- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-278-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00231-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas iki 2017 m. spalio 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
1.1. V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis: V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą; L. K. nurodė nuvykti iš K. į V., ir parodyti vietą R. J. bei tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai išvyks iš K., ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos; V. A. nurodė susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, o sutartoje vietoje padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; J. Š. ir V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nurodė iš P. miesto nuvykti į K. ir paimti L. K. bei kartu nuvykti į sutartą vietą V., ir iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į P.
1.2. V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „E“, esančio (duomenys neskelbtini), V. A., V. G. nurodymu, perdavė 8 109,36 Eur (28 000 Lt) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.
1.3. V. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 28,96 Eur (100 Lt) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš K., nuvyks į V. bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai išvyks iš K. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val., iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „F“, valst. Nr. XXXX, iš P. atvyko į K., kur prie prekybos centro „T“, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė L. K.. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į V., o pokalbio metu V. G. nurodė L. K. pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „F“, valst. Nr. XXXX, apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį, t. y. 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko V., o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo, minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, automobiliu „F“, valst. Nr. XXXX, gabeno į P., kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje V–P, 71 km pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „F“, kurį sustabdyti pavyko kelio 72 km. Sustabdžius automobilį R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio V–P automobilio „F“, valst. Nr. XXXX, stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, nes įtariamasis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir tą pačią dieną R. J. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. buvo palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 11 d. Apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. J. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. J. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį, nes ji nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei neatsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją.
4.1. Skunde nurodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas taikomas trisdešimt keturis mėnesius. Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad tokį ilgą suimtojo kalinimo laiką gali pateisinti tik išskirtinės priežastys, kurių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.
4.2. Gynėjas pažymi, kad atsižvelgus į kaltinamajam R. J. taikomo suėmimo trukmę ir įvertinus jo asmenybę, t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nesislapstė, yra vedęs, artimai bendrauja ir rūpinasi tėvais, iki suėmimo dirbo ir šiuo metu turi susitarimą su buvusia darboviete UAB „A“ dėl įdarbinimo, nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
4.3. Gynėjo vertinimu, pagrindas pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra išnykęs, todėl kardomoji priemonė – suėmimas galėtų būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar 8 000 Eur užstatą. Taip šioje proceso stadijoje būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo motina A. J. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. lapkričio 6 d. įmokėjo 6 000 Eur kaip užstatą už R. J., o 2017 m. kovo 28 d. įmokėjo dar 2 000 Eur.
4.4. Kaltinamojo gynėjo nuomone, byloje esantys duomenys apie tai, jog R. J. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat nesuteikia pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas.
6.1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. J., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
6.2. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai akivaizdžiai patvirtina byloje pateiktų duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodyti duomenys.
6.3. Kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad R. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
6.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
6.5. R. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. J., susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Be to, kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą galimai padarė bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, t. y. nusikaltimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuotas ir slepiamas, galimai padarytas iš savanaudiškų tikslų, siekiant tokiu būdu pasipelnyti. Kaltinamasis R. J. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra ne kartą teistas (teistumas neišnykęs). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog R. J. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte).
6.6. Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę, t. y. kad R. J. sieja stiprūs socialiai ryšiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nesislapstė, yra vedęs, artimai bendrauja ir rūpinasi tėvais, turi susitarimą su buvusia darboviete UAB „A“ dėl įdarbinimo, tačiau pažymi, jog šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
6.7. Skunde išdėstyti gynėjo argumentai apie ilgą kaltinamojo R. J. suėmimo trukmę, išsamiai ir argumentuotai buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. vasario 1 d. nutartyse. Pažymėtina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. J., pobūdį ir sunkumą, atsižvelgusi į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėta, o nuosprendžio paskelbimas numatytas 2017 m. spalio 11 d., konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.
6.8. Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo R. J. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų bei nepažeidžiant proporcingumo, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos principų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. nėra jokio pagrindo taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių, nes be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamojo motina A. J. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 8 000 Eur užstatą.
6.9. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 11 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.