- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- A-442-696-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- E. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
- Advokatai
- Povilas Eigminas
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens E. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, sodų bendrijai „Vilija“ ir E. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. R. kreipėsi į administracinį teismą (b. l. 19-22), prašydama panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – Departamentas) 2006 m. spalio 31 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. A620-264-(10.9-MPD-3).
Savo reikalavimus grindė tuo, jog Departamento 2006 m. spalio 31 d. išduotos planavimo sąlygos suteikia teisę E. K. , nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, prie nuosavybės teise valdomo sklypo prijungti dalį valstybinės žemės iki 0,4 ha planuojamoje teritorijoje. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog sodininkų bendrijos teritorijoje esanti valstybinė žemė gali būti parduota fiziniams asmenims ne aukciono būdu tik jei neįmanoma suformuoti atskiro sklypo ir šios žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Norint pakeisti teritorijos planavimą, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 19 ir 22 straipsniais, Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsniu, Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 ir 2.3 punktais ir Aplinkos ministerijos 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ teritorijos planavimo pakeitimo iniciatorius turi būti SB „Vilija“, kaip teisėtas minėto sklypo valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 4 arų sklypai, prie kurių gali būti suformuotas atskiras privažiavimas, turi būti parduodami uždarojo aukciono būdu, t. y. pretendentai į minėtą žemės sklypą gali būti visi sodo bendrijos nariai. E. K. negali išpirkti valstybinės žemės ploto, nes jis sudaro daugiau nei 4 arus ir prie jo galima suformuoti atskirą privažiavimą, todėl minėtas valstybinės žemės sklypas gali būti išpirktas tik aukciono būdu.
Išduodant detaliojo planavimo sąlygas, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Žemės sklypų formavimo projektų taisyklės) 8.4. punktas, numatantis, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų arba žemės sklypų pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja formuojant naujus arba pertvarkant sodininkų bendrijų naudojamoje teritorijoje esančius žemės sklypus sodininkų bendrijų valdymo organai. Negavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimo, buvo Taisyklių 10 punktas. Neteisėtai išduotos planavimo sąlygos pažeidžia kitų sodo bendrijos narių teises naudotis bei valdyti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą mėgėjiškai sodininkystei plėtoti SB „Vilija“ teritorijoje ir bendrai valdomai visų sodininkų valstybinę žemę. Be to, pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį daiktas (turtas), esantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant visų bendrijos narių sutikimui. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundo reikalavimais nesutiko ir atsiliepime teismui (b. l. 54-55) paaiškino, kad valstybinė žemė, dėl kurios kyla ginčas, ribojasi su E. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atskiro žemės sklypo suformuoti nėra galimybės, nes šio valstybinės žemės sklypo dydis yra mažesnis nei 0,04 ha. Be to, šioje teritorijoje nebūtų įmanoma ir gyvenamojo namo statyba, nes minimalus atstumas nuo statomo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kitų besiribojančių žemės sklypų savininkai bei SB „Vilija“ valdyba sutiko su šios žemės skyrimu E. K. . Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija. Nors pareiškėja skunde teigia, jog teritorijos planavimo pakeitimo iniciatorius turi būti SB „Vilija“, 2006 m. gegužės 29 d. sodininkų bendrijos valdyba įpareigojo bendrijos narę E. K. atstovauti bendriją tvarkant reikalingus dokumentus, rengiant sodo dalies sklypo Nr. 27 detalųjį planą ir prijungiant prie sklypo Nr. 27 laisvą bendrojo naudojimo teritoriją iki 0,04 ha, esančią tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28. Pareiškėja skunde nenurodė, kaip ginčijamos detaliojo planavimo sąlygos pažeidžia jos teises, kaip pablogės jos gyvenimo sąlygos ir pan. Pareiškėja teigia, kad gina SB „Vilija“ interesus, tačiau nepateikė įrodymų, kad jai tokia teisė suteikta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) atsiliepime (b. l. 74-75) teismui nurodė, kad skundu jai jokie reikalavimai nereiškiami, todėl ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VAVA specialistai atliko patikrinimą bei 2006 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktu Nr. 01-34-93 nustatė, jog E. K. pietvakarinėje dalyje yra užėmusi apie 400 kv. m. sodininkų bendrijos naudojamos žemės. E. K. buvo įpareigota iki 2006 m. lapkričio 6 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę ir įspėta apie numatytas administracines sankcijas už šį pažeidimą. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro konkurso būdu. Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjiško sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443, kurio 2.2 punkte nurodoma, jog mėgėjiško sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami pagal sodo suplanavimo projektą. Mėgėjiško sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami ir parduodami pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą arba mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą. Žemės sklypų formavimo projektų taisyklės yra taikomos rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, kurie yra kaimo gyvenamosiose vietovėse (Taisyklių 1 p.), todėl pareiškėjos argumentai, susiję su minėtų taisyklių normų pažeidimu, yra atmestini.
