas turtas nusidėvi. Be to, atsakovei perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, šio turto susigrąžinimas gali pasidaryti nebeįmanomas arba ženkliai pasunkėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Dovyra“ prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovei UAB „Transmėjos NT“ perleisti bet kokiu būdu ir forma tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, išgabenti iš buvimo vietos (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Dovyra“ priklausantį turtą.
Teismas nurodė, kad iš ieškinio bei jo priedų matyti, kad ieškovei priklausantis turtas (transformatorius TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais – septyniomis 0,4 kv. paskirstymo spintomis, šinų tiltu tarp TR ir PS bei kondensatorių spinta su valdymo bloku) yra sumontuotas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog šalims nepavykus geranoriškai susitarti dėl šio turto nuomos, naudojimosi juo ar išmontavimo, ieškovė neturi galimybių jai nuosavybės teise priklausančiam turtui daryti nei fizinio, nei ūkinio poveikio, tad lieka nepaneigta ieškovės keliama versija, jog atsakovė gali imtis neteisėtų veiksmų – ginčo turto perleidimo ar išgabenimo, taip apsunkindama ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Transmėjos NT“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Dovyra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus – rungimosi, betarpiškumo, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, todėl 2016 m. spalio 3 d. teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta. Teismas, nutartyje darydamas išvadą, kad įranga, esanti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, nuosavybės teise priklauso ieškovei, teismas neatsižvelgė į šios nutarties priėmimo momentu esančią proceso stadiją (ieškinio priėmimo bei laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškinį, taikymo stadiją, kada dar net neišklausyta atsakovės pozicija bei nesudaryta galimybė atsakovei pateikti įrodymus pristatant savo poziciją), neatsižvelgė į ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį bei iš to kylančias teisines prezumpcijas, pažeidė esminius proceso principus, laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normų esmę, ir net neprasidėjus nagrinėjimo teisme stadijai, nutartimi nustatė esminę aplinkybę, dėl kurios tarp šalių yra kilęs ginčas – nustatė subjektą, turintį nuosavybės teisę į įrangą, esančią atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, nepaisydamas teisinės prezumpcijos, kad teisėta ginčo įrangos valdytoja, iki bus įrodyta priešingai, laikytina būtent atsakovė. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pažeidė esmines civilinio proceso taisykles, pažeidė atsakovės teisę bei teisėtus lūkesčius į teisingą procesą.
Pagal ieškovės ieškinio turinį bei pateiktus įrodymus preliminariai vertinant ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą nebuvo galima spręsti, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus įrodymus neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė pagal pateiktus įrodymus galėtų turėti nuosavybės teisę į minėtą įrangą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turėjo preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, ir įsitikinti, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Be to, teismas neturėjo net menkiausių prielaidų spręsti, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dovyra“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenustatė turto savininko, o tik uždraudė atsakovei perleisti bet kokiu būdu ir forma tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, išgabenti iš buvimo vietos ginčo objektą, iki įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovė šiuo turtu naudotis gali, tik negali juo disponuoti, tai reiškia, kad atsakovei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties jokių kliūčių naudotis turtu nėra.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė atskirajame skunde dėsto argumentus, kurie daugiau susiję su atsiliepimu į ieškinį ir nėra bei negali būti atskirojo skundo argumentai, t. y. įrodinėja, jog ieškovė nepateikė nuosavybės teisę pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovė esą neįrodė, jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktus iki juos užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktus, ir turi ją ieškinio padavimo momentu. Taigi atskirasis skundas savo turiniu labiau atitinka atsiliepimą į ieškinį, nei atskirąjį skundą, todėl vien dėl šios priežasties turi būti atmestas.
6.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi ta pačia apimtimi, kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės, vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė pateikė teismui turto įsigijimą patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) UAB „Transmėjos NT“ atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei UAB „Transmėjos NT“ perleisti bet kokiu būdu ir forma tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, išgabenti iš buvimo vietos (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Dovyra“ priklausantį turtą.
9. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
10. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
11. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014).
12. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė UAB „Dovira“ išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – nurodė, jog yra turto (transformatoriaus TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais – septyniomis 0,4 kv. paskirstymo spintomis, šinų tiltu tarp TR ir PS bei kondensatorių spinta su valdymo bloku, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) savininkė, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (prašo teismo įpareigoti atsakovę UAB „Transmėjos NT“ perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą), pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus (2015 m. rugsėjo 23 d. turto priėmimo – perdavimo aktą (b. l. 6), 2015 m. gruodžio 8 d. pranešimą (b. l. 7–8), reikštas pretenzijas dėl turto bei atsakymus į juos (b. l. 9–15), buhalterinę pažymą (b. l. 16) bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais (b. l. 17–25)), kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtus įrodymus, pagrįstai sprendė, jog turtas, dėl kurio byloje kilęs ginčas, yra sumontuotas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate ((duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė neturi galimybių šiam turtui daryti nei fizinio, nei ūkinio poveikio, tad lieka nepaneigta tikimybė, jog atsakovė gali imtis neteisėtų veiksmų, t. y. ginčo turto perleidimo ar išgabenimo, taip apsunkindama ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir sprendžia, kad, jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo turtas, dėl kurio byloje kilęs ginčas, būtų perleistas tretiesiems asmenims, kiltų reali grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
14. Teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovei perleisti bet kokiu būdu ir forma tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, išgabenti iš buvimo vietos turtą, dėl kurio byloje kilo ginčas. Pripažintina, kad šis draudimas nevaržo atsakovės teisių naudotis jai priklausančiu visu nekilnojamojo turto kompleksu (esančiu adresu (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei perdavus kitiems asmenims turtą, dėl kurio byloje kilęs ginčas, ieškovė turėtų reikšti ieškinį ir naujajam jo savininkui, tai yra bylinėjimosi procesas taptų ilgesnis ir brangesnis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principai nebuvo pažeisti.
15. Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pats materialusis teisinis ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, visi bylos šalių nurodyti teisiniai bei faktiniai aspektai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsprendus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą, ar tikrai buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai bei ar yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.