Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.3.2.; 2.1.15.1.2.; 1.1.8.1.1.

2010 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir nukentėjusiojo A. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis – 2 mėnesiai 12 dienų – neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų aštuonių (8) mėnesių dvylikos (12) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2010-02-12, kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-13 iki 2010-06-29.

Iš M. M. ir A. S. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 50,14 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, A. G. 3009,22 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita A. G. ieškinio dalis atmesta.

Šioje byloje nuteistas ir A. S., tačiau dėl jo nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis ir A. S., iš anksto susitarę pagrobti nukentėjusiojo turtą plėšimo būdu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2010 m. vasario 12 d., apie 19 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodami taksi automobiliu „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpuolė šį automobilį vairavusį nukentėjusįjį A. G., pavartoję fizinį smurtą, sužaloję jį peiliu, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, pagrobė jo 80 litų vertės turtą.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apiplėšti A. G. nuteistieji susitarė 2010-02-12 vakare prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. M. telefonu paskambino A. G. ir užsisakė taksi automobilį. Automobilyje A. S. atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo nugaros, o M. M. – ant priekinės keleivio sėdynės, šalia vairuotojo. Atvažiavus netoli (duomenys neskelbtini) miesto, A. S. plėšimo tikslui iš M. M. gautą peilį įrėmė A. G. į kaklą ir pagal susitarimą ruošėsi reikalauti juos vežti į Mažeikius, tačiau nukentėjusysis pasipriešino. Grumiantis su nuteistuoju A. S., nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. M. M. tuo metu nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvą, iš automobilio peleninės pagrobė 80 Lt. Abu nuteistieji nukentėjusiajam A. G. padarė šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniajame skruoste, odos nubrozdinimus pasmakrėje, pjautines žaizdas smakre bei pilve, pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, buvo nupjauti dešinės plaštakos ketvirto piršto antras–trečias pirštakauliai.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. G. dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pretenzijų neturi, tačiau, jo nuomone, nuosprendis dėl priteistos neturtinės žalos keistinas. Nukentėjusiojo teigimu, nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais jam padarė labai didelę moralinę žalą, nes jį pažemino, nukentėjusysis patyrė didžiulį moralinį, dvasinį sukrėtimą, išgąstį dėl savo sveikatos ir gyvybės, kentėjo didžiulį skausmą, liko sužalotos rankos, dėl to jaučia didelį nepatogumą, iki šiol išgyvena, jaučia didžiulę baimę, nepasitikėjimą klientais, sunku dirbti mėgstamą taksisto darbą, dėl nuolatinių išgyvenimų ir streso labai pablogėjo sveikata, paūmėjo onkologinis susirgimas. Iki įvykio nukentėjusysis jautėsi gerai, galėjo dirbti, o šiuo metu tenka gydytis ligoninėje. Nuteistieji neatsiprašė, niekuo nepadėjo, jie tik išsisukinėjo menkindami savo kaltę. Nukentėjusiojo nuomone, tai patvirtina, kad nuteistieji dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili, yra visiškai abejingi jo kančioms. Apelianto nuomone, esant tokiai situacijai, teismas nepagrįstai sumažino jo ieškinį ir priteisė tik nedidelę dalį tos sumos, kurios jis prašė neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendį pakeisti, iš A. S. ir M. M. solidariai jam priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Atsikirtime į nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą nuteistasis M. M. tvirtina, kad peilio rankose nelaikė ir didelės moralinės žalos nepadarė, su A. S. sužaloti A. G. nesitarė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas, o mirusio nukentėjusiojo A. G. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Nuteistojo M. M. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo M. M. nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikavo teisingai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. tvirtino, jog jis su peiliu nieko nedarė, iš anksto dėl vairuotojo sužalojimo nesitarė, todėl jo veiksmuose nusikalstamos veikos buvo mažiau, tačiau iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad M. M. A. G. plėšime dalyvavo iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. S..

Nuteistasis M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiuojant taksi automobiliu A. S. jam parašė SMS žinutę apie „štyrių“, lygtai tarėsi su A. S., kad taksistui pagrasins peiliu. Kadangi pinigų sumokėti taksistui už paslaugas neturėjo, todėl galbūt susitarė su A. S. dėl taksisto apiplėšimo, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių neprisiminė (t. 2, b. l. 156–157).

