Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ ir atsakovas A. B. 2017 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP425755 (toliau – sutartis), kuria atsakovui 48 mėnesių terminui buvo suteiktas 2250 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2018 m. gegužės 20 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. pradinė kreditorė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teises į atsakovo skolą.

Bylos duomenimis, atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuotas CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu, išsiųstu atsakovo elektroninio pašto adresu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 2224,66 Eur negrąžinto kredito yra pagristas ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 932,99 Eur sutartinių (mokėjimo (pelno)) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2017 m. lapkričio 30 d. (kredito suteikimo dienos) iki 2019 m. gegužės 10 d. ir 29 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 2224,66 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų mokėjimą, jeigu ko kito nenumato sutartis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 straipsniai). Palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad prašomos priteisti sumos apskaičiuotos taikant palūkanų normą, neviršijančią Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovo tiek už laikotarpį iki sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, tiek už laikotarpį po sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, jei atsakovas paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y. nėra jų grąžinęs), ieškovės reikalavimas priteisti 932,99 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. (kredito suteikimo dienos) iki 2019 m. gegužės 10 d. ir 29 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 2224,66 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo netesybas, kurios yra apskaičiuotos nuo sutarties su atsakovu nutraukimo dienos (2018 m. gegužės 20 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. iš viso už 180 dienų, taikant sutartyje nustatytą 0,05 proc. per dieną delspinigių normą ir iš viso sudaro 200,22 Eur.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino jam suteikto kredito, o ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 200,22 Eur delspinigių tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 176,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 76 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 100 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2224,66 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis Eur 66 ct) negrąžinto kredito, 932,99 Eur (devynis šimtus trisdešimt du Eur 99 ct) mokėjimo palūkanų, 29 proc. mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (2224,66 Eur) nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 200,22 Eur (du šimtus Eur 22 ct) delspinigių ir 176,84 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.