Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro V. Kukaičio (toliau – ir Prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendžio, kuriuo G. S. išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti J. O., A. I., A. M., P. V.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2012 m. spalio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2013-02-19 būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš A. M., A. I., J. O. ir P. V. (P. V.), nariu – vykdytoju, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje išankstine tiesiogine tyčia keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam, daryti, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo, o būtent:

J. O. kartu su A. M. ir A. I., iš anksto susitarė daryti nusikaltimą - pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. J. O. organizuojant, A. I., žinodamas apie ateityje planuojamą eismo įvykio inscenizavimą, įgijo ir 2012-10-22 valstybinėje įmonėje „Regitra“ pastoviam naudojimuisi įregistravo automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. M. taip pat žinodamas apie ateityje planuojamą eismo įvykio inscenizavimą, 2012-10-27 - formaliai įgijo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį realiai valdė ir naudojosi J. O., ir

turėdami išankstinį nusikalstamą sumanymą dėl abiejų eismo įvykyje dalyvaujančių automobilių draudimo išmokų, t. y. automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl civilinės atsakomybės draudimo iš draudimo įmonės COMPENSA TU S.A. V. Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą, kurioje 2012-10-17 pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AMA/0348901, J. O. UADBB „Draudimo pasaulis“, esančioje Vilniuje, S. Konarskio g. 8, apdraudė automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo - A. M., civilinę atsakomybę, vietoj pastarojo pasirašė draudimo sutartyje Nr. AMA/0348901, ir 2012-10-17 Pinigų priėmimo kvite serija VIP Nr. 0558895, t.y. suklastojo tikrus dokumentus, ir automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Casco draudimo iš draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje, kurioje 2012-11-06 pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą (polisą) Serija TPA Nr. 00087563, J. O. UADBB „LT BROKERIS“, esančioje Vilniuje, Panerių g. 51-311, apdraudė A. M. vardu automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj pastarojo pasirašė draudimo liudijime (polise) Serija TPA Nr. 00087563, ir 2012-11-05 Pinigų priėmimo kvite serija LTB Nr. 0005033, t.y. suklastojo tikrus dokumentus,

po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, 2013-01-24 apie 22.29 val. Vilniuje, Ribiškių Didžioji g., ties namu Nr. 34, pagal organizuotos grupės vadovo J. O. nusikalstamą sumanymą buvo inscenizuotas eismo įvykis, kurio metu, telefonu palaikant ryšį su A. I., kuris stebėjo aplinką, kad nevažiuotų kitos transporto priemonės, J. O. realiai valdomą ir naudojamą automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia paliko skersai važiuojamosios dalies, o A. I. vardu registruotas automobilis „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu, Vilniuje, Ribiškių Didžioji g. (kryptimi nuo Pavilnio link Rasų g.), už pažadėtą asmeninę paslaugą vairavo P. V., ties namu Nr. 34, tyčia įsirėžė į automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko abu automobiliai sąmoningai buvo sužaloti, padarant jiems Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-04-29 specialisto išvadoje Nr. 11-364 (13), nustatytus sužalojimus,

po to, tęsiant nusikalstamą veiką, A. I. melagingai apie inscenizuotą eismo įvykį telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui prie LR vidaus reikalų ministerijos, bei padedant jam, G. S., jo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. kartu su A. I. ir J. O. automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į Dailės akademijos kiemą, Vilniuje, Maironio g. 6, kur prie Dailės akademijos, esančioje aikštelėje, J. O. už šiuos veiksmus su juo, G. S., atsiskaitė, sumokėdamas 100 Lt, bei A. M. ir A. I., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2013-01-24 eismo įvykio deklaraciją, įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis, ir toliau pagal iš anksto sudarytą nusikalstamos veikos planą J. O. kartu su A. M. ir A. I. tęsė nusikalstamą veiką – sukčiaudami dviejų skirtingų draudimo bendrovių atžvilgiu, t.y. draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje ir draudimo įmonės COMPENSA TU S.A. V. Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą,

