Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Byla Nr. ATP-128-332/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
ATP-128-332/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-02954-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-128-332/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02954-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; (S) 45.4.4; 45.4.7; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo Ž. I. paskirtos administracinės nuobaudos:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 20 litų bauda.

Nuobaudos subendrintos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir Ž. I. paskirta galutinė nuobauda 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. I. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.50 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytos 1,91 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šviesoforą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Be to, Ž. I. nepateikė transporto vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimą ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. I. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinę teiseną dėl jo kaltinimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nutraukti nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliantas nurodo, kad būtinasis jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimo sudėties objektyvus požymis yra atsakomybėn traukiamo asmens vairavimas, kuris reiškia transporto priemonės valdymą, t.y. valingų veiksmų atlikimą, dėl kurių transporto priemonė juda. Tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą veiką, būtina nustatyti, kad veika, kuria pasireiškia pažeidimas, yra būtent vairavimas. Taigi, pasak apelianto, subjektu gali būti tik transporto priemonę vairavęs asmuo, todėl privalu nustatyti, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, be kitų aplinkybių, visais atvejais privalo teisingai nustatyti pažeidimo subjektą.

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad būtent jis 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.50 val., Šiauliuose vairavo automobilį „BMW 520“ ir nesuvaldęs jo atsitrenkė į šviesoforą. Tai, kad automobilį vairavo jis, policijos pareigūnams nurodė nenustatyti vaikinai, neaiškiais parodymais grindžiamas kaltinimas padarius nurodytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas. Jis teismo posėdyje nurodė, kad kažkokie vaikinai atsirado įvykio vietoje jau gerokai vėliau po įvykio, tai patvirtino ir liudytoja J. Ž.. Kitų asmenų, kurie būtų matę autoįvykį, matę, kad būtent jis vairavo automobilį, nėra.

Apelianto teigimu, surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole transporto priemonės vairavimo faktas buvo konstatuotas remiantis policijos pareigūnų padarytomis prielaidomis, kad automobilį vairavo jis, kas prieštarauja administracinio pažeidimo teisenoje byloje galiojančiam nekaltumo prezumcijos principui.

Apeliantas nurodo, kad tiek po įvykio, tiek teismo posėdžio metu jis tvirtino, jog automobilio jis nevairavo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. M. ir R. S. patvirtino, kad Ž. I. neigė vairavęs automobilį, jo pozicija buvo labai aiški ir nedviprasmiška. Pasak apelianto, šį faktą patvirtina ir laidos „Farai“ filmuota medžiaga, kur matosi, kad jis patvirtina, kad yra automobilio savininkas, tačiau neigia vairavęs automobilį. Liudytojas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad Ž. I. abejojo, keitė nuomonę kas vairavo automobilį, todėl, apelianto manymu, tokie minėto liudyto parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Apeliantas nurodo, kad ypatingai svarbūs liudytojos J. Ž. parodymai. Ji teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad automobilį vairavo ji, tiriant įvykio aplinkybes policijos pareigūnų ši liudytoja apklausta nebuvo, todėl nėra J. Ž. paaiškinimų, kad automobilį vairavo jis - Ž. I.. Natūralu, kad minėta liudytoja po įvykio buvo išsigandusi, sutrikusi, kaip ji nurodė, buvo „šoko būsenoje“, todėl policijos pareigūnams atsisakė paaiškinti autoįvykio aplinkybes, be to, liudytoja neneigė, kad tą vakarą buvo išgėrusi, todėl bijojo neigiamų pasekmių dėl sukelto autoįvykio. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, kad nėra pagrindo netikėti ar vertinti J. Ž. parodymus kaip nenuoseklius.

Apeliantas teigia, kad byloje pateiktas antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota ant autoįvykio metu išsiskleidusios oro pagalvės raudona dėmė, kuri duoda pagrindo manyti, kad tai J. Ž. kosmetikos likučiai. Taip pat protokole nurodoma, kad vairuotojo sėdynė aiškiai labiau pritraukta nei keleivio. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad automobilį vairavo žemesnė ūgio moteris, neįpratusi vairuoti, o tai patvirtina liudytojos J. Ž. parodymus, kad automobilį J. Ž. buvo vairavusi tik kelis kartus. Aapylinkės teismui buvo pateiktas prašymas skirti ekspertizę išaiškinti, ar ant išsiskleidusios oro pagalvės yra J. Ž. ar Ž. I. pėdsakai, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.

Apeliantas nurodo, kad administracinėje teisėje - kaip ir baudžiamojoje - veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija.

Apeliantas teigia, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra įrodyta, jog jis 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.50 val. vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė autoįvykį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu Ž. I. kelia byloje surinktų įrodymų vertinimo bei jo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus klausimus.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kas laikytina įrodymais administraciniame procese, kuriame nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Įrodymų vertinimą nustato ATPK 257 straipsnis, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą surinktų įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Ž. I. kaltė padarius inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Ž. I. kaltę patvirtina surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma - teismo administracinio teisės pažeidimo protokolas (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), asmens blaivumo testas (6 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (8 b. l.), fotonuotraukos (12-13 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (10; 11 b. l.), apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. J. (29-30 b. l.), D. M. (30-31 b. l.), R. S. (42-43 b. l.), R. K. (43-44 b. l.) duoti parodymai, laidos „Farai“ filmuota medžiaga (49 b. l.)