Iš nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis su A. S. būdami (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, susitarė apiplėšti taksistą. Abu nuteistieji aptarė savo veiksmų eigą, apiplėšimo tikslu M. M. A. S. davė peilį. Tokius parodymus nuteistasis M. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 28–31).

Nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad, būdami prie parduotuvės, abu su M. M. susitarė apiplėšti nukentėjusįjį A. G.. M. M. šio susitarimo įgyvendinimui davė jam peilį. A. G. automobilyje A. S. savo veiksmus koordinavo su M. M., rašė jam SMS žinutes. Sutartu laiku, kai A. S. taksistui A. G. įrėmė į kaklą peilį, M. M. pagrobė A. G. pinigus (t. 1, b. l. 89–92, t. 2, b. l. 154–156).

Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jį apiplėšė abu nuteistieji, nurodė jam padarytus sužalojimus, kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. G 32/10(07) (t. 2, b. l. 158–159, t. 1, b. l. 39–40).

Asmens kratos metu iš nuteistojo A. S. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t. 1, b. l. 67).

Telefono apžiūros duomenys patvirtina, kad iš A. S. mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu buvo išsiųsta SMS žinutė: „kai prikisiu stirių prie gerkles paimk pinigus gerai“ (t. 1, b. l. 68–70).

Asmens kratos metu iš nuteistojo M. M. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, peiliai, pinigai (t. 2, b. l. 11).

M. M. telefono apžiūros duomenys patvirtina, kad M. M. A. S. SMS žinutę „kai prikisiu stirių prie gerkles paimk pinigus gerai“ gavo (t. 2, b. l. 12).

Iš įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad po nukentėjusiojo A. G. apiplėšimo A. S. peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, grąžino M. M. (t. 1, b. l. 89–90).

Tai, jog nukentėjusįjį peiliu sužalojo nuteistasis A. S., o ne nuteistasis M. M., M. M. nusikalstamos veikos dėl padaryto plėšimo pavojingumo nesumažina. Iš aptartų įrodymų matyti, kad abu nuteistieji apiplėšti nukentėjusįjį buvo susitarę iš anksto, buvo aptarę taksisto apiplėšimo detales, tai, kad nuteistasis A. S. prieš taksistą panaudos peilį. Tam M. M. A. S. davė peilį. Vykdydamas tarpusavio susitarimą, A. S. nukentėjusiajam A. G. prie kaklo prikišo peilį, A. G. sužalojo, o M. M. nukentėjusiajam sudavė smūgius kumščiu, pagrobė automobilyje buvusius nukentėjusiojo pinigus. Akivaizdu, jog nuteistieji taksistą A. G. užpuolė iš anksto susitarę, savo veiksmus aptarė iš anksto, todėl už kilusias pasekmes yra atsakingi solidariai.

Skirdamas bausmę M. M., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis M. M. nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), anksčiau teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos dviem mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos namų (t. 2, b. l. 39–40).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tų aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bausmės rūšį, jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.), parinko tinkamai. Nuteistajam M. M. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, bausmių subendrinimo taisyklių (BK 64 str. 2 d.) teismas nepažeidė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str.).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. G. nusikalstama veika buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai pasmakrėje ir pjautinės žaizdos smakre bei pilve, buvo nupjauti dešinės plaštakos ketvirto piršto antras – trečias pirštakauliai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 39–40). Po sužalojimo nukentėjusysis neteko 30 procentų darbingumo (t. 2, b. l. 122).

Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą atsižvelgė į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ją padariusių asmenų kaltę. Nuteistieji savo nusikalstama veika pasikėsino ne tik į nukentėjusiojo sveikatą, bet ir į jo turtą, todėl iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam A. G. priteistas 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, nustatytos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nemažintinas.

Apeliaciniame teismo posėdyje gauti duomenys, kad nukentėjusysis A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 2, b. l. 198). Ryšium su tuo jam atstovavusios advokatės Angelijos Morkvėnienės, kuri savarankiškai nuosprendžio neskundė, įgaliojimai pasibaigė (CK 2.147 str. 1 d. 6 p.). Mirusio nukentėjusiojo A. G. procesinių subjektinių teisių (BPK 312 str. 1 d., 3 d.) perėmimas yra negalimas, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas neturtinės žalos dydžio klausimas su viešojo intereso gynimu (CPK 49 str.) nesiejamas, todėl mirusio nukentėjusiojo A. G. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.