Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja G. M. B. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui (Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu nuo 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinis teismas) skundą, kuriuo prašo panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. (6.23)-VĮ-027 „Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ ir įpareigoti atsakovą skirti jai būsto šildymo išlaidų kompensaciją už 2017 m. balandžio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į būsto, adresu: (duomenys neskelbtini), šildymo kompensaciją už 2017 metų balandžio mėnesį, t. y. iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo teisinių santykių.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Paramos įstatymas), nustatantis piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas, bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Birštono savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Birštono savivaldybes tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS-217 (toliau – ir Aprašas). Paramos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos). Teisės į kompensacijas reikalavimai nustatyti Paramos įstatymo 7 straipsnyje. Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Ginčo dėl to, jog pareiškėja nebuvo įvykdžiusi Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, ar dėl to, kad ji 2016-2017 metų šildymo sezono metu nebuvo priskirtina nepasiturinčių gyventojų kategorijai, byloje nėra. Atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio pareiškėjai mokama senatvės pensija nėra maža, negalėjo įtakoti ginčijamo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (6.23)-VĮ-027 (toliau – ir ginčo įsakymas) priėmimo, todėl neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui ir detaliau neanalizuotina.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja G. M. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini, pensininkė, išsituokusi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl šildymo kompensacijos pagal faktinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodydavo, kad faktiškai gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) deklaruotis, negali, nes dėl šios nuosavybės vyksta teisminiai procesai su broliu dėl būsto pasidalijimo. Pareiškėjai G. M. B. šildymo išlaidų kompensacija buvo skiriama laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. (Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 1459, Socialinių reikalų komisijos prie Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 25 d. posėdžio protokolas Nr. (30.1)-SRS-8, Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 775), nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (Komisijos 2015 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolas Nr. (30.1)-SRS-14; Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 1450), nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. (Komisijos 2016 m. spalio 26 d. protokolas Nr. (30.1)-SRS-12; Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 1897). 2016 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje dalyvaujant pareiškėjai G. M. B., buvo nutarta siūlyti Socialinės paramos skyriui skirti šildymo išlaidų kompensacijas iš savivaldybės biudžeto nuo 2016 m. spalio 1 d. šešis mėnesius, raštiškai informuoti pareiškėją dėl būtinybės tvarkytis dokumentus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo iki ateinančio šildymo sezono. Socialinės paramos skyrius 2016 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (13.14)SDP-1482 pareiškėją informavo, kad Komisija išimties tvarka nutarė šildymo išlaidų kompensaciją skirti tik šių metų sezonui ir patarė iki kito šildymo sezono įteisinti būsto nuosavybę, prisideklaruoti faktinės gyvenamosios vietos adresu bei įspėjo, jog priešingu atveju kompensacijos jai nebus skiriamos.

Pareiškėjos prašymas dėl šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo už 2017 m. balandžio mėnesį, buvo svarstytas 2017 m. birželio 28 d. Komisijos posėdyje. Nutarta siūlyti Socialinės paramos skyriui neskirti kompensacijos, nes nėra duomenų, kad G. M. B. ėmėsi kokių nors veiksmų dėl galimybės prisideklaruoti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 26 d. posėdžio ir 2017 m. birželio 28 d. posėdžio protokoluose nurodytas rekomendacijas Socialinės paramos skyriaus vedėjas priėmė ginčo įsakymą, kuriuo neskyrė būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos už 2017 m. balandžio mėnesį, kadangi savo gyvenamą vietą ji yra deklaravusi kitame būste.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tuo iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl ginčo įsakymo panaikinimo, būtina įvertinti skundžiamo 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (6.23)-VĮ-027 atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams.

Ginčo įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas. Minėto Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus. Pastebėtina, kad pagal Aprašo 29 punktą, jeigu piniginė socialinė parama Įstatymo nustatytais atvejais nepriklauso, tačiau suaugę šeimos nariai ar vienas gyvenantis asmuo yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, jie turi teisę kreiptis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo išimties tvarka. Piniginė socialinė parama išimties tvarka skiriama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Birštono savivaldybėje ir nuolat joje gyvenantiems.