teikdami žinomai melagingus kitus duomenis, t. y. suklastodami paaiškinimus dėl inscenizuoto eismo įvykio, o būtent:

draudimo bendrovėje „IF P&C Insurance AS“ filiale Lietuvoje 2013-01-28 J. O. ir A. M. rašydami savo ranka paaiškinimus, įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2013-01-24 eismo įvykio aplinkybes, t.y. suklastojo tikrus dokumentus, tą pačią dieną, Vilniuje, Dzūkų g., prie namo Nr. 35, draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje darbuotojams apžiūrint automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujant J. O. ir A. M., ir abiem aktyviai teikiant melagingus duomenis apie sužaloto automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktus ir aplinkybes, be to, draudimo įmonėje COMPENSA TU S.A. V. Insurance Group, veikiančioje per Lietuvos filialą, A. M. 2013-02-18, o A. I. 2013-02-07 - rašydami savo ranka eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolus, įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2013-01-24 eismo įvykio aplinkybes, teikiant melagingus duomenis apie eismo įvykio situaciją, tariamai dalyvavusius asmenis, t.y. suklastojo tikrus dokumentus ir naudojant aktyvią ir tęstinę apgaulę siekiant suklaidinti draudimo kompanijas dėl tariamo 2013-01-24 eismo įvykio,

tokiu būdu savo veiksmais veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su A. M., A. I., J. O. ir P. V., siekė apgaule iš draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje, gauti 10 331 Lt draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal bendrovės transporto priemonės apžiūros protokolą, o iš draudimo įmonės COMPENSA TU S.A. V. Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą, 16 554 Lt draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal bendrovės transporto priemonės apžiūros protokolą, t.y. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą 26 885 Lt bendroje sumoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-00123-13 ir nusikalstama veika buvo užkardyta.

Tokiais savo veiksmais G. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Prokuroro teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skundžiamame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami ir detali įrodymų analizė, tačiau turinti esminių loginių ir sisteminių teisės normų aiškinimo spragų, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Prokuroro manymu, teismas šioje byloje pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas — įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, taip pat dėl neteisingo teisės aiškinimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pasak Prokuroro, svarbiausias motyvas dėl teismo faktinių aplinkybių neteisingo teisinio vertinimo yra tai, jog nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinami J. O., A. I., A. M., P. V. ir G. S., nebuvo baigta. Teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad G. S. prisijungė prie J. O., A. I. ir P. V. daromos nusikalstamos veikos, kai buvo įvykdyta tik dalis išankstinio sudėtingo sukčiavimo mechanizmo, siekiant apgaule įgyti draudimo išmokas, t. y. 2013-01-24 inscenizuotas fiktyvus eismo įvykis, tačiau dar draudimo bendrovėms nepateikus reikiamų draudimo išmokoms gauti suklastotų dokumentų, t. y. tuo metu, kai veika buvo pradėta, t. y. kvalifikuotina kaip pradėtas pasikėsinimas. Visi veiksmai, sekę po 2013-01-24 22.29 val., tame tarpe ir periode 5-10 min. sekę veiksmai jau dalyvaujant G. S., Prokuroro nuomone, yra kvalifikuotini kaip pradėto sukčiavimo nusikaltimo tęsimas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju 2013-01-24 nuo 22.29 val. iki apie 22.35 val. (apie 5-6 min. po įvykio) G. S., po inscenizuoto įvykio išėjęs į lauką, P. V. buvo informuotas apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. apie fiktyvų eismo įvykio inscenizavimą, kuriame dalyvauja J. O. ir P. V. bei G. S. nepažįstamas asmuo A. I.. Prokuroras pažymi, kad P. V. apklausos metu nurodė, jog G. S. išėjus į lauką jis jam papasakojo ką padarė, t. y. pasakė, kad atvažiavo J. O., paprašė tyčia sudaužyti automobilius, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir aiškią vietą, kurioje tai padarė. G. S. įvykio vietoje, žinodamas nusikalstamą situaciją, aiškiai tuo metu ją suprato. Tuo metu sekė nusikalstamos veikos organizatoriaus, jam gerai pažįstamo asmens, Kelių policijos pareigūno J. O. prašymas G. S. tralu pašalinti inscenizuoto įvykio metu dalyvavusias transporto priemones, vieną iš kurių G. S. specialiu transportu - tralu nugabenti į iš anksto žinomą vietą, už ką buvo pasiūlytas materialus atlygis. Taigi, anot Prokuroro, G. S. tuo metu buvo žinoma, kad siūloma įsijungti į prasidėjusią, bet nepasibaigusią nusikalstamą veiką. Tuo momentu G. S. turėjo galimybę savanoriškai atsisakyti dalyvauti J. O. ir P. V. neteisėtų veiksmų tęsime, t. y. specialiu transportu nusikalstamos veikos priemonių išgabenimui iš įvykio vietos, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir sutiko už materialų atlygį dalyvauti nusikaltimo priemonių pašalinime iš įvykio vietos, t. y. jo paties specialiu transportu gabenti vieną iš automobilių į Dailės akademijos kiemą. Prokuroro nuomone, nuo šio momento, kai G. S. sužinojo apie nusikalstamą įvykį bei sutiko prisidėti prie tolesnės jo tąsos, jo vaidmuo ir veiksmai laike, erdvėje ir vietoje, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, tapo nebe trečiojo atsitiktinio asmens, o sudėtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos bendravykdytojo, t. y. jis iš dalies realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Pasak Prokuroro, šiuo atveju G. S. per trumpą laiką su J. O. ir P. V. susitarė įsijungti ir tęsti pradėtą nusikalstamą veiką, t. y. susitarimas dėl nusikalstamos veikos kilo spontaniškai.