Tretysis suinteresuotasis asmuo E. K. atsiliepime (b. l. 44-46) teismui su skundo reikalavimu nesutiko bei nurodė, jog ginčo žemės plotas sudaro apie 4 arus, o tiksliau 379 kv. m. Todėl, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 2 ir 4 punktais ji turį teisę šį sklypą privatizuoti.
Ginčo žemė nuo sodo bendrijos „Vilija“ įsikūrimo pradžios niekada nėra buvusi bendro naudojimo, nes buvo valdoma E. K. ir jos šeimos. Dar 1965 metais A. I. D. (tėvui) bei I. I. D. (broliui) buvo skirti 8 arų sklypai. Ant abiejų sklypų buvo pastatytas namas, o patys sklypai, valdomi šeimos narių, buvo aptverti viena tvora – aptveriant 16 arų valdomos žemės. Leidus privatizuoti valdomą žemę, privatizavusi leidžiamus 12 arų, o likę 379 kv. m ir liko aptverti ta pačia tvora.
Teismo posėdžio metu E. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą, kuriuo E. K. 2006 m. spalio 31 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. A260-264-(10.9-MPD-3); pareiškėjos prašymą dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, A. R. iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento priteisė 43,03 Lt (keturiasdešimt tris litus tris centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl bylos vedimo išlaidų atmetė.
Teismas nustatė, kad E. K. 2005 m. gruodžio 20 d. pateikė Departamentui prašymą leisti rengti sodininkų bendrijos „Vilija“ sodo dalies sklypo detalųjį planą, prijungiant laisvą bendro naudojimo teritoriją iki 0,04 ha, esančią tarp sklypų Nr. 27-28, prie jai priklausančio sklypo Nr. 27 (b. l. 61).
Departamentas E. K. prašymą tenkino ir 2006 m. spalio 31 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti (b. l. 48). Nors minėtose planavimo sąlygose nurodoma, kad planavimo tikslas yra prie nuosavybės teise valdomo sklypo prijungti dalį valstybinės žemės iki 0,4 ha, teismo posėdžio metu Departamento atstovė paaiškino, jog buvo padaryta klaida, planavimo sąlygose nurodant neteisingą žemės plotą, ir vietoje 0,4 ha nurodoma 0,04 ha (b. l. 165).
Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad bendrijos narys turi teisę reikalauti, jog bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus. Teismui pateiktas sodininkų bendrijos „Vilija“ pirmininkės 2007 m. kovo 11 d. raštas patvirtina, jog A. R. yra šios bendrijos narė (b. l. 174). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad A. R. , kaip sodininkų bendrijos „Vilija“ narė, yra tinkama pareiškėja ginče, kilusiame dėl išduotų planavimo sąlygų, o Departamento motyvai, jog neįrodytas teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog nei atsakovas, nei tretieji suinteresuotieji asmenys neginčija tų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog apie sprendimą, kuriuo E. K. buvo išduotos planavimo sąlygos, A. R. sužinojo 2007 m. sausio 15 d. iš atsakovų atsiliepimo civilinėje byloje. Skundas administraciniam teismui pateiktas 2007 m. sausio 19 d., todėl nusprendė, kad terminas skundui paduoti nepraleistas.