Kaip minėta, pareiškėjai Socialinės paramos skyrius išimties tvarka skyrė šildymo išlaidų kompensaciją 2016-2017 m. šildymo sezonui ir 2016 m. lapkričio 3 d. raštu ją įspėjo, kad iki kito šildymo sezono neprisideklaravus faktinės gyvenamosios vietos adresu, kompensacijos nebus skiriamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šildymo sezonas Birštono savivaldybėje paprastai prasideda spalio arba lapkričio mėnesiais, o baigiasi kitų metų kovo arba balandžio mėnesiais. Pareiškėjai šildymo išlaidų kompensacija buvo skirta 2016-2017 metų šildymo sezono šešiems mėnesiams, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. (Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 1897), tačiau šildymo sezonas tęsėsi ir 2017 m. balandžio mėnesį, todėl pareiškėja kreipėsi dėl kompensacijos skyrimo už to paties šildymo sezono balandžio mėnesį. Atsakovas ginčo įsakymu atsisakė kompensaciją skirti, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas. Komisija siūlė Socialinės paramos skyriui neskirti būsto šildymo kompensacijos, nes nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų dėl galimybės prisiregistruoti faktiškai gyvenamojoje vietoje. Akcentuotina, kad tokiems veiksmams atlikti atsakovas jai suteikė terminą iki kito šildymo sezono, t. y. iki 2017 m. spalio arba lapkričio mėnesio, taigi svarstant prašymą paties atsakovo nustatytas terminas dar nebuvo pasibaigęs. Teismo nuomone, tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Be to, pagal Aprašo 42.10 punktą, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą. Teismo nuomone, atsakovas galėjo papildomai apklausti pareiškėją dėl susidariusios situacijos Komisijos posėdyje, arba prašyti pateikti informaciją raštu, kadangi tokią teisę savivaldybės administracija turi pagal Tvarkos aprašo 42.10 punktą. Bylos duomenimis, tokie veiksmai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes nebuvo atlikti. Taigi, pats faktas, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų dėl galimybės prisideklaruoti adresu: (duomenys neskelbtini), pagrįsti tik prielaidomis ir nepagrindžia išvados, kad pareiškėja kokių nors veiksmų nebuvo atlikusi.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ginčo įsakymas yra nepakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis (objektyviomis aplinkybėmis ir faktiniu pagrindu), nenurodytos priežastys (individuali argumentacija), kodėl nutarta neskirti būsto šildymo kompensacijos tam pačiam šildymo sezonui, kuriam buvo nuspręsta kompensaciją skirti išimties tvarka, kodėl pareiškėja Komisijos posėdžio dieną (2017 m. birželio 28 d.) jau turėjo būti atlikusi veiksmus dėl galimybės prisideklaruoti adresu: (duomenys neskelbtini), nors paties atsakovo paskirtas terminas tokiems veiksmams atlikti baigėsi tik prasidėjus kitam šildymo sezonui, t. y. 2017 m. spalio 1 d. ar lapkričio 1 d. Atsakovas neatliko visų galimų procedūrų objektyviam susidariusios situacijos aplinkybių nustatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teismo vertinimu, atsakovas, nepakankamai individualiai spręsdamas susidariusią situaciją, pažeidė pareiškėjos teises ir interesus, teisėtų bei pagrįstų lūkesčių ir teisinės valstybės, principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose taip pat visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad ginčo įsakymas nepakankamai pagrįstas objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

Vertinant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, pastebėtina, kad sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas yra priskirta išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktas). Paramos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Birštono savivaldybės taryba, vykdydama išimtinei jos kompetencijai priskirtą funkciją, 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS-217 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Birštono savivaldybėje tvarkos aprašą, kuris yra viešai publikuojamas. Aprašo 48 punkte nurodoma, kad Socialinės paramos teikimo klausimus mieste gyvenančių asmenų (šeimų) svarsto Socialinių reikalų komisija prie Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus. Bylos duomenys patvirtina, kad išimties tvarka skiriant pareiškėjai šildymo išlaidų kompensaciją 2016-2017 metų sezonui teisės aktai, nustatantys viešojo administravimo subjektų kompetenciją, pažeisti nebuvo.

Tai taip pat reiškia, kad tik atsakovas kompetentingas išspręsti pareiškėjos prašymą dėl būsto šildymo kompensacijos už 2017 m. balandžio mėnesį jai skyrimo. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Birštono savivaldybės administracijai skirti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensaciją už 2017 m. balandžio mėnesį šiuo teismo sprendimu negali būti tenkinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad atsakovas privalės pareiškėjos prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos už 2017 m. balandžio mėnesį nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų ginčo įsakymas naikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl būsto šildymo kompensacijos už 2017 m. balandžio mėnesį skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. M. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. (6.23)-VĮ-027 „Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ ir įpareigoti atsakovą būsto šildymo kompensacijos už 2017 m. balandžio mėnesį pareiškėjai skyrimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.