Prokuroro manymu, teismo nuosprendyje nurodytas G. S. išteisinimo motyvas, jog G. S., P. V. išvadinęs kvailiu ir kitais žodžiais, nepritarė automobilio sudaužymui ir tai parodo jo susitarimo dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tyčios nebuvimą, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai, G. S. aktyvūs veiksmai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o būtent specialaus transporto priemonės savalaikis panaudojimas buvo neišvengiamas toje konkrečioje vykstančio nusikaltimo stadijoje ir situacijoje.

Prokuroras nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo teiginiu, jog G. S. veiksmai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos vykdymui. Pasak Prokuroro, būtent susiklosčiusi situacija po inscenizuoto eismo įvykio, t. y. greitas ir savalaikis nusikaltimo priemonių išgabenimas iš įvykio vietos, buvo būtinas užtikrinti nusikalstamos veikos tęsimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos bendrininkai būtų ieškoję kito atsitiktinio transporto automobilių išgabenimui, būtent įvykio situacija padiktavo tokius veiksmus. Todėl G. S. veiksmai, aukščiau minėtomis aplinkybėmis suteikiant specialiąją priemonę pašalinti automobilius, anot Prokuroro, iš esmės palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu būdu jis sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimą veikti toliau ir baigti nusikalstamą veiką, kadangi J. O., kurį iki inscenizuoto eismo įvykio G. S. pažinojo kaip nusikalstamoje veikoje dalyvavusį policijos pareigūną, ir P. V., su kuriuo G. S. ilgą laiką kartu dirba, palaikydami gerus santykius su G. S., juo pasitikėjo ir būtent jam pasiūlė dalyvauti nusikalstamų priemonių išgabenime iš įvykio vietos. Prokuroro nuomone, G. S. veiksmai šioje situacijoje laike, vietoje, erdvėje buvo neišvengiami tęsiant nusikalstamą veiką su tikslu, kad fiktyvaus eismo įvykio vietoje neliktų jį tariamai sukėlusių automobilių. Veika G. S. dalyvaujant buvo tęsiama ne atsitiktinai nurodant automobilio nugabenimo vietą, o būtent gabenant automobilį į konkrečią vietą, J. O., A. I. ir kartu su juo sėdinčiam vykdytojui P. V. lydint ir nurodant kryptį. Prokuroras pažymi ir tai, kad atsiskaitymas už G. S. veiksmus įvyko tik po to, kai buvo realizuotas sumanymas patalpinti automobilį į iš anksto suplanuotą vietą - Dailės akademijos kiemą. Šiuo atveju G. S. veiksmų pobūdis buvo susijęs ne su paslaugos kaip tokios teikimu, ką teigia teismas, bet su aiškiu nusikalstamos veikos organizatoriaus J. O., vykdytojo A. I. ir vykdytojo P. V. pradėtos ir nebaigtos nusikalstamos veikos tęsimu. Prokuroro teigimu, G. S. veiksmų pobūdis ir tikrieji ketinimai parodo, jog jis įsijungė į pradėtą nusikalstamą veiką, atliko dalį aktyvių veiksmų, už ką gavo materialų atlygį.

