Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

UAB „Majai“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (el. b. t. III, b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-06-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) ir priteisti jam iš I. J. (toliau – atsakovė, darbuotoja) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2015-10-14 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti jo VM-8 Specializuotame mažmenos Vilniaus skyriuje, esančiame PC „GO9“, (duomenys neskelbtini), (toliau – parduotuvė) pardavėja–konsultante, atsakovės tiesioginės funkcijos buvo parduotuvės prekybinės salės priežiūra ir užtikrinimas, kad prekės, esančios joje, būtų naudojamos tik vienu būdu – parduodant jas pirkėjams. Nurodė, kad 2016 m. sausio mėn. 24–25 d. parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija, kurioje dalyvavo ir atsakovė, paaiškėjo, kad yra susidaręs didelis prekių trūkumas, perskaičiavus prekių kainas savikainomis, prekių trūkumo suma siekė 2 617,32 Eur, 2016 m. balandžio mėn. 25–27 d. buvo atlikta pakartotinė inventorizacija, kurios metu buvo ne tik atmesta 2016 m. sausio mėn. 24–25 d. inventorizacijos metu galimai padarytos klaidos tikimybė, kadangi joks prekių perteklius nustatytas nebuvo, bet buvo nustatytas naujas prekių trūkumas, perskaičiavus prekių kainas savikainomis, prekių trūkumo suma siekė 413,34 Eur, jokių pastabų dėl atliktos inventorizacijos rezultato, užfiksuoto inventorizacijos akte, atsakovė neturėjo, parduotuvės darbuotojos, kartu ir atsakovė, parašė pasiaiškinimus, atsakovė savo pasiaiškinime pripažino, jog prekių trūkumas atsirado dėl jos ir kolegių netinkamo darbo funkcijų atlikimo. Teigė, kad dėl atsakovės netinkamai vykdytų darbo funkcijų, aplaidumo ir galimai net tyčinių veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Paaiškino, kad kitos atsakovės kolegės sudarė su įmone susitarimus dėl padarytos žalos atlyginimo ir sutiko ją atlyginti, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, todėl įmonės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, 2016-05-03 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė bendrovei“ (toliau – Įsakymas), kurį Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu panaikino. Teigė, jog Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi įmonės vadovas priimdamas Įsakymą veikė teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad vien tik aplinkybė, jog įmonė, darydama išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio už pastarosios kalta neteisėta veika padarytą žalą, nesilaikė išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo tvarkos, nesudaro pakankamo pagrindo apskritai kvestionuoti jo teisės į žalos atlyginimą.