Teismas nurodė, jog sprendžiant ginčą dėl Departamento 2006 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. A620-264 išduoti E. K. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti teisėtumo bei pagrįstumo reikšmingos tokios teisinės ir faktinės aplinkybės:
Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas mėgėjiško sodo teritorijoje reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės).
Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.
Taisyklių 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, tai valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 hektaro, taip pat tie valstybinės žemės sklypai, prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.
Taisyklių 7 punkte nustato, kad kai mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypą, kurio neįmanoma suformuoti atskiru individualiu mėgėjiško sodo sklypu, pageidauja pirkti dviejų ar daugiau tiesiogiai su juo besiribojančių sodų sklypų savininkai, valstybinė žemė parduodama pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamos valstybinės žemės dalių. Rašytinis susitarimas dėl tenkančių parduodamos valstybinės žemės dalių sudaromas iki žemėtvarkos projekto ar detaliojo plano rengimo pradžios.
Taisyklių 9 punkte nurodoma, kad pirmumo teisę ne aukciono būdu pirkti valstybinės žemės sklypą, kurio neįmanoma suformuoti atskiru individualiu mėgėjiško sodo sklypu, patvirtinančiais dokumentais laikomi nuosavybės teise valdomo sodo sklypo, besiribojančio su parduodamu valstybinės žemės sklypu, planas ir pažymėjimas dėl nuosavybės teise valdomo sodo sklypo ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Iš minėtų teisės normų teismas padarė išvadą, kad žemės sklypu, kuriame neįmanoma suformuoti mėgėjiško sodo sklypo, gali būti pripažįstamas tik sklypas atitinkantis vieną iš sąlygų: 1) neviršijantis 0,04 ha ploto; 2) prie tokio sklypo neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Be to, ši žemė neturi būti numatyta naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams.
Iš skundžiamų planavimo sąlygų teismas nustatė, kad E. K. leista prie savo planuojamo sklypo prisijungti iki 0,04 ha valstybinės žemės. Departamento 2007 m. birželio 13 d. rašte nurodoma, jog pagal sodininkų bendrijos „Vilija“ patvirtintą sklypų išplanavimo schemą, žemės plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra apie 370 kv.m., t. y. 0,037 ha, tačiau tikslesni duomenys galimi tik atlikus geodezinius matavimus (b. l. 206). A. R. pateiktas UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštas žemės sklypo planas rodo, kad sodo bendrijos žemės plotas tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. tarp bendrijos sodo sklypų Nr. 27 ir Nr. 28), yra lygus 622 kv.m. Teismas nurodė, jog šie pareiškėjos pateikti įrodymai nepaneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, paruošti atestuotos įmonės, todėl pagrįstai galima abejoti, jog bendro naudojimo valstybinės žemės plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra didesnis nei 4 arai. Teismas nusprendė, jog E. K. pateiktas korporacijos „Matininkai“ paruoštas siekiamo prisijungti žemės sklypo planas negali būti pakankamu įrodymu sprendžiant apie bendros žemės, esančios tarp sodo sklypų Nr. 27 ir Nr. 28, plotą, nes jame atvaizduota ne visa laisva žemė, o tik E. K. siekiama prisijungti žemės dalis (b. l. 86). Teismas nurodė, jog dėl aplinkybių, kad prie laisvo žemės sklypo yra suformuotas privažiavimas iš dviejų sklypo pusių, ginčo nėra ir tai matyti iš pateiktų planų (b. l. 80, 171, 207 ).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad žemės plotas tarp sodo bendrijos „Vilija“ sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 neatitinka nei vieno iš Taisyklių 2 punkte nurodytų kriterijų, todėl negali būti vertinamas kaip žemės sklypas, kuriame neįmanoma suformuoti mėgėjiško sodo sklypo. Tokiam sklypui netaikytini ir Taisyklių 7 ir 9 punktai, numatantys besiribojančių sodų sklypų savininkams pirmumo teisę išsipirkti šį sklypą ar jo dalį, todėl E. K. Departamento 2006 m. spalio 31 d. sprendimu planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti, nurodant, jog planavimo tikslas yra prie nuosavybės teise valdomo sklypo prijungti dalį ginčijamos žemės, išduotos nepagrįstai.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka, o vadovaujantis 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu įtvirtinta išimtinė sodininkų bendrijos narių susirinkimo teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (15 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir sodininkų bendrijos „Vilija“ įstatų 33.15 punkte.