Teismo posėdžio metu Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl G. S. išteisinimo, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2012 m. spalio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2013-02-19 būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš A. M., A. I., J. O. ir P. V. (P. V.), nariu – vykdytoju, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje išankstine tiesiogine tyčia keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam, daryti, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo. Jis tęsiant nusikalstamą veiką, A. I. melagingai apie inscenizuotą eismo įvykį telefonu pranešus Bendrajam pagalbos centrui prie LR vidaus reikalų ministerijos, bei padedant jam, G. S., jo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. kartu su A. I. ir J. O. automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į Dailės akademijos kiemą, Vilniuje, Maironio g. 6, kur prie Dailės akademijos, esančioje aikštelėje, J. O. už šiuos veiksmus su juo, G. S., atsiskaitė, sumokėdamas 100 Lt.

Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, G. S. veiksmai, kuriais pasak Prokuroro, jis prisidėjo prie nusikaltimo objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo, pasireiškė automobilio nuvežimu su savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuojant, į Dailės akademijos kiemą ir už tai gaunant 100 Lt atlygį.

Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo perkvalifikuoti G. S. veiksmus į BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytą veiką ir pripažinti jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Prokuroras pažymi, kad visi veiksmai, sekę po 2013-01-24, 22.29 val., tame tarpe ir 5-10 min. laikotarpiu sekę veiksmai jau dalyvaujant G. S., yra kvalifikuotini kaip pradėto sukčiavimo nusikaltimo tęsinys. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. S., sužinojęs apie nusikalstamą įvykį, sutiko prisidėti prie tolesnės jo tąsos, tad jo vaidmuo ir veiksmai laike, erdvėje ir vietoje, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, tapo nebe trečiojo atsitiktinio asmens, o sudėtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos bendravykdytojo, t. y. jis iš dalies realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

