Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjenidige“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos regreso tvarka priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 9167030, informacijos apie eismo įvykį, nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pretenzijos dėl žalos atlyginimo, lokalinių sąmatų, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ rašto dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, Kauno AVPK rašto dėl informacijos pateikimo, remonto sąmatos, pranešimo dėl žalos atlyginimo, mokėjimo nurodymo - matyti, jog 2015 m. sausio 1 d. M. K. vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino apšvietimo stulpą. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kurio vairuoto automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo ADB „Gjensidige“ (tuo metu UAB DK „PZU Lietuva“). Atsakovo padaryta žala buvo įvertinta 671,10 Eur ir ieškovas išmokėjo šią draudimo išmoką. Ieškovas siuntė atsakovui raštišką pretenziją, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė ir patirtos žalos neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Ši nuostata įtvirtinta ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 59.4 p. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas M. K. padarė Kauno miesto savivaldybei žalą, kurią atlygino ieškovas, atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškinys dėl žalos, turėtos sumokant draudimo išmoką, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 671,10 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 10 centų) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. rugsėjo 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.