Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.L., 2009 m. birželio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.L. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009-05-04 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas 2009 m. balandžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V.L. 2009 m. balandžio 24 d., 18.13 val., Tauragėje, Stoties ir Tremtinių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui – taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173 punkto reikalavimą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko (toliau – ir Institucijos) 2009 m. gegužės 4 d. nutarimu V.L. už ATPK 125 straipsnio pažeidimą paskirta 300 litų bauda ir 2 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 27), tarnybiniu pranešimu (b.l. 30) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad jis 2009 m. balandžio 24 d., 18.13 val., Tauragėje, Stoties ir Tremtinių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui – taip pažeidė KET 173 punkto reikalavimus.

Atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį iškyla už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, inter alia už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą.

V.L. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).

Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – panaikinimo argumentuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikoje (b.l. 14) pažymėta, kad V.L. saugos tarnyboje apsaugos darbuotoju dirba nuo 2003 m. sausio 13 d. Darbą atlieka atsakingai, kruopščiai ir sąžiningai, darbe yra drausmingas, neturėjo drausminių nuobaudų. Pateikta licencija (b.l. 8) patvirtina, jog saugos tarnyba (duomenys neskelbtini) užsiima licencijuota veikla, licencijos rūšis – ginkluota asmens ir turto sauga. V.L. išduotas leidimas nešiotis ginklus (b.l. 9). Pateikta darbo sutartis (b.l. 10-12) patvirtina, jog V.L. priimtas dirbti saugos tarnybos darbuotoju. Pažymėtina, jog darbo sutartyje prie pagrindinių darbo sutarties sąlygų nenurodytas specialiosios teisės turėjimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas profesinei veiklai, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, lemiančia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, nes įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas, vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninėms reikmėms tenkinti kaip aplinkybes, eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvai, susiję su jo šeimos finansinės padėties pabloginimu, taip pat nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių neturėtų būti skiriama pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo šeimos sudėtį bei turtinę padėtį.

ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, kai tuo metu traukinys jau buvo apie 50 metrų iki geležinkelio pervažos (b.l. 30). Akivaizdu, kad buvo kilusi reali grėsmė ne tik transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog į saugomą objektą jis turėjo atvykti per 5 minutes, todėl skubėdamas padarė administracinį teisės pažeidimą. Jei toks reikalavimas ir yra nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) su privačiais klientais sudarytose sutartyse, tai nepašalina saugos tarnybos darbuotojų pareigos laikytis KET reikalavimų.

KET pažeidimų duomenimis (b.l. 35-36) nustatyta, jog V.L. neturi galiojančių nuobaudų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, t.y. jam paskirta pažeidimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekdamas prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą galėtų lemti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti neskiriant administracinės nuobaudos. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu, už įvykdytą pažeidimą. Jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be nurodytos skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde bei nagrinėjant bylą teisme nenurodė ir teismas nenustatė. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nutarimu paskirtą baudą sumokėjo (b.l. 44).

Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubaudimo ir prevencinių.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą, kuriuo V.L. už ATPK 125 straipsnio pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 2 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.