Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo N. G. (N. G.) mirties, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti Pareiškėjas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2013 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė, kad pareiškimas pateiktas su trūkumais. Tai yra pareiškime nėra duomenų ir prie pareiškimo nepateikti įrodymai apie tai, jog palikėjas neturėjo kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėją, galinčių pretenduoti į jo palikimą (pvz. kitų vaikų). Todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą apie palikėją ir jo šeimos narius. Esant asmenims, galintiems pretenduoti į N. G. palikimą, įpareigojo juos nurodyti suinteresuotais asmenimis ir pateikti papildomus pareiškimo ir jo priedų egzempliorius, kad juos galima būtų išsiųsti šiems asmenims. Nurodė ir tai, kad pareiškime suinteresuotu asmeniu nurodytai Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateiktas pareiškimo priedų egzempliorius, skirtas šiam suinteresuotam asmeniui bei tai, kad pareiškime nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Be to netenkino prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

Atskiruoju skundu V. G. prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo nutartį dalyje, kuria pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą apie palikėją ir jo šeimos narius kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. prašė teismo nustatyti, kad savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą atsiradusį po jo tėvo N. G. mirties: mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), boksas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo yra pridėta palikėjo N. G. sudaryto testamento kopija, kuriuo N. G. po savo mirties palieka jam privačios nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), boksas Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. G., gimusiam 1947 metais, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Garažas buvo paliktas pareiškėjui V. G. testamentu, todėl teismo įpareigojimas neikti papildomas pažymas apie palikėją ir jo šeimos narius yra nepagrįstas. Vadovaudamasis LR CK 7 str. („Proceso koncentracija ir ekonomiškumas“) nurodė, kad „Teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau“. Pažymėtina, kad testamentas yra pakankamas įrodymas, kad nėra kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėją, galinčių pretenduoti į minėtą garažą. Su likusia nutarties dalimi sutiko.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad pareiškime nėra duomenų ir prie pareiškimo nepateikti įrodymai apie tai, jog palikėjas neturėjo kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėją, galinčių pretenduoti į jo palikimą (pvz. kitų vaikų). Todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą apie palikėją ir jo šeimos narius. Esant asmenims, galintiems pretenduoti į N. G. palikimą, įpareigojo juos nurodyti suinteresuotais asmenimis ir pateikti papildomus pareiškimo ir jo priedų egzempliorius, kad juos galima būtų išsiųsti šiems asmenims. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, iš esmės vengia atskleisti teismui kitus galimai palikimu suinteresuotus asmenis. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai. CPK 329 str. 2 d. 2 p. yra nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Darytina išvada, kad būtent siekdamas apsisaugoti nuo CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyto esminio procesinio pažeidimo galimybės teismas ir nustatė pareiškėjui pareigą pateikti informaciją apie palikėją ir jo šeimos narius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė pareiškimo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.