Atsižvelgęs į minėtose normose įtvirtintą reguliavimą, teismas pripažino, kad sodo bendrijos „Vilija“ valdybos 2005 m. gruodžio 15 d. raštu išreikštas sutikimas dėl bendrojo naudojimo žemės prisijungimo bei valdybos 2006 m. gegužės 29 d. įpareigojimas E. K. atstovauti bendriją rengiant sodininkų bendrijos „Vilija“ detalųjį planą dėl bendro naudojimo teritorijos tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28, yra priimti peržengus teisės aktų nustatytas sodo valdybos kompetencijos ribas ir tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamam Departamento sprendimui panaikinti. Be to, pagal sodo bendrijos „Vilija“ įstatų 45 punktą bendrijos valdybos nariai renkami trejų metų laikotarpiui. Iš teismui pateiktų įrodymų (b. l. 192-193) matyti, kad bendrijos valdyba buvo renkama 2000 m. spalio 15 d. Vadinasi, jos įgaliojimai baigėsi 2003 m. spalio 15 d. Įrodymų apie vėlesnį bendrijos pirmininkės įgaliojimų teisėtumą nėra. O dokumentai, sutartis, sodo bendrijos įpareigojimas, sutikimas (b. l. 57-60), pasirašyti bendrijos pirmininkės, kuri buvo išrinkta bendrijos narių susirinkimo 2000 m. spalio 15 d.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nuspręsta, kad Departamento 2006 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo E. K. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti buvo priimtas netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas, neteisingai vertinant pateiktus dokumentus, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo jos naudai 2950 Lt geodezinių matavimų bei eksperto išlaidoms apmokėti bei išlaidas susijusias su GIS duomenų teikimu, kopijų darymu bei žyminio mokesčio sumokėjimu – viso 143,03 Lt – teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei 62 straipsnio 1 dalimi tik teismas gali skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai esant šalių prašymui ar savo iniciatyva, o šalys ar šalis, reikalaujanti ekspertizės, įmoka reikiamas sumas į teismo sąskaitą. A. R. teismui pateikti UAB „Geodeziniai matavimai“ paruošti dokumentai nelaikytini ekspertize ABTĮ 62 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos, susijusios su šių dokumentų paruošimu, nepriteistinos. Kitas A. R. patirtas išlaidas (Valstybės registrų centro duomenų teikimo paslaugos, kopijavimo bei spausdinimo paslaugos) teismas pripažino bylinėjimosi išlaidomis (b. l. 123-124, 175), todėl priteisė pareiškėjos naudai iš Departamento. Teismas nurodė, jog 2007 m. kovo 21 d. nutartimi A. R. nuo žyminio mokesčio atleista (b. l. 24), jo nemokėjo, todėl prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį nepagrįstas, todėl iš atsakovo priteisė 43,03 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjai 2007 m. birželio 28 d. posėdyje pateikus dokumentą, kuriame remiantis preliminariais matavimais nurodyta, kad tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra 6,22 aro, teismas netenkino atsakovo ir trečiojo asmens prašymų duoti laiko su jais susipažinti iki kito teismo posėdžio ir pateikti paneigiančius įrodymus, taip pat teismas netenkino prašymo, kad į bylą būtų įtrauktas sklypo Nr. 28 savininkas. Pažeisdamas šalių lygybės procesines teises, preliminarių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad neužimtas plotas yra ne 3,79 aro, o 6,22 aro ir tai yra esminis pagrindas atsakovo sprendimo naikinimui. Neįtraukdamas į bylą SB „Vilija“ narės J. K. (sklypo Nr. 28 savininkės) teismas pasisakė dėl jos teisių, nes namas, pažymėtas 2G (b. l. 80, taip pat prie skundo pridedama fotonuotrauka) stovi toje žemės dalyje, kurią teismas pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus pripažįsta laisva. Teismo teiginys, jog pareiškėjos įrodymai nepaneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, neatitinka objektyvių aplinkybių, nes teismas užkirto atsakovui ir trečiajam asmeniui kelią tokius duomenis pateikti. Kadangi J. K. vengia trečiojo asmens prašymu pateikti dokumentus, teismo prašo išreikalauti jos žemės ir namo registracijos dokumentus, kurie padėtų nustatyti esamos laisvos žemė plotą ir ribas.Pareiškėjos pateiktas dokumentas – pasiūlymas dėl esamos laisvo žemės tarp sklypų 0101/0007:1243 (sklypo sodo Nr. 28) ir 0101/0007:1236 (sklypo sodo Nr. 27) ir šiame dokumente pridėtas žemės sklypo planas M 1:500 grįstas preliminariais matavimais, kadangi sklypo Nr. 28 savininkė neturi tikslių matavimų, todėl UAB „Geodeziniai matavimai“ atlikti matavimai negali būti tikslūs, jų atlikimo teisėtumui teismas turėtų skirti ekspertizę.Skundas paduotas ir išnagrinėtas pažeidžiant ABTĮ 22 straipsnio nuostatas, nes pareiškėja neturėjo teisės jo paduoti. Jos sklypas nesiriboja su laisvu žemės plotu, jos teisės nėra pažeistos arba pareiškėja neįrodė jų pažeidimo. Ginčijamas žemės plotas nuo 1965 m. valdomas E. K. šeimos, SB „Vilija“ nenaudojo ir nenumato šios žemės naudoti savo reikmėm. Be to, pareiškėjos niekas neįgaliojo atstovauti SB „Vilija“.Laisvos žemės plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 sudaro 379 kv. m., todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių 2 punktą atskiro sklypo suformuoti negalima, nes jis mažesnis nei 4 arai. Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento raštas Nr. A63-2804 patvirtina, kad ši teritorija negali būti suformuota kaip atskiras sklypas (b. l. 65).E. K. sklypas Nr. 27 ribojasi su ginčytina žeme, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių 4 punkto nuostatas. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad prie sklypo yra privažiavimas iš abiejų pusių, nes vienoje pusėje yra žalia juosta, kurioje yra vandentiekis ir ši vieta yra nepravažiuojama.Pasisakydamas dėl SB „Vilija“ valdybos 2005 m. gruodžio 15 d. išreikšto sutikimo dėl bendro naudojimo žemės prijungimo bei 2006 m. gegužės 29 d. įgaliojimo E. K. atstovauti bendriją rengiant detalųjį planą, teismas rėmėsi Sodininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tačiau šiuo atveju bendrija nesprendė disponavimo žeme klausimo, nes laisva žeme tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 disponuoti gali tik valstybė. Be to, pareiškėja nekelia reikalavimo pripažinti valdybos išduotus dokumentus negaliojančiais.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad pagal SB „Vilija“ patvirtintą sklypų išplanavimo schemą, žemės plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra apie 3,7 aro, tačiau tikslesni duomenys galimi tik atlikus geodezinius matavimus (b. l. 206). Be to, E. K. pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ paruoštą siekiamo prisijungti žemės sklypo planą, iš kurio matosi, kad palei mūrinę tvorą stovi sklypo Nr. 28 pastatai. Jeigu sodo bendrijos žemės plotas tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 28) ir (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 27) būtų 6,22 aro, tuomet bendrijos žemės plote atsidurtų sklypo Nr.28 savininkei priklausantys pastatai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktas UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštas žemės sklypo planas vertintinas kritiškai. Į bylą taip pat buvo pateiktas susitarimo raštas tarp dviejų SB „Vilija“ narių (J. K. ir E. K. ) iš kurio matyti, kad sklypo Nr. 28 savininkė sutinka, kad kaimyninis sklypas ribotųsi su jos sklypu, kurio riba eina tvoros pamato viduriu. Kadangi pareiškėjos pateikti duomenys nesutampa su atsakovo ir trečiojo asmens pateiktais duomenimis, teismas šiuos neatitikimus turėjo nagrinėti. Kadangi pareiškėja duomenis pateikė posėdžio metu, tretysis suinteresuotas asmuo ir atsakovas prašė į bylą įtraukti sklypo Nr. 28 savininkę J. K. , tačiau teismas nepagrįstai prašymą atmetė, todėl byloje nebuvo galutinai išsiaiškintos svarbios bylai aplinkybės ir buvo suvaržytos atsakovo ir trečiojo asmens teisės pateikti kontrargumentus ir įrodymus.Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. J. K. , sklypo Nr. 28 savininkės, įtraukimas į bylą buvo būtinas, nes iškilo ginčas dėl to, ar sodo bendrijos žemės plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra lygus 6,62 aro ar 3,70 aro, t. y. ar sklypo Nr. 28 dalis, ant kurios stovi jai priklausantys pastatai, yra bendrijos žemės plotas ir J. K. priklausantis žemės plotas.Pareiškėjos pateiktas UAB „Geodeziniai matavimai“ sklypo planas įvardintas kaip „pasiūlymas teismui“. Atsižvelgiant į tai, šis planas apskritai neturėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Pagal plano sutartinius ženklus sklypo Nr. 28 ribos tik preliminarios, t. y. sklypas nėra geodeziškai matuotas.A. R. neginčijo 2005 m. gruodžio 15 d. raštu išreikšto sutikimo dėl bendrojo naudojimo žemės prijungimo bei valdybos 2006 m. gegužės 29 d. įpareigojimo E. K. atstovauti sodo bendriją rengiant detalųjį planą. Šie sprendimai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, į atsakovo kompetenciją neįeina vertinti, ar planavimo sąlygoms gauti pateikti dokumentai yra teisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. K. apeliacinį skundą pareiškėja prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą, taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 2950 Lt išlaidų susijusių su UAB „Geodeziniai matavimai“ pateikta technine išvada.
2007 m. gegužės 28 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą pateikti teismui įrodymus apie žemės ploto tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 dydį. Teismo įpareigotam asmeniui to nepadarius, laikantis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio nuostatų, pareiškėja teismui pateikė techninę išvadą dėl minėto sklypo dydžio, kuri padaryta remiantis byloje esančiais sklypo Nr. 27 kadastrinių matavimų duomenimis. Byloje taip pat yra pareiškėjos pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos, patvirtinančios, kad laisvas plotas yra 6,22 aro. Atsižvelgiant į tai, kad skundo dalykas Vilniaus m. savivaldybės 2006 m. spalio 31 d. išduotų planavimo sąlygų panaikinimas, sklypo Nr. 28 savininkas su jo namo dokumentais neturėtų jokio suinteresuotumo byloje bei negalėtų pateikti naujų duomenų, jau pateiktų VĮ registrų centro bei nekilnojamojo turto kadastro.UAB „Geodeziniai matavimai“ išvada teismui parengta remiantis E. K. atliktais bei Vilniaus apskrities viršininko patvirtintais geodeziniais matavimais bei kadastro duomenimis, atliekant techninius apskaičiavimus. Be to, viešojo registro duomenys, t. y. SB „Vilija“ sklypo Nr. 28 žemės sklypo ribų, jų posūkio taškų koordinatės, yra oficialūs duomenys, kuriais ir naudojosi specialistai pateikdami teismui išvadą.Apeliantės pateikiami geodeziniai matavimai galėjo būti pateikti anksčiau. Be to, šis įrodymas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes nėra patvirtintas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus.Iš teismui pateiktų kadastrinių matavimų matosi, kad prie ginčijamo sklypo galima suformuoti privažiavimą, nes jis tiesiogiai ribojasi su Rudausių sodų 11-ąja g. Klausimas dėl sklypo naudojimo sodininkų bendrijos poreikiams ir ar turi būti atliekamas teritorijos planavimas turi būti sprendžiamas bendrijos narių susirinkimu (SB „Vilija“ įstatų X 64 p., 33.15 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Be atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodytų argumentų pareiškėja nurodo:
Ginčijamos planavimo sąlygos išduotos laisvam žemės sklypui, kuris pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą buvo skirtas SB „Vilijai“ 1994 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 01194-078 (b. l. 210) ir naudojamas visų bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl planavimo sąlygos pažeidžia pareiškėjos, kaip sodo bendrijos narės, teises į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą.Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčijamos teritorijos negalima naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Taip pat joks teisės aktas neįgalina atsakovą spręsti, ar šios teritorijos panaudojimo, nes pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą tai nėra savivaldybės kompetencija.Atsakovas detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sutartimi Nr. 04659 (b. l. 65) perdavė nepatikrinęs SB „Vilija“ atstovo įgaliojimų; ar pateikti dokumentai teisėti pagal SB „Vilija“ įstatus ir Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Tai, kad pareiškėja neginčijo bendrijos valdybos 2005 m. gruodžio 15 d. sutikimo ir 2006 m. gegužės 29 d. įpareigojimų atstovauti nedaro minėtų dokumentų teisėtais ir pakankamais detaliojo plano sąlygoms išduoti. Be to, detaliojo planavimo sąlygos buvo išduotos pažeidžiant išdavimo tvarką, nes detaliojo planavimo organizatorius kreipėsi į savivaldybę negavęs Vilniaus apskrities viršininko leidimo pagal Planavimo sąlygų teritorijų dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262.Trečiojo suinteresuoto asmens 2007 m. rugsėjo 4 d. pateikti UAB „Atspindys“ matavimai tik patvirtina UAB „Geodeziniai matavimai“ padarytą išvadą, kad laisvas bendrojo naudojimo plotas tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 yra daugiau nei 6 arai, prie jo galima suformuoti privažiavimą ir jo privatizavimui turi būti skelbiamas aukcionas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti teismo sprendimą, o pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens E. K. apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas imasi tokią bylą nagrinėti. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kreipimuisi į teismą teisminės gynybos pakanka asmens subjektyvaus suvokimo, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvieno asmens skundas, paduotas administraciniam teismui, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, turi būti priimtas ir nagrinėjamas iš esmės. Tačiau vien asmens subjektyvaus suvokimo, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, nepakanka, kad būtų realizuota jo teisė į reikalavimo patenkinimą. Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas.
Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. spalio 31 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. A620-264-(10.9-MPD-3). Skunde ji nurodė, kad neteisėtai išduotos planavimo sąlygos pažeidžia sodininkų bendrijos narių teises naudotis bei valdyti valstybinę žemę.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d.).
Sodininkų bendrija „Vilija“, kurios nare yra ir pareiškėja, neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame atliekama ginčijama detaliojo planavimo procedūra. Tretysis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Vilija“ šį žemės sklypą nuomoja iš valstybės (t. 1, b. l. 210-212). Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Šiuo atveju sodininkų bendrijos „Vilija“ bendro naudojimo žemės naudojimo teisė (nuomos sutarties pagrindu) priklauso sodininkų bendrijai, o ne sodininkų bendrijos nariams.
Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijos narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypas priklauso valstybei, jis nesiriboja su pareiškėjai sodininkų bendrijoje „Vilija“ priklausančiu žemės sklypu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes nėra susijęs su jos turtinių teisių, numatytų Lietuvos Respublikos sodininkų įstatyme, įgyvendinimu. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje neturi reikalavimo teisės, o tai yra pagrindas jos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tačiau Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia teisę sodininkų bendrijos nariui ne tik reikalauti, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra atitiktų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus, bet ir reikalauti, kad sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, valdymas atitiktų kitas visų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrijos valdyme, ginčyti bendrijos valdymo organų priimamus sprendimus.
Sodininkų bendrijos „Vilija“ valdyba yra davusi sutikimą E. K. įsigyti bendro naudojimo teritoriją tarp sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 (t. 1, b. l. 60). Todėl pareiškėja, manydama, kad toks bendrijos valdymo organo sprendimas dėl nuomojamos žemės pardavimo pažeidė šios sodininkų bendrijos narių (taip pat ir jos) teises bei teisėtus interesus turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti minėtą sodininkų bendrijos „Vilija“ valdybos sprendimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens E. K. apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.