Vadovaujantis BK 182 straipsniu sukčiavimas – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta apgaule įgyti svetimą turtą, inscenizavus eismo įvykį, melagingai apie jį telefonu pranešus Bendrajam pagalbos centrui prie LR vidaus reikalų ministerijos bei pateikus suklastotus dokumentus Draudimo bendrovei. Taigi objektyviai sukčiavimas pasireiškė eismo įvykio inscenizavimu ir tolimesniu melagingu pranešimu apie jį atitinkamoms institucijoms, siekiant apgaule įgyti iš draudimo bendrovės draudimo išmoką.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su Prokuroro pateikiamu G. S. veiksmų vertinimu, o būtent su tuo, jog jis, nuveždamas su savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Dailės akademijos kiemą ir už tai gaudamas 100 Lt atlygį, iš dalies realizavo aukščiau minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius. Nors apeliaciniame skunde Prokuroras akcentuoja G. S. veiksmų atlikimo laikotarpį – po 2013-01-24, 22.29 val., t. y. jau prasidėjus nusikalstamai veikai, bet dar nesant jai baigtai – tačiau vien tas faktas, jog po eismo įvykio inscenizavimo G. S. nuvežė automobilį Audi TT į Dailės akademijos kiemą ir tik po to draudimo bendrovei bei Bendrajam pagalbos centrui buvo melagingai pranešta apie neva įvykusią avariją, nepatvirtina G. S. kaltės padarius jam įkaltinamą veiką. Taip pat negalima pritarti Prokuroro teiginiui, jog G. S. aktyvūs veiksmai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o neišvengiami toje konkrečioje vykstančio nusikaltimo stadijoje ir situacijoje.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas Vilniuje, Ribiškių Didžioji g., ties namu Nr. 34. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nuo pat pradžių nebuvo slepiama nusikaltimą padariusių asmenų. Tiek eismo įvykio deklaracijoje, tiek 2013-01-24 eismo įvykių aplinkybių pranešimo protokoluose, tiek kituose draudimo bendrovės pateiktuose dokumentuose (b. t. 1, b. l. 160 - 182) yra nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Vilniuje, Ribiškių Didžioji g. 34. Tuo tarpu garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, patvirtina, jog policijos pareigūnai bet kuriuo atveju nebūtų važiavę į įvykio vietą (b. t. 1, b. l. 92-93). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog automobilio Audi TT buvimo vieta po eismo įvykio inscenizavimo jokios įtakos tolimesniam nusikalstamos veikos padarymui neturėjo (nusikaltimą padarę asmenys nesiekė nuslėpti tikrąją eismo įvykio inscenizavimo vietą; eismo įvykio vieta bet kuriuo atveju nebūtų apžiūrėta policijos pareigūnų; draudimo bendrovės darbuotojų automobilis Audi TT po eismo įvykio galėjo būti apžiūrėtas bet kur; visi apgadinimai automobiliui buvo padaryti Vilniuje, Ribiškių Didžioji g. 34, t. y. toje vietoje, kurią eismo įvykio deklaracijose nurodė nusikaltimą padarę asmenys). Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, specialios transporto priemonės panaudojimas nebuvo neišvengiamas toje konkrečioje vykstančio nusikaltimo stadijoje ir situacijoje ir nebuvo būtinas užtikrinant nusikalstamos veikos tęsimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. S. nedalyvavo pačiame eismo įvykio inscenizavime, neklastojo eismo įvykio deklaracijų ir kitų dokumentų bei neteikė jų draudimo bendrovei. Byloje nustatyta, kad jis iš tikrųjų nuvežė po inscenizuoto eismo įvykio automobilį Audi TT į Dailės akademijos kiemą, tačiau šiais jo veiksmais nebuvo realizuoti jokie sukčiavimo objektyvieji požymiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, jog inscenizavus eismo įvykį, tolimesnių nusikaltimą padariusių asmenų veiksmų (eismo įvykio deklaracijų klastojimo bei melagingo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui ir draudimo bendrovei) niekaip neįtakojo automobilio Audi TT buvimo vieta. Pastarasis automobilis galėjo būti paliktas eismo įvykio inscenizavimo vietoje ir vėliau nugabentas į bet kokią kitą vietą arba pasinaudojus kitomis priemonėmis iš karto po įvykio nuvežtas kitur, tačiau, kaip jau buvo minėta, nuo to visiškai nepriklausė tolimesnis nusikalstamos veikos tęsimas. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – išteisino G. S., konstatavęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios jam įkaltinamų nusikaltimų požymius.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išsakyta nuomone, jog šiuo atveju galima būtų kalbėti apie G. S. nepranešimą apie daromą nusikaltimą ( BK 238 straipsnis), tačiau baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus kyla tik tuomet, kai be svarbios priežasties nepranešama apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusikaltimą padarę asmenys nuteisti už nesunkių nusikaltimų padarymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro V. Kukaičio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.