Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-08-14 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 4 mėn. 16 d. laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė V. V. paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią V. V. nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-08-14.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas pavartoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, t.y. 2011 m. vasario 28 d., būdamas suimtu (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjui K. S. laišką, kuriame grasindamas su kitų asmenų pagalba pavartoti K. S. atžvilgiu fizinį smurtą, reikalavo iš K. S. pervesti į jo sąskaitą banke 5000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu neturint teisėto pagrindo, grasinant pavartoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertus kitą asmenį perduoti turtą, ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-08-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. V. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam V. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į V. V. asmenybę – teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnykus teistumui, (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, ne kartą taikytos nuobaudos už narkotikų vartojimą, administracijos nurodymų nevykdymą, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikaltimą griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. V. už Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams – yra mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, t. y. teismas subendrindamas V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pritaikė nuteistojo atžvilgiu palankesnį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad V. V. praeityje ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, kas rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, visuomenės socialinių normų nepaisymą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. V. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas V. V. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.