Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Eglė ŽakevičiūtėBaudž. byla Nr. 1A-94-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00143-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.17.5.; 1.1.8.1; 1.1.10.1.;1.1.9.6.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDIS

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 straipsnio 2 dalį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie A. V. paskirtos bausmės pridėta dalis Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams ir vienai dienai, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuspręsta konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK.

Automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą nuspręsta palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 54 vnt. plastikinių butelių su namine degtine, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, tai yra jis 2011-06-22, apie 10.25 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, Kretingos r., Kartenos miestelyje, įsigytus 54 vnt. plastikinius butelius su 120,005 litrų namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 47,2–50,0 proc., nuo 10.30 val. iki 12.25 val., turėdamas tikslą realizuoti, automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iš Kretingos r., Kartenos miestelio iki Klaipėdos–Liepojos plento 38-ojo kilometro, Palangos m., kol buvo sustabdytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės. Nuteistojo A. V. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą neginčija, tačiau prašo skirti su realiu laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, t. y. paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju A. V. padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (jis yra nuteistas trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme už tyčinį apysunkį nusikaltimą), tačiau esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – išvada, jog atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. realią laisvės atėmimo bausmę ir padaręs išvadą, kad A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, kaip to reikalauja susiklosčiusi teismų praktika. Spręsdamas klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tik išanalizavęs šių duomenų visumą teismas gali nuspręsti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

A. V. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro analogiškas BK 201 straipsnyje numatytas, tik skirtingos apimties, nusikalstamas veikas, tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, praėjus vos vienam mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo. Tokiu savo elgesiu A. V. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad anksčiau A. V. taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl apylinkės teismas, už naują tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamo Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Paskirdamas nuteistajam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, šį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už analogiško pobūdžio tik skirtingos apimties nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės, praėjus tik vienam mėnesiui po nuosprendžio paskelbimo, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi nusikaltęs, į jo asmenybę, kad charakterizuojamas teigiamai, yra bedarbis, augina mažametį sūnų, tačiau iš savo ankstesnio netinkamo elgesio išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, iš jų ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui bylos aplinkybes. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. V. nevengia atlikti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo išdirbęs 68 valandas visuomenės labui), tačiau pažymėjo, kad jis anksčiau ne kartą buvo teisiamas už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, tačiau išvadų nepadarė, priešingai – padarė analogišką, tik dar sunkesnio pobūdžio veiką – neteisėtai gabeno dar didesnį kiekį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir jau turėdamas tikslą juos realizuoti, praėjus vos mėnesiui po paskutinio nuosprendžio priėmimo, neatlikęs paskirtos bausmės.

Anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis anksčiau išvardytų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau ne kartą nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darydamas analogiškas nusikalstamas veikas, A. V. demonstruoja atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę. Kita vertus, A. V. paskirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti atviroje kolonijoje.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Teismas įvertino ir kitus apelianto skunde nurodytus teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam A. V. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apelianto prašomu būdu kolegija neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacijos teismo posėdyje pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog nuteistasis A. V. yra atlikęs ankstesniu Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę, naikintinas A. V. skundžiamu Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžiu ir paskutiniu to paties teismo 2011-05-20 nuosprendžiu, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio taisyklėmis, paskirtų bausmių bendrinimas, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl apelianto argumentų dėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo jo automobilį. Apelianto teigimu, nebuvo pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos priemone, nes jo automobilis nebuvo perdirbtas specialiai naminei degtinei gabenti. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, – privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. V., turėdamas tikslą realizuoti, iš Kartenos miestelio iki Klaipėdos–Liepojos plento 38-ojo kilometro, Palangos m., kol buvo sustabdytas Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK pareigūnų, jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 120,005 litro įsigytos naminės degtinės. Taigi akivaizdu, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamo dalyko – 120,005 litro naminės degtinės – gabenimas būtų neįmanomas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. V. automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis neteisėtai gabeno įsigytą naminę degtinę, pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto A. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendį pakeisti:

panaikinti A. V. Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžiu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio taisyklėmis, bendrinimą.