Liudytojas policijos pareigūnas D. M. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad atvykęs į įvykio vietą rado sudaužytą automobilį „BMW“, jaunuoliai, stovėję ant šaligatvio, paaiškino, jog dideliu greičiu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve važiavęs automobilis „BMW“ užvažiavo ant salelės ir trenkėsi į šviesoforą, po įvykio iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, o iš keleivio pusės - moteris. Įvykio vietoje jis bendravo su mergina, kuri paaiškino, kad su draugu šventė, paskui sėdo į automobilį, kurį vairavo jos draugas Ž. I., jis važiavo dideliu greičiu, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šviesoforą.

Liudytojas policijos pareigūnas R. S. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą rado merginą, kuri prisistatė J. Ž., ji jam paaiškino, kad automobilį „BMW“ vairavo jos draugas Ž. I., ji sėdėjo keleivio sėdynėje, mergina paaiškinimą pateikti raštu atsisakė. Įvykio vietoje buvo keletas jaunuolių, kurie teigė, jog automobilį vairavo vyras, matė, kaip jis išlipo iš vairuotojo vietos, tačiau jaunuoliai pamatę, kad yra filmuojami, prisistatyti atsisakė. Jis J. Ž. iš įvykio vietos parvežė namo, ji paaiškino, kad Ž. I. pas ją atvyko neblaivus, norėjo taikytis, pasiūlė važiuoti nusipirkti šampano ar kažko, ir jie išvažiavo. Ji tvirtino, kad automobilį įvykio metu vairavo jos draugas Ž. I.. R. S. taip pat parodė, kad įvykio vietoje akivaizdžiai matėsi, jog tiek Ž. I., tiek J. Ž. buvo neblaivūs.

Liudytojas policijos pareigūnas R. K. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad atvykus į įvykio vietą, prie sudaužyto automobilio „BMW“ rado Ž. I. ir keletą jaunuolių, kurie teigė, kad matė, jog automobilį įvykio metu vairavo Ž. I., jaunuoliai pamatę, kad yra filmuojama, prisistatyti atsisakė. Įvykio vietoje buvusi mergina paaiškino, kad Ž. I. yra jos draugas, kuris atvažiavo pas ją, abu vartojo alkoholinius gėrimus, po to abu išvažiavo, važiuodamas Ž. I. stipriai spaudė „gazą“ ir reguliavo magnetofoną. Mergina pasakė savo asmens duomenis, kuriuos jis užsirašė, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kad automobilį vairavo ji, mergina nesakė.

Liudytojas policijos pareigūnas A. J. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad atvykus į įvykio vietą rado apgadintą automobilį „BMW“, taip pat apgadintą šviesoforą. Prie automobilio ant šaligatvio stovėjo grupė jaunuolių, vienas iš vaikinų prisistatė automobilio savininku, jis buvo pakviestas atsisėsti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje, Ž. I. duodamas paaiškinimus abejojo, keitė nuomonę, kas vairavo automobilį, vieną kartą teigė, kad vairavo jis, kitą kartą, kad vairavo ne jis.

Iš UAB „JUST.MD“ pateikto laidos „Farai“ filmuotos medžiagos matyti ir girdėti šalia policijos pareigūnų ir Ž. I. stovinčių vaikinų žodžiai „vairavo jis“ (49 b.l.).

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą apeliacinės instancijos daro išvadą, kad apylinkės teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. I. 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.50 val., būdamas neblaivus (1,91 promilių) vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šviesoforą, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, be to policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje. Ši išvada grindžiama išvardintais bylos dokumentais, išdėstytais liudytojų parodymais, kuriais abejoti nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas įvertinęs liudytojos J. Ž. parodymus pagrįstai juos atmetė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. yra apelianto Ž. I. draugė, ji su Ž. I. bendravo prieš autoįvykį, sėdėjo Ž. I. vairuojamame automobilyje autoįvykio metu. Ši aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. Ž. yra suinteresuota padėti apeliantui išvengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl jos parodymai, jog autoįvykio metu automobilį vairavo ji, yra neteisingi.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Ž. I. pateiktą antstolio R. K. Faktinio aplinkybių konstatavimo protokolą ir medžiagą prie jo laiko, kad šis protokolas nepaneigia ar neatsveria išdėstytų įrodymų viseto, kad Ž. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Iš minėto protokolo matyti, kad antstolis 2011-12-23 apelianto Ž. I. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai apžiūrėjo automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, jog ant išsiskleidusios oro pagalvės matyti raudonos spalvos dėmelė, vairuotojo sėdynė sureguliuota vairuoti neaukštam žmogui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. I. administracinius teisės pažeidimus, už kurių padarymą yra nubaustas skundžiamu teismo nutarimu, padarė 211-11-25, o Ž. I. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2011-12-23, t. y. praėjus beveik mėnesiui po autoįvykio. Šios aplinkybės leidžia teismui pagristai manyti, kad siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus Ž. I. iniciavo antstolio konstatuotų aplinkybių atsiradimą ir jų fiksavimą. Dėl šių aplinkybių ir antstolio konstatuotos aplinkybės - raudonos spalvos dėmelės - tyrimas yra nereikalingas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. sausio 30 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ž. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis